Žinoma, geriausia beveik nieko nedaryti, kaip buvo daroma iki 2021 m. Tada stebėtis, kodėl elektros kainos didžiausios regione, kaip 2022 m. Valstybė vėjo krante nefinansuoja nieko. Valstybė net ir neplanavo finansuoti vėjo jūroje. Siūlomas CfD modelis. Tai nėra subsidija, nes tokia subsidija gali baigtis ir operatoriaus mokėjimu į VIAP'ą. Nuostolingą vėjo energetiką :D Šitas geras bairis. Dujinės jėgainės gaminančios elektrą už 200€/MWh ir daugiau yra pelningos ir geros. Vėjo jėgainės krante, gaminančios elektrą už <50€/MWh ir jūroje, gaminančios už <80€/MWh (tikslių kainų Lietuvoje dabar nežinau, nes pasikeitusios finansavimo sąlygos, kurios išbrangino projektus), yra blogos ir nuostolingos. Geriau mokėsi 200€/MWh, už dujas, nei 80€/MWh už vėją :D Nick'as tai antonimas tam, kas tu esi.

Jeigu gali gaminti MWh už 200 EUR, kai jo kaina yra 300 EUR turi 100 EUR pelną. Jei gali gaminti MWh už 50 eur, bet tik tada, kai jo kaina yra 0 EUR, turi 50 EUR nuostolį. Kažkaip patogiai praleidot šitą momentą, kas ir yra pagrindinė straipsnio mintis.

CfD kainų modelis užtikrina fiksuotas pajamas už parduodamą KWh gamintojui valstybės sąskaita (!!!) nesvarbu kokia kaina rinkoje, t.y. Valstybė prisiima elektros kainos svyravimo rinkoje riziką mokesčių mokėtojų sąskaita ..., kas skamba visai neskaniai rinkos ekonomikoje.

Kažkaip patogiai sau pasidarote, kad vėjo/saulės jėgainė elektrą arba gamina pilna galia, arba negamina iš viso. Vėjo ir saulės jėgainių kintami kaštai yra beveik 0, tad jei 1 valandą dienoje kaina yra 0, nuostolio nepatyrė iš tos valandos nė kiek, priešingai, nei dujinė katilinė, kuri negali įsijungti tik 1 valandai. Kas yra svarbu capture price, kuri yra skirtinga tiek vėjui krante, tiek vėjui jūroje, tiek saulei. Saulei skirtinga net pagal orientaciją/jei su tracker'iu. Tai dabar pasakyk, kas yra geriau, siekti didinti valandų skaičių, kai padengti iš vėjo ir saulės, ar siekti, kad daugiau valandų gamintum iš dujų? Pagal tave geriau, kuo dažniau, kad gamintų už 200€/MWh. Straipsnio mintį totaliai kraipai. Ir priežastis Švedijoje ne dujos, o senos hidroelektrinės ir senos, labai stipriai subsidijuotos, atominės. Turime mes tokių senų įrenginių, kurie gali gaminti elektrą pigiau nei dujos ir patenkinti didžiąją dalį poreikio?

Dar vienas. Ne, ne valstybė, ir ne mokesčių mokėtojai prisiima riziką, o elektros vartotojai per VIAP'ą. Keista, kad kai vėjo jėgainių riziką prisiimti, tai jau "neskanu", kai dujų kainos riziką prisiimti, tai prašai ekstra dar mėšlo į lėkštę pakrauti, nes tau labai skanu. CfD yra rinkos ekonomika, tik perki skirtingus dalykus. NordPool perki elektros kWh. CfD perki gamybos įrenginių galią. CfD gali būti tiek priemoka vėjo jėgainės operatoriui, tiek vėjo jėgainės operatorius gali mokėti vartotojams. Kai 2022 m. šoko elektros kaina iki vidutinės net 500€/MWh vieną mėnesį, tai vėjo jėgainės operatoriai būtų mokėję ~430€/MWh atgal į VIAP'ą. Bet nebuvo CfD. Tada bandė atgaline data padaryti CfD. Nepavyko. Kodėl CfD gerai ir vartotojams? Nes vystytojas gali skolintis daug pigiau, tai reiškia, ateis į aukcioną su mažesne CfD kaina, kad tik laimėti. Tai reiškia, kad daugiau įrenginių, ir su mažesne veikimo kaina, galima pastatyti, nei kad veikiant atviroje rinkoje. O realiai, tai atviros rinkos net nėra normalios, nes rinkoje didelę dalį elektros importo, ir net tiekimo yra iš senų ir stipriai subsidijuotų įrenginių, su kuriais pilnavertiškai negali konkuruoti niekas. Ypač dujinės, atominės ir anglių katilinės, kurios šiaip visada statomos per galios aukcionus, kur gauna fiksuotas pajamas, net jei negamina nė vienos kWh elektros. Bet šitie tau irgi nekliūva. Prisipažink, tau problema ne CfD mechanizmas, net ne pačios subsidijos, o kad tai taikoma ir RES, kuris mažina iškastinio kuro vartojimą. Čia yra tai kas tau nepatinka. Tau nėra poreikio mažesnės elektros energijos kainos, būti mažiau priklausomam nuo energijos rinkų ir t.t.

užingriduk. Kiek atsimenu pastoviai pezi, kad atomas brangus ir valstybe daug už tai sumoka, tai kodėl dabar valstybe turi remti gamitojus? tegul gamina, stato, bet be valstybes garantijų. Neapsimoka? tegul nestato. Tokie rinkos dėsniai.

Tai ir nestatys. Tik nerėk, kad elektra brangi. O kodėl atomą reikia statyti su valstybės garantijomis, ar dujines elektrines? Ne tai kad garantuojant kainą už elektrą, bet garantuojant, kad padengs sąmatą, kad ir kokia jinai bus galų gale. Ar 30% pabrangs, ar 2x nuo to kokią pateikia pradedant statyti - viskas tinka. Tuščias čekis, kaip amerikonai sako. Svarbu, kad tik ne AEI, nes AEI nenaudinga kažkam... Kaži kas pasaulyje AEI neigia kaip ateitį? Tik maskoliai. Net Saudo Arabai, ir tiek investuoja.

Atomą su valstybės garantijomis Lietuvoj nugriovė. Kitą atomą su valstybės garantijomis norėjo uzurpuoti Machima per LEO darinį. Valstybė ir tik ji nustato krypį. Bet ilgainiui, kai valstybės pastangos subsidijom išsikvepia, stoja ekonominė logika - kaip Švedijoj kad.

Atomą nugriovė mainais gaudami milžinišką kapšą pinigų. Atomas šiaip ir toliau subsidijuojamas, nes uždaromas iš ES pinigų, ne iš elektros vartotojų. Kitą atomą džiaukis, kad nebandė jokioje apimtyje statyti. Visokeriopai palankesnėje geografinėje padėtyje (nereikia tiesti naujų kelių, perstatyti tiltų) Hinkley Point C neaišku ar tilps į 250€/MWh kainą. Švedijoje ekonominė logika nestoja. Mažas investuotojas, blogai sudėtas projektas, patyrė žalą ir neturi laisvų apyvartinių pinigų sudengti svyravimus. Tai kad tavo ekonomikos žinios pasibaigia vidurinės lygio žiniomis yra tavo problema.

Jei atvirai, tai Švedijos problema šiek tiek kita nei LT. Pirma - elektra ten labai pigi, nes jos ten yra perteklius. Pas mus - elektros yra trūkumas, to dėl elektra yra brangi. Ypač - kai neveikia kuri nors jungtis. Jei visa elektra Lietuvoje būtų generuojama deginant dujas - kaina būtų visada labai didelė. Antra Švedijos problema yra ta, kad didžioji dalis vartotojų Švedijoje gyvena šalies pietuose, o didelė dalis AEI gaminama šiaurėje. Atominės - stovi šalies centre. Reikalas tas, kad tinklas nėra pritaikytas išlyginti pasiūlos/paklausos svyravimus skirtinguose regionuose labai didelėje šalyje (1.5K km šiaurės/pietų kryptimi). LT problema energetikoje (visoje) yra ta, kad dėl mažos rinkos ir geopolitinės rizikos, nėra investuotojų, kurie norėtų imtis rizikos. Net anglimis kūrenamos elektrinės niekas nestatytų. Šiaip jau AEI LT garantuoja daug mažesnes kainas, lygiai kaip ir bet kurioje šalyje: ar tai būtų JAV ar Švedija.

Elektros kainos yra didelės, nes dujos vis dar lemia elektros kainą ~pusę laiko. Kokius apribojimus žemės ūkio žemėje sukuria vėjo parkai? Vėjo parkai moka daugiau mokesčių, tame tarpe ir vieninteliai moka kompensacijas aplink esantiems. Jokiam kitam verslui to daryti nereikia. Kruonis pastatytas sovietmečiu. Keista reikalauti kažko iš dabartinio Igničio, kuris tik paveldėjo turtą ir jį prižiūri. Atlygino, pagal tuometinę tvarką, panašu tavo garbinamų sovietų. Bent jau taip atrodo iš dėstymo stiliaus. Statybų pažeidimai nėra pateisinami. Tik klausimas, ar tie pažeidimai esminiai.99 Žemės nacionalizavimo atveju atlyginama rinkos kaina + %. Jei rinkos kaina nėra sąžininga, tai gal visgi pats esi nesąžiningas?

ar čia tiesiog nuomonė?

Vejininkai moka tik zemes savininkui ant kurio zemes stovi jegaine, aplinkiniams nieko nemoka nors jegaine kurios aukstis gal kokie 200 m stovi ir per 100 m nuo tavo sklypo ribos + kaimynines zemes savininkas praranda galimybe savo zemeje kurti uki ar vykdyti kitos paskirties statyba. Sovietai is mano senelius nacionalizavo visa uki todel nacionalizalija dabartines LT nedziuginaanes taip pas. Ignitis - nieko sau tik priziuriuki. Negirdejau kad tai ne pelno siekianti imone, o priesingai gauna didelius pelnus nors naudojasi nuosavybe uz kuria teisingai neatlyginta. Tik nereikia zongliruoti ta rinkos kaina- ten yra daug povandeniniu sroviu. O jei ir taip kodel asmuo turi aukoti savo proteviu zeme ir gauti kompensacija kai ta kompensacija halejo buti ismoketa tiesiogiai zeme praradusiems paveldwtojams. Panasiu zemes skraidyma iteisinusiu istatymu buvo ir daugiau kuriais pasinaudojo tik isrinktieji. Ne viskas kas yra teiseta yra teisinga.

Moka ir aplinkiniams pagal įstatymą. Praranda galimybę kurti ūkį :D Žemės ūkio paskirties sklype turi užsiimti žemės ūkiu. Lietuvoje senai metas baigti su statymu individualių namų ant 1 hektaro sklypo. Čia didžiausias briedas ir Lietuvos naikinimas per švaistymą infrastruktūrai. Lietuvoje ūkininkų daugiau nei traktorių. Ignitis naudojasi nuosavybe ir neatlygina - duok į teismą. Laimėsi. Nebent paaiškės, kad atlygina. O kad gretimame sklype kažkas kažką pastatė, tai kodėl tau turi kažką atlyginti, kai tavo veiklos, t.y. žemės ūkio, tai neriboja? Ir nep*sk proto apie tai kaip ten sodybą galėjai pastatyti. Parduok žemę, be kainos nuostolio, nusipirk kitur ir statyk be praradimų finansinių. Dar primokėti turėtum už sutvarkytą kelią privažiuoti. P.S. man kaimynų namai baisūs, numuša žiauriai mano namo vertę. Taip pat už pusės kilometro karjeras triukšmą kelia - irgi turėtų kompensuoti. Visada rinkčiausi už pusės kilometro vėjo jėgainių parką, nei karjerą. Aukoti protėvių žemę :D :D Išgaruoja jinai? Ar nori, kad pas tave būtų rezervatas/draustinis? Tada kodėl melioraciniai įrenginiai, keliai, elektros tinklai tau tinka? Taip, ne viskas, kas yra teisinga, yra teisėta. Ir labai daug kas yra neteisinga, pvz. skleisti dezinformaciją, melą, pateikiant kaip nuomonę, taikyti dvigubus standartus - teisėta.

Ir dar po tuo bando pakišti paramą, brangią elektrą ir t.t.

Jus straipsni skaitete? Kiek Vattenfall nuraso vejo jegainiu vertes matet?