Vilniaus savivaldybės taryba pritarė nacionalinio stadiono sutarčiai

Sutarties projektą palaikė 33, prieš balsavo keturi politikai, susilaikė septyni tarybos nariai.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/268?placement=

Parengtoje sutartyje numatyta, kad kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statys „Axis industries“, jį daugiau nei du dešimtmečius valdys bendrovė „Kauno arena“. 

Komplekso projektą kurs britų architektas Damonas Lavelle, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.

Meras Remigijus Šimašius tikisi, kad tarybai pritarus, sutartis bus pasirašyta kitų metų vasarį. Anot mero, netrukus būtų pradėti griauti ir senieji stadiono griaučiai. Naują statinį tikimasi pastatyti 2023-iaisiais.

[infogram id="0d7a31a7-80e7-41e9-8c64-706dc5380443" prefix="pXU" format="interactive" title="Nacionalinio stadionas: komplekso objektai"]

Be anksčiau numatytų sąlygų, politikai trečiadienį pritarė siūlymui, kad sutartyje būtų numatyta galimybė savivaldybės pageidavimu įrengti papildomas 3.000 vietų.

Taip pat projekto kritikų konservatorių siūlymu įtraukta galimybė, kad atlikus 85% komplekso statybos darbų, savivaldybė galėtų pasirinkti kitą projekto finansavimo alternatyvą nei „BaltCap“ ir jai dėl to nebūtų taikoma atsakomybė.

Šių metų vasarį taryba jau buvo pritarusi 79,9 mln. Eur vertės koncesijos sutarčiai, tuomet planuota atsiskaityti su statytojais per kelerius metus. Tačiau keblumų iškilo, kai Vyriausybė nusprendė dėl užsitęsusių derybų nurėžti europinį finansavimą.

Savivaldybė bus atsakinga tik už bibliotekos ir darželio valdymą, Vyriausybė – už Sporto muziejų, kitus objektus, įskaitant patį stadioną, 25 metus prižiūrėtų koncesininkas.

Vyriausybė sutartimi įsipareigotų per metus stadioną naudoti 15 dienų renginiams ir jų pasirengimui, savivaldybė pirktų stadiono paslaugas pagal poreikį, pavyzdžiui, futbolo klubo „Žalgiris“ rungtynėms.

Kritikai: projektas per brangus ir nereikalingas

Stadiono koncesijos sutarties nepalaikė dalis opozicijos, taip pat valdantieji sostinės konservatoriai, dar valdančiosios koalicijos sutartyje numatę sau tokią galimybę. 

„Manome, kad 150 mln. Eur viršijančią sumą tikrai galima išleisti efektyviau, pastatant daugiau sporto objektų, patogiai ir efektyviai juos išdėstant visame mieste“, – sakė Liutauras Kazlavickas, konservatorių frakcijos seniūnas.

„Antroji priežastis – pasirinkimas iš vieno varianto. Manome, kad šiuo konkursu nebuvo užtikrinta konkurencija, dirbtinai išplėsta konkurso apimtis neleido jame dalyvauti daugybei įmonių, neapleidžia jausmas, kad projektas iš anksto rengtas vienam dideliam dalyviui (...), tokio projekto, koks svarstomas šiandien, tikrai palaikyti negalime“, – sakė jis.

Artūras Zuokas, opozicinių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas, kritikavo, kad dar prieš daugiau nei šešerius metus savivaldybėje ir Vyriausybėje buvo gimusi idėja pastatyti ir atverti stadioną 2018-ųjų liepos 6-ąją, Lietuvai minint valstybės šimtmetį, tačiau jis „pabrango beveik 100 mln. Eur“.

Jo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios Vyriausybė perskirstė europines lėšas, buvo planai kartu su stadionu statyti šioje teritorijoje 108.000 kv. m ploto gyvenamuosius namus. Tokios idėjos atsisakyta, kai ją sukritikavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Buvo kalbama, kad tas projektas rengiamas „MG Baltic“. Tada iš karto atėjo, ir sprendimas buvo pakeistas. Tačiau praradome metus vien tik šiam tuščiam reikalui, sakyčiau, su blogu kvapu. Todėl liepos 6-ąją nebuvo stadionas atidarytas, praradome europines lėšas (...), aišku, papildomai skolinamės iš „BaltCap“ lėšas“, – tikino A. Zuokas.

Jo kolega Žilvinas Šilgalis apskritai abejojo, „kodėl statome megaprojektą“, t. y. ne stadioną, o daugiafunkcį centrą su muziejumi, vaikų darželiu ir kitus objektus.

„Jis tikrai kreivas, dėl to kad neracionalus. Už 100 mln. Eur (...) galime pastatyti dešimt sporto objektų, keturis dengtus stadionus ir šešias aikšteles skirtingose Vilniaus vietose ir tą padaryti už 30 mln. Eur ir dar 70 mln. Eur sutaupyti. Ar jums tai neatrodo teisingesnis kelias? Ar mums reikia šio projekto? Verslui – taip. Bet prie ko vilniečiai?“ — piktinosi jis.