Plečia draudžiamos informacijos sąrašą, tačiau cenzūros nežada

Priimant šias pataisas žadama atsižvelgti į žiniasklaidos ekspertų kritiką dėl pernelyg plačiai traktuotinų nuostatų, draudžiančių kritikuoti valstybės institucijas. Pabrėžiama, kad formuluotės bus sušvelnintos ir „jokia cenzūra nebus įvesta“.

Šeštadienį Seimui pristatytos valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio vadovaujamo Kultūros komiteto praėjusią savaitę įregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos.

Jose numatyta, kad žiniasklaidoje negali būti skelbiama informacija, kuria, be kita ko, „bandoma iškraipyti Lietuvos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Tokią formuluotę Seimo komitetui pasiūlė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), tvirtindama, kad į nacionalinę teisę reikia perkelti atnaujintą ir pernai gruodį įsigaliojusią Europos Sąjungos Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvą.

Žiniasklaidos ekspertai pataisas įvertino kaip grėsmę žodžio laisvei. Jas sukritikavo ir Seimo teisininkai, Visuomenės informavimo etikos komisija, prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kultūros komiteto registruoti draudimai yra įrašyti prieš dvejus metus patvirtintoje Nacionalinėje saugumo strategijoje. Jie ten išvardyti kaip informacinės grėsmės.

Opozicija pasiūlė savo variantą

Opoziciniai konservatoriai savo ruožtu parengė kitą to paties įstatymo pataisų variantą. Jis irgi buvo pristatytas šeštadienį Seimo plenariniame posėdyje.

Pagal šį variantą būtų draudžiama „kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų skleidžiama dezinformacija, karo ir neapykantos kurstymas, kita nepagrįsta ir klaidinanti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreipta informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe, demokratine santvarka, krašto gynyba, bandoma diskredituoti Lietuvos naryste? NATO, NATO pajėgumus ir įsipareigojimą ginti sąjungininkus, silpninti piliečių ryžta? ginti savo valstybe?, taip pat kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų informacine? veikla, kuria siekiama daryti įtaką šalies demokratijos ir rinkimu? procesams“.

Ir vienos, ir kitos pataisos LRKT teisę skubiai reaguoti į draudžiamos informacijos paskelbimą. Komisija iki 72 valandų galėtų stabdyti televizijos programas be teismo sprendimo.

Seimas pritarė ir p. Karbauskio, ir konservatorių pasiūlytiems projektams. Nuspręsta iki pavasario sesijos, kuri prasidės kovą, dėl abiejų jų diskutuoti Seimo komitetuose. Ponas Karbauskis patikino, kad parlamentarams priimti parengtose „jungtinėse“ Visuomenės informavimo įstatymo pataisose bus atsisakyta nuostatų, galinčių riboti valdžios, valstybės institucijų kritiką: „Išbrauksime iš formuluotės tai, kas labiausiai erzina Lietuvos žiniasklaidą, t. y. šnekėjimą dėl valdžios kritikos.“

Sujungs projektus

Kartu valstiečių-žaliųjų lyderis priminė, kad pataisos rengiamos perkeliant europinę direktyvą.

„Dabar, atsižvelgiant į artėjančius gausius rinkimus, yra perkeliama tik nedidelė dalis tos direktyvos, siekiant suteikti LRTK instrumentus operatyviai reaguoti į priešiškai nusiteikusių užsienio valstybių kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių bandymus kištis į mūsų politinius procesus ir daryti neteisėtą įtaką rinkimams. Vėliau, iki 2020 m. rudens turėsime perkelti ir visą direktyvą. Tad lauks dar didelis ir ilgas darbas dėl jos pilno perkėlimo į mūsų teisinę sistemą“, – kalbėjo jis.

Konservatorė Radvilė Mokūnaitė-Mikulėnienė pripažino, jog įstatymo pataisos pirmiausia yra skirtos tam, kad būtų suteikta galimybė LRTK operatyviau ir efektyviau kovojant su propaganda ir dezinformacija jau šiemet vyksiančių prezidento rinkimų metu.

„Tačiau akivaizdu, kad šios pataisos negali būti nekokybiškos – jos negali būti traktuojamos kaip cenzūros įvedimas ar žodžio laisvės varžymas. Todėl ir siūlome įstatyme aiškiai numatyti, kad operatyviai stabdytina tik ta priešiškų valstybių propagandistų veikla, kuri kelia informacines grėsmes mūsų nacionaliniam saugumui. Manome, kad tokios mūsų siūlomos formuluotės neleis išplečiamai traktuoti pataisų“, – kalbėjo ji.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad į Lietuvos teisę perkeliant direktyvos nuostatas, nereikėtų jų plėsti: „Manau, kad visais atvejais perkeliant Europos teisę į mūsų nacionalinę teisę, plečiamųjų principų reikia taikyti kuo mažiau. Negaliu pasakyti, dėl kokių priežasčių atsirado išplėstos teisės normos.“

Pagrindinis – Kultūros komitetas

Seimas balsų dauguma sutiko svarstyti abu projektus ir prie „jungtinio“ varianto žada grįžti pavasario sesijos pradžioje.

Pagrindiniu svarstant abu projektus paskirtas Seimo Kultūros komitetas, vadovaujamas p. Karbauskio. Šis žada per artimiausius du mėnesius surengti specialius klausymus ir diskusijas su ekspertais, kad „būtų parengtos visus tenkinančios pataisos, leidžiančios efektyviau kovoti su propaganda ir dezinformacija, bet nekeltų abejonių dėl žodžio laisvės principo laikymosi“.