Atliekų tvarkymas – vienas svarbiausių pramonės prioritetų: verslo gigantai aplinkosaugai skiria ypatingą dėmesį

Reklama publikuota: 2021-03-31
Didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės Žalvaris direktorius Vitoldas Sapožnikovas.
svg svg
Didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės Žalvaris direktorius Vitoldas Sapožnikovas.

„Žemės planetos nepaveldėjome iš savo tėvų – ją pasiskolinome iš savo vaikų“, – kadaise viename interviu ištarė garsi britų antropologė Jane Goodall. Ši jos mintis laikui bėgant yra vis aktualesnė – tvarumas ir draugiškumas gamtai tampa žmoniją vienijančiu tikslu.

Žalumo siekis neaplenkia ir verslo – bendrovėms vis didesnį susirūpinimą kelia jų pačių paliekamas verslo veiklos pėdsakas – atliekos, tad daugeliui gamintojų ekologija, aplinkosauga, atsakingas atliekų rūšiavimas ir saugus jų utilizavimas jau kurį laiką yra prioritetų sąrašo viršuje.  

Tą pavirtina ir didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės Žalvaris direktorius Vitoldas Sapožnikovas. Pasak jo, įmonių požiūris į aplinkosaugą ir verslo daromą poveikį gamtai keičiasi, o tai lemia didesnius reikalavimus, keliamus atliekų tvarkymo partneriams.

nuotrauka::1 left

„Pažangūs ir progresyvūs verslai ieško tvarių sprendimų savo veiklai organizuoti, diegia technologijas, padedančias mažinti jų veiklos poveikį aplinkai. Ir šie verslai yra aktyvūs – domisi procesais, kurie iš esmės vyksta už jų įmonės teritorijos ribų – prašo pateikti informaciją, kaip jų veikloje susidariusios atliekos sutvarkytos, ar buvo perdirbtos, o gal skirtos energijai gaminti. Tai džiugina, nes toks besikeičiantis požiūris skatina keistis visą sektorių – tiek atliekų turėtojus, tiek šių atliekų tvarkytojus“, – sako V. Sapožnikovas.

Atliekų ir aplinkos taršos mastai Lietuvoje ir pasaulyje auga. Vien Žalvaris 2020 metais surinko ir perdirbo apie 42 tūkst. tonų atliekų, o tai yra net trečdaliu daugiau nei 2019 metais.

Apie 47% Žalvaris sutvarkomų atliekų yra skiriama elektros ir šilumos energijai gaminti, panašiai tiek – perdirbamos, vėliau iš jų gaminami nauji gaminiai. Ir tik labai maža dalis atliekų patenka į sąvartynus. Tarp perdirbamų gaminių – popierius, kartonas, neužteršta plėvelė, plastiko pakuotės – tai dažniausiai tampa naujais, tos pačios rūšies gaminiais. Tačiau yra ir atliekų, kurios po perdirbimo virsta naujais kitos paskirties daiktais – pavyzdžiui, perdirbtos padangos gali tapti vaikų žaidimų aikštelių danga.

„Kasdien surenkame ir paruošiame perdirbimui šimtus tonų pačių įvairiausių atliekų. Automobilinės atliekos, nebetinkama naudoti elektronika, laidai, kabeliai, pramonės veikloje susidarančios atliekos – visa tai išrūšiuojama, paruošiama perdirbimui arba perdirbama pačioje įmonėje. Pažymėtina, kad tokių aplinkai itin pavojingų atliekų kaip automobilių filtrai ar akumuliatoriai tvarkymui ir perdirbimui reikalingos dar ir ypatingos sąlygos, kurių mūsų šalyje turi vos vienas kitas atliekų tvarkytojas“, – atskleidžia V. Sapožnikovas.

Atliekų tvarkymui Lietuvoje skiriamas vis didesnis institucijų ir visuomenės dėmesys, tačiau istorijos, kai atliekų sutvarkymas iškyla kaip jų nesutvarkymas nėra jau tokios retos. Dėl to įstatymų reikalavimai atliekų tvarkymui griežtėja, o su jais didėja ir taršos mokesčiai atskiroms atliekų rūšims.

Skirtinguose sektoriuose veikiančių pramonės įmonių patirtys atliekų tvarkymo srityje skiriasi, tačiau akivaizdžios kelios tendencijos: keičiasi atliekų turėtojo atsakomybės suvokimas, prioritetu tampa aplinkosauga ir žiediškumas, didėja patikimos partnerystės svarba.

„Freda“: „Niekada neskaičiavome, kiek sutaupytume, jei atliekų netvarkytume. Atsakingai gaminti – įprastas gyvenimo būdas“

Kad aplinkosauga tampa vienu svarbiausių verslo veiklos prioritetų, pritaria ir seniausios baldų pramonės įmonės Lietuvoje „Freda“ Darbų saugos ir aplinkosaugos inžinierė Karolina Arūnienė. Šiai sričiai bendrovė skiria itin didelį dėmesį visuose gamybinės veiklos etapuose.

„Įmonės turi būti atsakingos ne tik dėl to, kad tai turi ar neturi apčiuopiamos finansinės naudos. Nuoširdžiai investuojant resursus į aplinkosaugą galima gauti ilgalaikę grąžą visai mus supančiai aplinkai. Atsakingai gaminti „Fredai“ – tarsi įprastas gyvenimo būdas“, – sako K. Arūnienė.  

nuotrauka::3 right

Šiandien didžiausia atliekų dalis įmonėje tenka gamybinėms, cheminės apdailos medžiagoms. Nemažą dalį atliekų sudaro mediena, kurią pagal žiedinės ekonomikos principus jau pradėta perdirbti ir panaudoti antrą kartą. „Esame didelė baldų gamybos įmonė, tad ir susidarantys atliekų kiekiai yra didžiuliai – per metus siekia keliasdešimt tūkstančių tonų. Tačiau niekada neskaičiavome, kiek sutaupytume, jei atliekų netvarkytume. Tai tiesiog nesvarstytina“, – pasakoja specialistė.

Pasak K. Arūnienės, būtent dėl sudėtingo atliekų tvarkymo proceso, reikalaujančio žinių ir kompetencijos, svarbu atsakingai pasirinkti partnerį, kuriam šią savo veiklos proceso dalį būtų galima patikėti.

„Freda“ atstovė pastebi, kad aplinkosaugos sritis Lietuvoje tampa vis skaidresnė ir viliasi, kad per artimiausius 5–6 metus ji taps neatsiejama kiekvieno verslo dalimi. Įmonėms K. Arūnienė pataria į atliekų tvarkymą nežiūrėti kaip į formalumą – ataskaitų pateikimą ir įstatymų laikymąsi, tačiau siekti kaip įmanoma didesnio aplinkosauginio efektyvumo.

AB „ORLEN Lietuva“: „Kiekvienos atsakingos įmonės garbės reikalas savo veikloje taikyti aukštus aplinkosauginius standartus“

nuotrauka::5

Ypatingą dėmesį aplinkosaugai skiria ir AB „ORLEN Lietuva“. Bendrovė daug lėšų investuoja į gamtos apsaugos priemonių diegimą, glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis kuriant ekologines programas, turi tarptautinį aplinkosaugos vadybos sistemos sertifikatą, liudijantį apie įmonės socialinę atsakomybę šioje srityje. „Kiekvienos atsakingos įmonės garbės reikalas savo veikloje taikyti aukštus aplinkosauginius standartus ir savo realiais veiksmais demonstruoti atitiktį aplinkosaugos reikalavimams“, – įsitikinusi Dorina Šemetienė, AB „ORLEN Lietuva“ Ekologijos skyriaus vyresnioji inžinierė.

Bendrovės veikloje kasdien susidaro įvairių atliekų, jų sąrašas siekia 100 skirtingų atliekų pavadinimų. Tai – kiekvienam verslo ūkio subjektui būdingos komercinės veiklos ar buitinės atliekos: pakuotės, nebenaudojama elektros, elektroninė įranga, mišrios komunalinės ir biologiškai skaidžios atliekos. 

nuotrauka::2 left

Tarp specifinių pramonės veiklai būdingų atliekų – naftos produktų turintys dumblai, gruntai,  kitos jų turinčios nuosėdos. Pasak D. Šemetienės, didelis atliekų kiekis susidaro vykdant remonto darbus ar kasmetinių naftos perdirbimo produktų gamyklos technologinių įrenginių stabdymų remontui metu. Tuo laikotarpiu pagrindinį atliekų srautą sudaro panaudoti katalizatoriai, pelenai, koksas, futeruotė, smėliavimo atliekos, metalo laužas, statybinės ir griovimo atliekos. 

„Per metus susidarantis atliekų kiekis priklauso nuo vykdomų remonto darbų apimčių ar įgyvendinamų projektų mąsto. Atliekos ir jų tvarkymas buvo ir yra neatsiejama veikla, lydinti naftos perdirbimo procesą. Ji nuolat vykdoma įmonės įrengimuose“, – sako „ORLEN Lietuva“ atstovė.

Pasak specialistės, metams bėgant keičiasi atliekų tvarkymo technologijos: tai, kas anksčiau patekdavo į sąvartyną, dabar yra perdirbama. „Susidarančių atliekų srautas šiandien įmonėje mažesnis nei anksčiau, tam įtakos turi taupus ir efektyvus medžiagų naudojimas ir aukštesnė jų kokybė, optimizuoti veiklos procesai. Naują požiūrį į atliekas ir jų tvarkymą formuoja ir pokyčiai teisiniame reglamentavime, griežtėjantys reikalavimai“, – pastebi D. Šemetienė.

„Jupiter Bach Lietuva“: „Didelį dėmesį skiriame atliekų perdirbimui, ieškome sprendimų, kurie leistų jas panaudoti antrą kartą“

Aplinkosaugos klausimams neabejinga yra ir vėjo jėgainių korpusus gaminanti bendrovė „Jupiter Bach Lietuva“. Žalia energija neatsiejama nuo tvarumo temos, todėl, pasak įmonės aplinkosaugos darbų saugos ir sveikatos specialisto Edgaro Naujoko, draugiškumas gamtai – vienas svarbiausių įmonės veiklos prioritetų.

nuotrauka::4 right

„Visuomet siekiame būti kuo tvaresni, rūpinamės aplinka. Todėl, nors įmonės gamybos procesai kol kas neleidžia ženkliai sumažinti susidarančių atliekų kiekių, didelį dėmesį skiriame jų perdirbimui, ieškome modernių, alternatyvių sprendimų, kurie leistų tam tikras atliekas paversti žaliava ir panaudoti antrą kartą“, – sako E. Naujokas.

Didžiąją dalį „Jupiter Bach Lietuva“ atliekų sudaro stiklo plastikas, kitaip vadinamas tiesiog plastiku – gaminant jį, stiklo audinys yra prisotinamas dvikomponente derva, kietikliu, kuris sustingęs pavirsta į stiklo pluošto plastiką. Kita didelė atliekų dalis – stiklo audinio atraižos, įvairios plėvelės bei pavojingosioms atliekoms priskiriami dažai, rašalai ir pan. „Per metus susidaro tikrai dideli kiekiai šių atliekų: vien plėvelės – per pusšimtį tonų, o kur dar popierius, kartonas – čia skaičiai taip pat siekia kelias dešimtis tonų. Jau nešnekant apie buitines atliekas, nors jų mastai kiek mažesni“, – pasakoja E. Naujokas.

„Jupiter Bach Lietuva“ atstovas pabrėžia patikimos partnerystės svarbą atliekų tvarkymo srityje. Skaidrumas čia – prioritetas, kaip ir nuolatinis naujų efektyvių sprendimų ieškojimas. „Šiandien daugelis įmonių siekia būti žalesni, atsakingesni, nori atliekas panaudoti kaip antrinę žaliavą, tačiau neretai nežino, kaip tą padaryti. Turint patikimą partnerį, tokių klausimų nekyla – nebūtina visas atliekas sudeginti ar palaidoti jas sąvartynuose, kai kuriais atvejais jas galima prikelti naujam gyvenimui. O kokį konkrečiu atveju sprendimą rinktis – geriausiai žino savo srities profesionalai“, – įsitikinęs E. Naujokas.                 

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Pritarta pataisoms dėl žurnalistų teisės neatlygintinai gauti duomenis 2

Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Visuomenės informavimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų...

Rinkodara
11:16
Naudota programinė įranga: vieni džiaugiasi nusipirkę pigiau, kiti net už dyka neimtų Premium

Jau keleri metai, kai ir Lietuvoje galima įsigyti naudotos programinės įrangos. Į dažnai girdimą klausimą –...

Gazelė
10:57
Pandemijos pasekmės: IT specialistų trūkumo sausra plečiasi, o lietaus nematyti Premium 1

Su IT susijusių paslaugų augimas per pandemiją lėmė ir dar labiau padidėjusį šių specialistų poreikį. Verslo...

Ruošia pinigų gaudykles, bet greito pajamų atšokimo laukia ne visi  Premium

Atlaisvinimų išvakarėse nuo pandemijos nukentėję verslai nevienodai vertina savo galimybes atsigriebti,...

Finansai
08:59
Karjera įmonės viduje: kodėl tam verta skirti daugiau dėmesio būtent dabar? Premium

Neapibrėžtumo laikotarpiu darbuotojai pradėjo vertinti ne tik darbo turinį ir atlygį, bet dar labiau atsisuko...

Vadyba
05:45
Kelių mokesčiai – logistikos bendrovių galvos skausmas Verslo tribūna

Viena iš frazių, verčianti sunkiau atsidusti logistikos įmonių vadovus, prasideda taip: „Keičiasi kelių...

Paslaugos
02:22
Vilniuje planuojama atidaryti 8 naujas mokyklas 4

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba pritarė sprendimui per artimiausius keletą metų Vilniuje atidaryti dar 8...

Paslaugos
2021.03.31
„ŽMONĖS Cinema“ pranešė patyrusi kibernetinę ataką, tačiau vartotojų duomenys nenukentėjo

Namų kino platforma „ŽMONĖS Cinema“ trečiadienį pranešė patyrusi kibernetinę ataką, tačiau vartotojų...

Technologijos
2021.03.31
Vilnius ruošia gelbėjimo ratą restoranams: skirs beveik 1,2 mln. Eur

Vilniaus miesto savivaldybės taryba rengia pagalbos restoranams ir kavinėms planą: tam bus skiriama beveik...

Paslaugos
2021.03.31
M. Adomėnas: URM linkusi siūlyti „Belorus“ sanatoriją perimti Lietuvos žinion

Užsienio reikalų ministerija svarsto siūlyti Minskui, kad Lietuva perimtų Baltarusijos valstybei...

Verslo aplinka
2021.03.31
Nepaisant prieštaravimų, Seime žadama kurti darbo grupę dėl žiniasklaidos savireguliacijos 1

Nepaisant dalies žiniasklaidos atstovų nepritarimo, Seimo Kultūros komitetas planuoja sudaryti darbo grupę...

Rinkodara
2021.03.31
Registrų centre – daugiau atvirų duomenų apie gyventojus ir verslą 1

Regionų geoinformacinės aplinkos žemėlapį (REGIA) papildė statistiniai Registrų centro (RC) duomenys apie...

Technologijos
2021.03.31
Švedijos „Miss Group“, įsigijusi „Interneto viziją“, žvalgosi Latvijoje ir Estijoje Premium 1

Švedijos kapitalo kompanijai „Miss Group“ pernai įsigijus vieną seniausių Lietuvos prieglobos ir susijusių...

Technologijos
2021.03.31
Subsidjų „lubas“ pakėlė iki 350.000 Eur, slenkstį nuleido iki 50% apyvartos kritimo 3

Vyriausybė pakeitė būsimos pagalbos verslui priemonės iš antrojo pagalbos paketo – subsidijų labiausiai...

Gazelė
2021.03.31
„Huawei“ sugebėjo išlaikyti nedidelį augimą, pelnas sudarė beveik 10 mlrd. USD

Kinijos technologijų milžinės „Huawei“ tarptautinės pardavimų pajamos 2020 m. siekė 136,7 mlrd. USD ir buvo...

Technologijos
2021.03.31
KPMG: pasaulinės investicijos į „fintech“ pernai sumažėjo trečdaliu

COVID-19 pandemija trumpam pristabdė pasaulines investicijas į finansines technologijas („fintech“) – pirmoje...

Technologijos
2021.03.31
Keičiasi TV3 komunikacijos vadovė

„TV3 grupės“ komunikacijos vadove nuo balandžio 1 d. tampa Justė Razbadauskytė. Ji keičia pastaruosius...

Rinkodara
2021.03.31
Atliekų tvarkymas – vienas svarbiausių pramonės prioritetų: verslo gigantai aplinkosaugai skiria ypatingą dėmesį Verslo tribūna 1

„Žemės planetos nepaveldėjome iš savo tėvų – ją pasiskolinome iš savo vaikų“, – kadaise viename interviu...

Paslaugos
2021.03.31
„Elgama-Elektronika“ – apie stulbinančio augimo priežastis  Premium 6

Per praėjusius metus išmaniųjų elektros skaitiklių kompanijos „Elgama-Elektronika“ apyvartą eksportas...

Pramonė
2021.03.31
D. Sabonis investavo į NFT startuolį, valdantį „NBA Top Shot“

Krepšininkas Domantas Sabonis prisijungė prie dar kelių dešimčių NBA krepšininkų ir investavo į startuolį...

Rinkos
2021.03.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku