Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę
Pataisose rašoma, kad žiniasklaidoje negali būti skelbiama informacija, kuria, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“. Tokią formuluotę Seimo komitetui pasiūlė LRT komisija tvirtindama, kad į nacionalinę teisę reikia perkelti atnaujintą ir pernai gruodį įsigaliojusią ES audiovizualinės žiniasklaidos direktyvą. Kultūros komiteto registruoti draudimai yra įrašyti prieš 2 metus patvirtintoje Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.
Žiniasklaidos ekspertai, žurnalistai pataisas įvertino kaip grėsmę žodžio laisvei, jas sukritikavo ir Seimo teisininkai, Visuomenės informavimo etikos komisija, prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žiniasklaidos atstovai nuogąstauja, kad tokios pataisos kvepia cenzūra – noras stiprinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis neturi virsti žurnalistų persekiojimu, kerštavimu redakcijoms už paviešinamas valdymo klaidas, politikų ydas ir nederamą elgesį. Palikta ir laisvė vertinimo interpretacijoms. Pavyzdžiui, nesuprantamas terminas „istorinė atmintis“. Kur ji yra taip surašyta, kad būtų aišku, kada ji iškraipoma, o kada ne? Ir ką reiškia „nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“? Ar įsigaliojus minėtoms pataisoms bet kokia vieša valdžios kritika jau bus traktuojama kaip įstatymo pažeidimas? Gal taip svajojama įgyvendinti seną valdžių svajonę? Tiesa, nė viena jų to taip atvirai nesiekė.
Nors valdantieji tikina taip siekiantys apginti šalį nuo priešiškos propagandos, kirba šioks toks įtarimas, ar tik siekiant apriboti valdžios kritiką akies krašteliu nebuvo žvilgtelėta Rusijos įstatymų leidėjų link. Mat šios šalies parlamentarai sukurpė įstatymą, įvedantį bausmes už „netikras naujienas“ ir valdžios kritiką-įžeidimą. Tačiau pirmadienį Rusijos žiniasklaidoje (www.mk.ru) pasirodė informacija, kad tam vis dėlto pasipriešino ir generalinė prokuratūra, ir kelios ministerijos bei už masines informavimo priemones atsakingos institucijos. O pažangūs žurnalistai jau buvo spėję pasišaipyti iš mėginimo bausti už „nepagarbą valdžiai“, ironizuodami, kad teks statyti naujus kalėjimus nusižengėliams.
Opoziciniai konservatoriai, mėgindami eliminuoti žiniasklaidos veiksmų ir žodžio laisvės apribojimą, pasiūlė savo pataisų variantą – kad aiškiai būtų numatyta, jog operatyviai stabdytina tik ta priešiškų valstybių propagandininkų veikla, kuri kelia informacinę grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Jie tiki, tokios siūlomos formuluotės neleis išplečiamai traktuoti pataisų.
„Mes tikrai išimsime tuos žodžius, kurie labai jaudina žiniasklaidą (kad tarytum bus draudžiama kritikuoti valdžią)“, – tikino šeštadienį R. Karbauskis. Parlamentas balsų dauguma sutiko svarstyti abu projektus ir prie „jungtinio“ varianto žada grįžti pavasario sesijos pradžioje.
VŽ nori priminti politikams, kad intencija riboti žiniasklaidos darbą, tai – karas su žodžio laisve. Politikai, ko gero, pamiršo, kad eidami į valdžią jie turi sumokėti viešumo kainą. Kažkodėl visose šiose aistrose dėl pataisų kyšo abejonių, ar iš tiesų valdantiesiems parūpo europinės direktyvos ir „istorinė atmintis“, ar už viso to slypi paprastas interesas – artėjantys rinkimai.
