Elijus Čivilis: efektyvi LTG grupės skaitmeninė transformacija prasidėjo nuo ambicingos verslo strategijos
– IT skyriai, įskaitant ir „Lietuvos geležinkelių“, paprastai buvo ir kai kur tebėra laikomi tik kaip papildomą įmonės veiklos palaikymo funkciją atliekantis padalinys. Tačiau staiga įvyko pokytis ir šiandien tikimąsi, kad jis ne tik užtikrintų informacinių sistemų veikimą, bet dalyvautų kuriant ateities verslo modelį ir didintų jo konkurencinį pranašumą. Tad kažkada buvęs paprastas LTG grupės IT skyrius šiandien yra pagrindinis vertę visai grupei kuriantis partneris. Kadangi bendrovėje vykstančią skaitmeninę transformaciją esame įsivardinę strateginiu prioritetu, vedančiu siekti pažangos dabar, o ne laukti, kol kažkas tai padarys greičiau už mus, „LTG Digital“ suformuotas kaip ambicingus verslo tikslus galintis realizuoti IT kompetencijų centras, šiandien vienijantis 260 specialistų ir turintis tikslą plėstis toliau.
Tokius pokyčius „Lietuvos geležinkeliuose“ iššaukė į juos atėjusi naujoji karta, nubrėžusi ambicingą strategiją – iki 2030 m. tapti regiono lyderiais mobilumo ir logistikos srityje. Ši ambicija labai aiškiai persiduoda ir į „LTG Digital“, todėl net kai priimame naujus darbuotojus ar renkamės ekosistemos partnerius, atsižvelgiame ne tik į jų kompetencijas, bet ir gebėjimą siekti rezultatų tarptautinėje konkurencijoje.
– Kaip šiandien technologiniu atžvilgiu atrodote savo konkurencinėje aplinkoje?– Per pastaruosius du metus iš visiškai atsiliekančių technologiškai „Lietuvos geležinkeliai“ tapo daugelio veiklos sričių flagmanais. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti visų įmonės darbuotojų darbo vietų skaitmenizavimas. Šio projekto metu siekta suteikti darbuotojams reikiamus įrenginius ir optimizuoti jų kasdienių užduočių atlikimą, užtikrinti sklandų bendravimą, dokumentų dalinimąsi skaitmeninėje erdvėje. Šiandien LTG grupė įvardinama kaip vienas geriausių tokį projektą realizavusių pavyzdžių Baltijos šalyse.
Kitas atvejis, galintis iliustruoti bendrovės pažangą, tai visai neseniai paskelbta žinia apie daugelio grupės sistemų perkėlimą į debesis. Toks verslo žingsnis gana dažnai sutinkamas skeptiškai, teigiant, kad geriau turėti fizinę serverių bei įrangos kontrolę (angl. on-premise), tačiau modelis, kuomet duomenys saugojami debesyse, puikiai ir pamatuotai atliepia verslo poreikius – nereikia statyti duomenų centrų, kurių galimybių neišnaudoji, prisiimti priežiūros ir saugumo rizikų, kurių negali tinkamai suvaldyti. Debesijos sprendimai leidžia gauti visas įmanomas modernias IT paslaugas ir taip paspartinti verslo vidinių procesų optimizavimą, sukurti aplinką duomenų analizei be jokio papildomo projekto inicijavimo. Tokia paslauga taip pat suteikia lankstumo nusprendus plėstis geografiškai.
Laužo stereotipus
– Ar debesijos sprendimai nėra gana rizikingas jautrių duomenų saugojimo būdas?– Daugelis Lietuvoje įsivaizduoja, kad turėti fizinę serverių kontrolę yra gerokai saugiau, tačiau tai nėra pamatuota įžvalga. Šiais laikais bene visos kibernetinės atakos vyksta nuotoliniu būdu, tad kai verslas turi fizinę serverių kontrolę, tačiau ribotus duomenų apsaugos bei sistemų aptarnavimo resursus, atakos, kurios dažnu atveju nutinka dėl paprasto aplaidumo, primityvių sprendimų, neišvengiamos. Debesijos paslaugų atveju, palaikymą ir paslaugų saugą garantuoja pats tiekėjas, kuris šiuos principus išmano kur kas geriau ir turi užtikrintus pajėgumus kokybiškai atlikti paslaugą. Manau, kad organizacijos duomenų saugumą pirmiausia reikia užtikrinti technologine architektūra, taisyklėmis ir jų įgyvendinimu, kitaip tariant – modernias problemas spręsti moderniais būdais.
– Ką, vadovaudamiesi praktika, patartumėte į skaitmeninės transformacijos kelią žengiančiam ar niekaip tam nesiryžtančiam verslui?– Pirma, siekiant technologinės pažangos, reikėtų atkreipti dėmesį ne į tai, kokius pažangius IT sprendimus privalu įsidiegti, bet pirmiausia išsigryninti veiklos strategiją. Tik susidėliojus veiklos architektūrą ir nusistačius tikslus kiekvienam veiklos procesui galima svarstyti, kurios technologijos pajėgios padėti tuos tikslus įgyvendinti.
Antra, veiklos skaitmenizavimo procese operatyvinė organizacijos dalis turėtų būti atskirta nuo „naujojo pasaulio“ kūrimo – t. y. nepulti kaskart gesinti veiklos gaisrų metant visus turimus resursus tuo metu stabdant pažangius projektus, nes skaitmeninė transformacija – labiau maratonas nei sprintas. Svarbu suprasti, kad naujoje sukurtoje skaitmeninėje aplinkoje senos operatyvinės verslo problemos nebeegzistuos.
Galiausiai, kaip bebūtų banalu, svarbiausi organizacijoje yra žmonės, kadangi jokios modernios IT sistemos nebus suprojektuotos bei tinkamai palaikomos be darbuotojų įsitraukimo. Tai, kad pakanka pasisamdyti verslo ir IT konsultantus, kurie sudėliotų naują veiklos modelį, įdiegtų technologijas ir paliktų organizaciją, tėra iliuzija. Darbuotojai turi būti tokie pat išmanūs, kompetentingi bei gebantys kurti modernią aplinką. LTG grupėje organizuojame inovacijų sprintus, skatindami darbuotojus teikti pasiūlymus, kaip išmaniai spręsti veiklos problemas, taip pat ir kiekvieną savaitę vykstančias akademijas, kuriose visi be išimties „LTG Digital“ darbuotojai įgauna žinių apie tai, kaip tam tikros technologijos realizuoja arba gali realizuoti verslo strateginius tikslus. Tokiu būdu visi darbuotojai supranta pokyčių bendrovėje kontekstą ir galimus iššūkius.
– Kokius „Lietuvos geležinkelius“ galime tikėtis pamatyti artimiausioje ateityje?– LTG grupės siekiamybė – ne sumažinti šiandien jau besimaterializuojančios skaitmeninės transformacijos tempo, bet priešingai – jį tik padidinti. Kadangi jau dabar laužome lokalius technologijų taikymą ribojančius standartus, o siekti pažangos yra visos grupės vadovybės tikslas, viliuosi, kad daugelį metų nesėkmingu lietuviškos organizacijos atveju laikyta bendrovė taps sektinu pavyzdžiu ne tik vietinėje,bet ir užsienio rinkoje.
REKOMENDUOJAME
