Statybininkų eilės prie valstybinių užsakymų – nebūtinai gera žinia

Pastaruosius kelerius metus visame viešųjų pirkimų pyrage 46–55% projektų vertės nukeliauja statybos darbams. Ne išimtis ir praėję metai, kai trečiąjį ketvirtį rodiklis siekė 55%.

Per praėjusių metų tris ketvirčius Lietuvoje įvyko statybos darbų pirkimų už beveik 1,4 mlrd. Eur, kai tuo pat metu užpernai buvo pasiekta beveik 1,2 mlrd. Eur.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dar nėra paskelbusi duomenų už pilnus 2018-uosius, tačiau Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, sako abejojantis, ar 2018 m. bus pasiekta 1,7 mlrd. Eur apimtis. Tokia buvo užpernai.

„Manau, kad valstybė galėtų daugiau dėmesio skirti infrastruktūrai atnaujinti ir modernizuoti“, – VŽ sako asociacijos vadovas.

Jis pasakoja, kad Europos statybos pramonės federacijos pasiekia nerimą keliančios žinios iš pietinių Europos valstybių apie mažėjančią darbų apimtį.

„O kai kuriose valstybėse viešasis sektorius ruošia projektus, kad galėtų amortizuoti krizę – sumažėjus užsakymų apimčiai, būtų statomi valstybiniai objektai. Manau, kad ir Lietuva turėtų pagalvoti, ką valstybė galėtų statyti, jeigu užkluptų sunkmetis“, – sako p. Gedvilas.

Apie viešuosius pirkimus, jų metu dažniausiai daromas klaidas bei išmoktas pamokas kovo 26 d. bus diskutuojama „Statybų forume 2019“.

[infogram id="eec49e19-302a-40e4-b1ca-6eee46037627" prefix="YWZ" format="interactive" title="Statyba: viešųjų pirkimų vertė"]

Arši konkurencija

Ponas Gedvilas tvirtina, kad konkurencija dėl valstybinių užsakymų – itin arši. Tačiau tai nebūtinai siunčia pozityvią žinią.

„Pastaruoju metu yra pasitaikę, kad į vieną konkursą registruojasi 18 įmonių – tai labai daug. Reiškia, kad statybininkams namų rinkoje trūksta darbų apimties, todėl tokia didelė konkurencija“, – teigia pašnekovas.

Jis pakartoja ne kartą išsakytą kritiką, kad viešuosiuose pirkimuose nugalėtojas dažniausiai renkamas tik pagal mažiausią kainą – p. Gedvilo nuomone, taip gaunama tik momentinė, o ne ilgalaikė nauda.

„Galvoju, kad todėl statybininkai ir gudrauja, visaip bando laimėti konkursus, o po to gaunamas statinys, kurį brangu išlaikyti, eksploatuoti. Konkurencija gerai, iš to išlošia vartotojai. Tačiau statybos sektoriuje konkurencija pasinaudoja privatininkai, nes jie kelia kriterijus dėl kokybės statinio gyvavimo cikle, naudoja statinio informacinį modeliavimą (angl. BIM). O valstybė kol kas to nereikalauja, todėl ir gauname mažiausios kainos principu nupirktus statinius, kurie kokybe, manau, ženkliai skiriasi nuo tų, kuriuos stato kiti“, – skirtumą nurodo Statybininkų asociacijos prezidentas.

Yra iš ko pasimokyti

Nors nuo vasario 1-osios buvo patikslinti energinio naudingumo rodikliai naujiems pastatams ir kai kurie jų sušvelninti, vis dėlto p. Gedvilas gebėjimą atlikti darbus pagal A+ ir A++ standartus įvardija kaip iššūkį. Kita vertus, sako jis, privatūs investuotojai Lietuvoje jau yra įgyvendinę ne vieną aukštos klasės projektą, todėl pasimokyti iš ko tikrai yra.

Kad energinių klasių reikalavimai galvos skausmu gali tapti ne tik verslui, bet ir pačiai valstybei, yra perspėjęs Saulius Putrimas, UAB „Merko statyba“ generalinis direktorius.

„Dalyvaudami valstybiniuose konkursuose pastebėjome, kad nuo 2019 m. visiems objektams yra A++ energinės klasės reikalavimas. Manau, kad valstybė kol kas nesusiduria ir neįvertina: kai ji galų gale suprojektuos savo užsakymus, ar nebus kainų skirtumo nuo pradinio skaičiavimo, kai buvo prašoma pinigų? Yra rizika, kad valstybė, sužinojusi, kiek realiai kainuos projektas, jį paprastins arba iš viso nestatys“, – anksčiau VŽ yra kalbėjęs p. Putrimas.

Nuotaikos nekito

Statistikos departamento šių metų pradžioje apklaustų statybos bendrovių vadovų nuotaikos buvo panašios kaip ir pernai. Daugiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 16% apklaustųjų, o 19% prognozavo, kad užsakymų mažės. Dauguma (76%) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 19% – kad didės.

2019 m. sausį statybos darbų paklausos vertinimas buvo šiek tiek geresnis nei prieš metus: 63% įmonių vadovų paklausą vertino kaip pakankamą, 37% – kaip nepakankamą, kai prieš metus  – atitinkamai 62% ir 38%.

O statybos darbų apimties tendencijos, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pablogėjo: 17% apklaustų įmonių vadovų teigė, kad statybos darbų padaugėjo, 22%  nurodė, kad sumažėjo. Prieš metus rodikliai atitinkamai  siekė 17% ir 19%.

Šis straipsnis pirmiausia pasirodo naujame VŽ e. leidinyje „Statybos ir NT apžvalga 2018“, kurį galima rasti čia. Visas VŽ ruošiamas sektorių apžvalgas galite rasti čia.