Būsto nuomai projektų skatina imtis aukštas pajamingumas
Šiuo metu Lietuvoje vystomi arba planuojami trys nuomojamo būsto projektai: šįmet bendrabutį nuomai studentams pasiūliusi „Eika“ kitąmet planuoja dar vieną tokį projektą, o sostinės Ozo parke būsto nuomai projektus vysto bendrovės „Eriadas“ ir, kaip skelbė „Verslo žinios“, „Trinapolis“.
Stato ir planuoja dar
Aras Šilgalis, „Trinapolio“ vadovas, teigia, kad bendrovė nuomai ketina pasiūlyti 92 statomus dviejų kambarių butus. Anot jo, 40 butų sutarta parduoti kaip investicinį projektą, dėl 52 butų pardavimo vyksta derybos.
„Vystėme projektą, atsirado besidominčių, kurie norėjo pirkti ir nuomai siūlyti visą pastato aukštą. Pagalvojau, gal galiu projektą parduoti ir planuoti naują. Dabar planuojame pradėti projektuoti didesnį būsto nuomai projektą, virš šimto apartamentų nuomai“, - BNS kalbėjo jis.
Ponas Šilgalis teigia, kad dabar statomus butus rinkai planuojama pasiūlyti 2019-ųjų vasarą, o numatyta buto ilgalaikės nuomos kaina sieks 400 Eur per mėnesį. Dėl trumpalaikės nuomos kainų bendrovė teigia dar nenusprendusi.
Jo skaičiavimu, grąža iš nuomojamo būsto projektų turėtų siekti apie 10%, o tai bus viena priežasčių, galinčių paskatinti tokių projektų pagausėjimą Lietuvoje.
„Vilniuje viskas (kas pasiūloma nuomai - BNS) „suvalgoma“. Vilniuje nuomos kaina yra viena žemiausių Europoje ir yra potencialo, kad ji augs. Kitas dalykas – brangsta pati statyba, ateityje kainuos statyba dar brangiau, miestas nėra guminis, jame mažėja laisvų plotų, todėl brangs ir žemės kaina ir būsto nuomai projektai taps dar patrauklesni“, - BNS sakė p. Šilgalis.
Pasak jo, Lietuvoje būsto nuomai projektų padaugėtų, jei bankai plėtros projektus sutiktų finansuoti ilgesniam terminui.
„Jei grąžinama suma didelė, bendra palūkanų ir vertės bankui grąžinama suma smarkiai viršija gautas įplaukas ir klausimas, kiek vystytojas turi pinigų ir kiek pinigų užtektų. O jei ilgėja grafikas, palūkanos mažėja. Švedijoje, jei skolinamasi šimtui metų, vertės grąžinimas yra simbolinis“, - pasakojo „Trinapolio“ vadovas.
Už kokybę gali mokėti daugiau
Saulius Vagonis, NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, teigė, kad nuomojamo būsto projektų plėtrą skatina vystytojų noras diversifikuoti veiklą arba pritraukti žmonių, kurie nori ne tik pirkti, bet ir nuomotis būstą.
„Manau, kad jau yra tas metas, kai yra poreikis kokybei. Būsto nuomininkai keičiasi – jiems reikia daugiau paslaugų. Nuomotojai statydami daugiabutį planuoja ne tik nuomoti butus, bet ir teikti paslaugas: kad būtų turto valdytojas, skalbykla ir kitos paslaugos, kad nuomininkas turėtų daugiau garantijų, negu nuomodamasis pas fizinį asmenį“, - komentavo p. Vagonis.
Jo teigimu, plėtotojai su nuomai butus siūlančiais žmonėmis nekonkuruos kaina, o stengsis juos suvilioti didesne paslaugų pasiūla.
Igno Goštauto, NT paslaugų bendrovės CBRE vyresniojo analitiko, teigimu, viena iš nuomojamo būsto projektų gausėjimą paskatinusių priežasčių buvo jų populiarumas kitose Europos šalyse ir išaugusios būsto nuomos kainos.
„Būstai nuomai gali generuoti stabilų ir pakankamai aukštą pajamingumą. CBRE skaičiavimais, nedidelės kvadratūros butų nuomai pastatų vystytojai galėtų tikėtis 6-9% metinio pajamingumo, o pasinaudojus palankiomis finansavimo priemonėmis, pajamingumas galėtų būti dar didesnis“, - teigė p. Goštautas.
Analitiko manymu, vystytojai taikosi į studentus, į Lietuvą ilgesniam laikui atvykusius užsieniečius arba pavienius asmenis, ir stengiasi nuomai pasiūlyti kokybiškesnį, tačiau ekonominės klasės būstą.
Ne pirmi projektai būsto nuomai
Ponas Vagonis prisiminė, kad trumpalaikės būsto nuomos projektų Lietuvoje imtasi ir prasidėjus 2000-iesiems: Vingrių gatvėje kelerius metus butus nuomai siūlė „City Apartments“, Didžiojoje gatvėje prabangius butus nuomojo „Pro Kapital Vilnius Real Estate“, o „Centro Kubas - nekilnojamasis turtas“ nuomai siūlė butus pastate sostinės Bokšto gatvėje, kur dabar įsikūręs viešbutis „Barbakan Palace“.
Tačiau trumpalaikės būsto nuomos projektus siūlę plėtotojai, anot p. Vagonio, po kurio laiko jų atsisakė.
„Kai kurie Vakaruose paplitę modeliai Lietuvoje neprigijo tiek dėl poreikio nebuvimo, tiek dėl ekonominių problemų, nes niekas nenorėjo mokėti už tokias paslaugas. Viskas susiję su augančiu šalies pragyvenimo lygiu - jam augant, didėja žmonių poreikiai ir žmonės gali už susimokėti“, - kalbėjo analitikas.
Pasak jo, būsto nuomai projektų patrauklumas priklausys nuo dabar plėtojamų projektų sėkmės – jei jie bus sėkmingi, rinkoje išvysime daugiau plėtotojų nuomai siūlomo būsto.
Panašios nuomonės laikėsi ir p. Goštautas: „Nors ir panašu, kad Lietuva jau pribrendo tokiems projektams ir investicijos turėtų pasiteisinti, o būsto nuomos projektų turėtų daugėti, nereikėtų pamiršti ir rizikų, tokių, kaip palankesnė mokestinė aplinka fiziniams būstų savininkams ar demografinė situacija.“
