Visuomenės informavimo įstatymo pataisų rengėjams toliau beria kritiką

Seimo narė Aušrinė Armonaitė teigia, kad Seimo Kultūros komiteto narių užregistruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos atveria kelią cenzūrai ir gali reikšti naujus apribojimus žiniasklaidai.

„Akivaizdu, kad turime užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, su tuo visi sutinkame, tačiau dabar siūlomi pakeitimai sukuria terpę dar kartą apriboti laisvą žodį ir valdžios kritiką“, – išplatintame pranešime teigia p. Armonaitė.

Pasak jos, ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nėra nieko panašaus, kas atsirado Kultūros komiteto siūlomame variante. Būtent direktyvos perkėlimu Kultūros komitetas motyvuoja įstatymo pakeitimus.

„Tiesa yra tai, kad pasiūlytos formuluotės buvo „pasiskolintos“ ne iš ES direktyvos, o iš Seime jau patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos. Tačiau perkeltos į visai kitą kontekstą, jos iš esmės reiškia ribojimą kritikuoti valdžią“, – įsitikinusi p. Armonaitė.

Seimo narė atkreipia dėmesį į tai, kad tokie reiškiniai, kaip Kremliaus propaganda, yra pastatomi greta tiriamosios žiniasklaidos atskleidžiamos informacijos, kuri gali būti nepalanki valdžiai ar valstybės institucijoms. Netgi mokytojų streikas Švietimo ir mokslo ministerijoje, anot Seimo narės, galėtų būti traktuotinas, kaip „nepasitenkinimas institucijomis“.

Pateiktas pataisas sukritikavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, teigdama, kad kovą su dezinformacija, priešiška propaganda ir informacinėmis atakomis stiprinti reikia, tai daroma visos Europos Sąjungos mastu.

„Tačiau grupės Seimo narių pasiūlymas taisytinas, nes gerokai peržengtų ES direktyvos nuostatas ir sukurtų galimybę riboti žodžio laisvę bei persekioti už kritiką“, – pabrėžia šalies vadovė.

Ne pirmas kartas

Tai ne pirmas valdančiųjų žingsnis, bandant riboti žiniasklaidos laisvę.

VŽ primena, kad vienas pirmųjų tokių bandymų – 2016 m. gruodį prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotos Civilinio kodekso pataisas, kurios būtų apribojusios teisę kritikuoti viešuosius asmenis, tarp jų – ir politikus. Po Prezidentės veto parlamentarai be didesnių diskusijų sutiko su dekrete išdėstytais motyvais ir balsavo už tai, kad prieštaringai įvertintos CK pataisos būtų laikomos nepriimtomis.

Dar viena tokia istorija – po kritikos dėl cenzūros „valstietė“ frakcijos Seime atstovė Dovilė Šakalienė 2017 m. kovą atsiėmė savo įregistruotas pataisas, kuriomis norėta įpareigoti žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija.

Šį rugsėjį „valstiečio“ Roberto Šarknicko iniciatyva Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuri uždraudė skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus, priemones ir būdus. Iki tol tokią informaciją drausta skelbti tik antraštėse.

Bene didžiausia bendruomenės nepasitenkinimo banga kilo, kai buvo priimtas vienašališkas sprendimas nuo 2018 m. rugsėjo vidurio nutraukti Registrų centro duomenų teikimą žiniasklaidai: dėl atsiradusių ribojimų žurnalistų bendruomenė pasirašė viešą kreipimąsi, prie Vyriausybės įvyko žurnalistų ir politinių jaunimo organizacijų protestas.

Dar daugiau šurmulio visuomenėje kilo, kai uždarame Vyriausybės pasitarime po savaitės buvo atmestas pasiūlymas vėl tai įteisinti, o kelioms redakcijoms paprašius paviešinti pasitarimo įrašą, kur, kaip teigiama sulaukta spalvingų pasisakymų apie spaudos laisvę, buvo pranešta, jog įrašas sunaikintas. Ši istorija persikėlė į teismus. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti kelių redakcijų žurnalistų ir Lietuvos žurnalistų sąjungos skundą dėl Vyriausybės kanceliarijos jos veiksmų – atsisakymo suteikti informaciją ir įrašo sunaikinimo.

Nuo 2018 m. spalio 10 d. žiniasklaidai vėl neatlygintinai yra teikiami Registrų centro duomenys.

Ne mažiau aistrų kelia ir bandymai skubinti tvirtinti išvadas dėl LRT veiklos – LRT vadovybė ne kartą buvo išsakiusi nuogąstavimus, kad valdančiųjų inicijuojami pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui.

Dar vienas ėjimas

VŽ rašė, kad naujausias žingsnis – Seimo Kultūros komiteto narių „valstiečių“ Ramūno Karbauskio, Stasio Tumėnos, konservatoriaus Vytauto Kernagio, socialdemokratės Ramintos Popovienės ir „tvarkietės“ Onos Valiukevičiūtės įregisruotos pataisos sausio 2 dieną.

Pagal naująsias pataisas šis punktas skambėtų taip: „Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.“

Savo ruožtu Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius pabrėžia, kad Visuomenės informavimo įstatymas visada buvo liberalesnis, tačiau pastaraisiais metais čia vis bandoma perkelti įvairias kitų teisės aktų nuostatas su galimais ribojimais.

„Klausimas, ar tai yra teisingas kelias. Tai yra specifinis įstatymas. Kitais žodžiais tariant, kad ir teorinės galimybės riboti žodžio laisvę plečiasi į vis daugiau teisės aktų. Bet kokios priemonės, kurios leidžia įvairioms institucijoms be teismo riboti, drausti, leidžia atsirasti klaidai, o tuo pačiu ir nepagrįstam ribojimui. Vargu, ar greiti ribojimai, draudimai gali iš esmės pakeisti situaciją“, – nuomonę dėsto p. Radzevičius.

Skuba raminti

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), taip pat prisidėjusi prie šių pataisų rengimo, teigia, kad pakeistoje Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje atsirado pavojų nacionaliniam saugumui ir gynybos užtikrinimui keliančios informacijos kategorija. Būtent minėta direktyvos nuostata sudaro prielaidas nacionalinėje teisėje priskirti šią informacijos kategoriją neskelbtinai informacijai.

LRTK, kalbėdama apie daugiausia kritikos sulaukusią formuluotę, teigia, kad reikėtų nuraminti kritikus pabrėžiant, kad ne bet koks nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas valstybe ar jos institucijomis galėtų sąlygoti atitinkamų sankcijų taikymą, tačiau tik toks, kuris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

Pasak komisijos, nereikėtų pernelyg supaprastinti šio proceso ir suniveliuoti nuomonės ir informacijos kategorijų. Apie informacijos cenzūrą apskritai negali būti net kalbos, nes primintina, kad cenzūra yra išankstinis informacijos vertinimas, atliekamas prieš ją paskelbiant, o ne paskelbtos informacijos vertinimas, teigiama komisijos išplatintame pranešime.