Apeliacinio teismo sprendimas grąžina galimybę Nacionaliniam stadionui
Taip antradienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs VPT skundą.
Teismas paliko galioti 2020 m. lapkritį Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį, kuria tenkintas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys.
„Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad skundžiama VPT vertinimo išvada buvo pagrįstai panaikinta, nes ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kuriomis reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“, – teigiama antradienį paskelbtame Lietuvos apeliacinio teismo pranešime.
2020 m. gegužę VPT, įvertinusi tarp savivaldybės ir koncerno „Icor“ bendrovės „Axis industries“ vykusias derybas bei sutarties projektą, nurodė, jog konkursas turi būti nutrauktas. Tarnybos vertinimu, sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, taip nebus, todėl planuota pasirašyti sutartis su verslu negali būti laikoma koncesijos sutartimi.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad VPT netinkamai taikė koncesijos teisėtumo vertinimui aktualias teisės normas, neatliko visapusiškos ginčo koncesijos projekto teisinių santykių analizės, todėl netinkamai atliko teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą).
„Kolegija atskirai pažymėjo, kad šis procesinis sprendimas neužkerta kelio atsakovei priimti kitą vertinimo išvadą, kuri atitiktų teisės normų reikalavimus. Šis klausimas paliktas atsakovės diskrecijai“, – apie tai, kad VPT turi teisę iš naujo vertinti Nacionalinio stadiono koncesiją, užsimena teismas.
[infogram id=„05f2a89a-a400-4ff5-9387-865f75216cdd“ prefix=„5m5“ format=„interactive“ title=„Statyba ir NT. Nacionalinis stadionas timeline laiko skalė įvykiai“]
Tikisi supratimo iš VPT
Remigijus Šimašius, Vilniaus meras, sako nesibaiminantis, jei VPT skųs teismo sprendimą ar iš naujo nagrinės koncesijos konkursą, tačiau viliasi, kad tokių žingsnių tarnyba nesiims.
„Ar gali kažką teoriškai VPT padaryti, tai tikiu, kad gali, bet tikiuosi, jog užteks išminties nezulinti šios temos toliau. Manau, kad dabar VPT yra visai kitaip įsigilinusi į situaciją ir priims išmintingus sprendimus, pagalių į ratus procesui, kuris atitinka visus teisinius reikalavimus, nekiš“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė R. Šimašius.
Jis viliasi, kad Vyriausybė liks prie įsipareigojimų, prisiimtų ankstesnės „valstiečių“ Vyriausybės.
„Dėl projekto objektų, ką reikėtų keisti, mes jokių indikacijų neturime. Jeigu Vyriausybė pakeis savo poziciją ir sakys, kad darome derybų etapą iš naujo, teoriškai tai įmanoma, bet tai gresia viso proceso sustabdymu“, – sakė meras.
Jis pridūrė, kad tiek iš Vyriausybės, tiek iš Seimo dėl stadiono projekto sulaukia „pozityvaus nusiteikimo“.
„Artimiausiu metu, kai Vyriausybė bus pasiruošusi, sėsime kalbėti apie sutarties pasirašymo datą“, – teigė R. Šimašius.
Svarstys, ar skųsti sprendimą
VPT antradienį po teismo sprendimo išplatino pareiškimą, kad dėl tolimesnių veiksmų spręs išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo argumentus.
VPT laikosi pozicijos, kad projekto finansavimo modelis negali būti traktuojamas kaip koncesijos sutartis.
„Koncesininkui tenka investicijų atsiperkamumo rizika. Kaip nustatė VPT, minimo projekto atveju koncesininkui tokios rizikos nebūtų, kadangi viešasis sektorius sumokėtų daugiafunkcio komplekso sukūrimo sąnaudas – dengtų projekto bendrovės paskolą ir palūkanas“, – teigiama išplatintame pranešime.
Tarnybos vertinimu, tokia partnerystės forma neatitinka koncesijos esmės ir negali būti taikoma.
Stadiono nori 2024 m.
Vertinimą VPT pateikė po Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos kreipimosi, kuriems kilo dvejonių, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas. Skaičiuojama, jog paties objekto statyba kainuotų 93,2 mln. Eur, tačiau mokėjimas už jo statybas vyktų 25 metus, per kuriuos finansiniam partneriui investicijų bendrovės „BaltCap“ fondui būtų sumokėti beveik 156 mln. Eur.
Koncesijos sutartį su privačiu partneriu Vilnius planavo pasirašyti 2020 m. kovą, o stadioną su įvairiais kitais objektais pastatyti 2023 m. Pats konkursas vyko kelerius metus, o sutarčiai buvo pritarusi Vyriausybė bei savivaldybės taryba.
Dabar, savivaldybės teigimu, stadionas galėtų būti pastatytas 2024 m. dėl užsitęsusių ginčų teismuose.
Didžiąją dalį projekto išlaidų finansuotų savivaldybė (101,5 mln. Eur), dar 54,5 mln. Eur – Vyriausybė.
VERSLO TRIBŪNA
Beveik tris dešimtmečius statybų sektoriuje veikianti statybos paslaugų bendrovė „Versina“ savo vardą jau įrašė į vienų reikšmingiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) projektų sąrašą. Tarp įgyvendintų projektų – nuo Kauno sporto halės rekonstrukcijos ir Telšių stadiono atnaujinimo iki Vilniaus bei Marijampolės regionų atliekų tvarkymo centrų statybų. Šiandien įmonė sėkmingai žengia į naują etapą – atsinaujinančios energetikos sektorių, kur jau įgyvendino pirmuosius vėjo jėgainių parkus Vaiguvoje ir Šakiuose.
Vilniaus Pilaitės rajone bus statomas dar vienas naujas darželis – jį galės lankyti 320 vaikų. Projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija jau išrinko rangovą – UAB „KRS“. Įmonė įsipareigojo darželį pastatyti iki 2027 m. pradžios. Naujasis darželis iškils tarp Karaliaučiaus, Vydūno, Tolminkiemio ir Pajautos gatvių.
Sparčiai augančiame sostinės Balsių rajone bus statomas naujas lopšelis-darželis: jo projektui Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Projekto įgyvendinimu rūpinasi Vilniaus vystymo kompanija. Aušrinės g. 10A atsirasiantis darželis ne tik prisidės prie švietimo paslaugų plėtros, bet ir taps šiuolaikišku pavyzdžiu, kaip ugdymo įstaiga gali darniai egzistuoti greta jautrios gamtinės aplinkos
Jei prieš dešimtmetį energetika statybos biudžetuose tebuvo nematoma sąmatos eilutė, šiandien ji tapo veiksniu, galinčiu iš esmės sustabdyti projektus. Apie tai, kaip energetika tapo kritiškai svarbia statybų dalimi, „Verslo tribūna“ kalbina generalinės rangos ir statybos bendrovės „Gilesta“ gamybos vadovą Paulių Ruką.
Konkurso laimėtojas Šeškinės mikrorajone, prie prekybos centro „Akropolis“, vietoje prieš kelis dešimtmečius pradėto ir nebaigto statyti stadiono turėtų pastatyti naują 15 objektų kompleksą, kuriame būtų 15.000 vietų futbolo, lengvosios atletikos stadionis, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.
Kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statytų „Axis industries“, daugiau nei du dešimtmečius valdys bendrovė „Kauno arena“, o savivaldybė mokėtų jiems už sukurtą infrastruktūrą.
Buvo skelbiama, kad projektą kurs britų architektas Damonas Lavelle, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos bendrovė „Cloud architektai“.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/268?placement=
[infogram id=„0d7a31a7-80e7-41e9-8c64-706dc5380443“ prefix=„Dd1“ format=„interactive“ title=„Nacionalinio stadionas: komplekso objektai“]
