Vilniaus oro uoste baigtos naujo išvykimo terminalo statybos
Patikslintos sumos ir datos.
Dabar terminale dar bus diegiama ir testuojama įranga.
Viso projekto vertė sieks 70 mln. Eur (be PVM), iš kurių apie 20 mln. Eur skirta terminalo įrangai. Apie šį projektą plačiau VŽ rašė čia.
„Eikos statyba“ pastatė daugiau nei 14.000 kv. metrų ploto terminalą bei pertvarkė 34.000 kv. metrų oro uosto prieigų.
„Statybos darbus baigėme maždaug keliomis savaitėmis anksčiau nei buvo planuota. Bene svarbiausias tikslas, kurio siekiame ateinančiame laikotarpyje, yra visų naujųjų sistemų parengimas apkrovoms, kurios naujojo terminalo lauks realiomis veiklos sąlygomis, testuosime visas technologijas tiek atskirai, tiek bendroje sistemoje, kad būtume pasirengę kitąmet vasario pradžioje pradėti eksploatuoti naująjį išvykimo terminalą“, – pranešime teigia Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2722?placement=
VŽ rašė, kad terminalas kleivius turėjo priimti dar 2024 m. vasarą. Tačiau dėl išaugusių statybos kaštų „Eikos statyba“ atsisakė pasirašyti rangos sutartį, todėl konkursas turėjo būti skelbiamas iš naujo.
Naujasis terminalas pastatytas tarp VIP terminalo su konferencijų centru ir senojo keleivių terminalo. Skaičiuojama, kad bendras Vilniaus oro uosto terminalų plotas išaugo trečdaliu, o po terminalo atidarymo keleivių pralaidumas padidės daugiau nei du kartus iki 2.400 keleivių per valandą.
Naujasis pastatas yra dviejų aukštų, pirmajame aukšte įrengta keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona. Taip pat įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.
Oro uostų teigimu, kartu su naujojo terminalo statyba vykdyta ir priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, žymiai pralaidesnė transporto schema.
Anot S. Bartkaus, baigus išvykimo terminalo testavimą ir jį atidarius keleiviams, 2025 m. lauks kitas Vilniaus oro uosto konversijos etapas, per kurį bus perplanuotos ir pakeistos senojo terminalo erdvės.
„Planuojame, kad maždaug nuo 2025 m. vidurio pradėsime esamų terminalų konversiją. Kadangi visa išvykimo funkcija jau bus perkelta iš senojo į naująjį terminalą – toliau tęsime oro uosto pokyčius, kurie bus skirti auginti mūsų galimybes suteikti daugiau erdvių komercinėms paslaugoms ir pasiūlyti keleiviams daugiau patogumo“, – sako S. Bartkus.
Anot jo, senųjų terminalų konversija truks iki 2026 m. pabaigos, o komercinė zona turėtų būti užbaigta iki 2025 m. ketvirtojo ketvirčio. Taip pat bus pradėtas planuoti ir naujas atvykimo terminalas.
2025 m. spalį bus paskelbtas naujo atvykimo terminalo architektūros konkursas, jį numatoma pastatyti iki 2028 m. pabaigos. Po šiuo pastatu ketinama pastatyti požeminę europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ stotį.
Marius Skuodis, susisiekimo ministras, pabrėžia, kad svarbiausia žinia yra ta, jog terminalo pajėgumas bus dukart didesnis nei dabartinio, jame nebus spūsčių, bus įrengtos naujausios technologijos.
„To dvigubai didesnio keleivių skaičiaus reikia tam, kad mes nematytumėm spūsčių, viskas vyktų sklandžiai, tvarkingai ir, svarbiausia, su naujausiomis technologijomis keleiviai pajustų visiškai kitokią keliavimo patirtį“, – terminalo pristatymo metu Vilniaus oro uoste pirmadienį sakė ministras.
Norėtų perstatyti
Lietuvos oro uostai norėtų atvykimo terminalą visiškai perstatyti integruoti į modernų pastatą, tačiau tam reikėtų sumažinti kultūros vertybių sąraše esančio pastato vertingųjų savybių.
S. Bartkus sako, kad būsima pastato transformacija priklauso ne tik nuo bendrovės, bet ir nuo kultūros paveldo saugotojų.
„Tas pastatas yra saugomas, nemažai jo vertybių saugoma. Mes norėtume, kad tas sąrašas būtų sumažintas ir galbūt galėtume palikti tik ypač ikoniškas jo vertybes, pilnai jį perstatant, kaip kažkas gali prisiminti Kauno „Akropolio“ transformaciją, kur tam tikri elementai išsaugoti, bet pastatas yra visiškai naujas“, – LRT radijui pirmadienį sakė S. Bartkus.
2021 m. idėją atnaujinti Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą kartu su Lietuvos oro uostais iškėlusi Susisiekimo ministerija svarstė jo nugriovimo ir naujo terminalo statybos galimybę.
Tačiau Kultūros paveldo departamentas (KPD) tuomet teigė nematantis argumentų, kodėl pastatas galėtų būti nevertingas ir išbrauktas iš saugomų objektų sąrašo.
Senasis terminalas pastatytas 1954 m., į saugomų vertybių sąrašą jis įtrauktas 1984 m. Pasak KPD, saugoma šio pastato architektūra.
VERSLO TRIBŪNA
24 apartamentų projektas „Basanavičiaus“ įneša avangardo į Vilniaus prabangaus nekilnojamojo turto rinką. Daugiau nei šimtmetį istorijos menantis pastatas, kūrybinės NT vystymo kompanijos „reefo“ rankose atgimsta į kokybiškam gyvenimui pritaikytą, meno galeriją primenantį ir moderniais sprendimais stebinantį naują prabangos standartą rinkoje.
Bendrovė AS “PN Project“, Rygos centre plėtojanti naują kvartalą „Preses Nama Kvartāls“, tęsia obligacijų programą, išleisdamas ketvirtąją obligacijų emisiją. Naujoji obligacijų emisija siūlo 10 % metines palūkanas.
Rygoje įvyko naujo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ vainiko iškėlimo ceremonija, simbolizuojanti moderniojo A klasės biurų pastato konstrukcinių darbų pabaigą. Tradiciškai ši ceremonija žymi momentą, kad pagrindiniai statybos darbai yra baigti.
Vilniaus verslo infrastruktūra netrukus pasipildys nauju, strategiškai suplanuotu objektu – daugiafunkciniu verslo centru „ROD5“, kuris iškilo Rodūnios kelyje, vos kelių minučių atstumu nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Tai modernus, 2 970 m² ploto trijų aukštų pastatas, kuriame puikiai dera sandėliavimo ir administracinės paskirties erdvės – sprendimas, atitinkantis šiuolaikinio verslo poreikius ir tempą.
Dmitrijaus Burdino ir Genadijaus Jelkino projektuoto pastato vertingomis savybėmis pripažintos centrinė jo dalis, taip pat šiaurės ir pietų fligeliai, centrinės dalies dvišlaitė stogo forma, centrinės salės ir fligelių patalpų kolonos, arkinės nišos, fasado durų ir langų angos, centrinės salės lubos su rozetėmis, laiptinių turėklai su baliustromis, interjeras, kiti elementai.
Susisiekimo ministerija siūlo Vilniaus oro uosto plėtrą pripažinti valstybei svarbiu projektu. Iki 2030 m. įgyvendinus 235 mln. Eur privačių ir valstybės biudžeto lėšų pareikalausiantį projektą čia būtų aptarnaujama ne mažiau kaip 7,8 mln. keleivių per metus.
Lietuvos oro uostai per 2024 m. numato aptarnauti 6,3 mln. keleivių ir įgyvendinti 55.000 skrydžių.
