Portalo „Lrytas.lt“ dilema: grąžinti, ieškoti pirkėjo ar apsiginti

Konkurencijos taryba sprendžia, ar Regionų administracinio teismo sprendimą skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kartu institucija pabrėžia, kad kol kas nėra informuota, kaip „Ekspress Grupp“ ketina įgyvendinti skirtus įpareigojimus.

VŽ primena, kad Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“, Lietuvoje valdanti delfi.lt, netiesiogiai per UAB „Satyre“ 2022-ųjų gruodį įsigijo 100% UAB „Lrytas“ akcijų. Konkurencijos taryba Estijos įmonei skyrė baudą ir galop šį vasarį, pabaigusi tyrimą, įpareigojo ne vėliau kaip per 6 mėnesius parduoti vieną iš dviejų jos valdomų portalų arba atkurti ankstesnę padėtį. Šių įpareigojimų įvykdymo sąlygos turi būti suderintos su Konkurencijos taryba.

Savo ruožtu „Ekspress Grupp“ yra apskundusi ir anksčiau skirtą baudą, ir šį vasarį paskelbtą Konkurencijos tarybos nutarimą.

O Regionų administracinio teismo nutartis apima abu šiuos skundus: „ta pačia nutartimi teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, nes teisme nagrinėjama kita byla, nuo kurios sprendimo priklauso ir šios administracinės bylos eiga bei baigtis“, rašoma nutarime.

Skelbiant šį nutarimą, žiniasklaidoje pasirodė prielaidų, kad teismas leido „Ekspress Grupp“ laikinai, kol bus galutinai išspręstas šalių ginčas, neparduoti be Konkurencijos tarybos leidimo įsigyto naujienų portalo „Lrytas“ buvusiai savininkei bendrovei „Lietuvos rytas“. 

Šių prielaidų Regionų administracinis teismas nekomentuoja, pažymėdamas, kad tai yra tarpinis sprendimas, tad detalesnė informacija nebus pateikiama.

Galimi įvairūs niuansai

Laurynas Ramonas, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis teisininkas, paklaustas apie tokį galimą scenarijų, pabrėžia, kad įprastai sandoriuose šalys elgiasi itin apdairiai – vertina visus galimus scenarijus, įskaitant tikimybę gauti Konkurencijos tarybos leidimą ir galimas pasekmes, jei leidimas nebūtų suteiktas. 

„Koks komercinis susitarimas šiuo atveju buvo numatytas, atspėti sudėtinga, tačiau vienas iš galimų variantų galėtų būti susitarimas dėl pirkinio grąžinimo pardavėjui“, – svarsto L. Ramonas.

Visgi teisininkas priduria, jog jų patirtis rodo, kad pardavėjai dažniausiai siekia parduoti ir užbaigti sandorį, todėl pirkėjui išsiderėti galimybę grąžinti pirkinį pardavėjui dera vertinti kaip mažai tikėtiną. 

„Žinoma, galima svarstyti ir derėtis dėl įvairių scenarijų, pavyzdžiui, pirkėjas grąžina įsigytą turtą su tam tikra nuolaida. Tačiau natūralu, kad dažniau pardavėjai nori iš karto po sandorio leisti gautus pinigus, o ne pergyventi, kad jam kažkada reikės atgal priimti parduotą turtą“, – teigia L. Ramonas.

Kartu L. Ramonas akcentuoja, kad šiuo atveju Regionų administracinio teismo sprendimas yra logiškas ir sveikintinas, nes jei Estijos bendrovė „Ekspress Grupp“ įgyvendintų Konkurencijos tarybos įpareigojimą parduoti UAB „Lrytas“, tai byloje, kurioje skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas atsisakyti duoti leidimą sandoriui, iš esmės nebeliktų praktinės reikšmės.

Su Gedvydu Vainausku, „Lietuvos ryto“ įkūrėju, generaliniu direktoriumi, akcininku, VŽ susisiekti pastarąją savaitę nepavyko.

Situacijos nepanoro komentuoti ir Benas Gudelis, „Lietuvos ryto“ bendraturtis (34%) ir valdybos narys.

Konkurencijos tarybos verdiktas

Konkurencijos taryba, vertindama jau įgyvendintą sandorį, surinko ir analizavo duomenis iš įvairių Lietuvoje veikiančių naujienų portalų, jų lankomumo bei vartotojų įsitraukimo rodiklius, apklausė reklamos pirkėjus (agentūras ir užsakovus), kitus rinkos dalyvius.

Analizė parodė, kad prieš sandorį portalai delfi.lt ir lrytas.lt buvo artimi konkurentai bei pirmas ir antras rinkos dalyviai pagal įvairius lankomumo rodiklius, o jų bendra rinkos dalis viršijo 40%. Po koncentracijos abiejų portalų užimama rinkos dalis išliko didelė – daugiau kaip dvigubai lenkė artimiausią konkurentą tiek pagal vartotojų peržiūrų ir apsilankymų skaičių, tiek pagal praleistą laiką. Po sandorio rinka tapo labai koncentruota, nes neliko vieno tik nemokamas naujienas siūliusio portalo, kuris iki tol varžė didžiausio rinkos žaidėjo delfi.lt galimybes didinti vartotojams mokamo naujienų turinio kainas, rašoma vasarį priimtame Konkurencijos tarybos nutarime.

Konkurencijos tarybos nuomone, „Ekspress Grupp“ siūlyti įsipareigojimai – užtikrinti, kad bendrovė „Lrytas“ veiktų atskirai nuo portalo delfi.lt ir kitų Estijos įmonės kontroliuojamų verslų bei siūlyti visą lrytas.lt turinį nemokamai – nėra tinkami konkurencijos problemoms išspręsti, nes „Lrytas“ netaptų nepriklausomu delfi.lt konkurentu, koks buvo iki sandorio.

Savo ruožtu „Ekspress Grupp“ valdybos pirmininkė Mari-Liis Ruutsalu ne kartą akcentavo, kad įmonė iš esmės nesutinka su Konkurencijos tarybos vertinimu.

VŽ taip pat skelbė, kad „Ekspress Grupp“, dar net nesulaukusi minimo Konkurencijos tarybos sprendimo, jau kuris laikas žvalgėsi potencialaus portalo lrytas.lt pirkėjo. Tai tuokart VŽ patvirtino keli su situacija susipažinę ir tarpusavyje nesusiję šaltiniai.