Parlamentarai linkę pritarti LRT auditui, M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, jog tai yra „politizuota intencija“
Atnaujinta Seimo sprendimu ir parlamentarų komentarais.
„Pagrindinėje Audito komiteto išvadoje surašyti argumentai rodo, kad šiuo LRT auditu Seimas deda pagrindą keisti LRT kryptį iš esmės. Veiklos efektyvumo auditu nebeapsiribojama – Valstybės kontrolei formuluojama užduotis įvertinti LRT misijos, finansavimo modelio, valdysenos tinkamumą“, – komentare sako visuomeninio transliuotojo vadovė.
„Nepaisant politizuotos Seimo intencijos mes tikime Valstybės kontrolės profesionalumu, nepriklausomumu ir atsparumu politinei įtakai“, – teigė ji.
Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, LRT, kaip ir anksčiau, bendradarbiaus su Valstybės kontrole „geriausiai kaip tik gali“ teikdama informaciją apie LRT veiklą.
„Labai tikimės, kad audito objektas išskirtinai koncentruosis į tai, kaip Lietuva gali kurti dar efektyvesnį ir profesionaliau dirbantį visuomeninį transliuotoją“, – teigė ji.
Dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimauja, kad politikų inicijuojamas auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą per 2019 metų kampaniją kelis mėnesius konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno paskyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.
Be to, šalies vadovas yra pateikęs savo patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūrą užimti Valstybės kontrolės vadovės pareigas.
D. Ulbinaitė: tai ne kas kita, kaip noras užčiaupti žiniasklaidą
Seimas antradienį po svarstymo pritarė, kad Valstybės kontrolei būtų pavesta iki rugsėjo 1 dienos atlikti nacionalinio radijo ir televizijos LRT auditą.
Už tokį Seimo nutarimo projektą balsavo 79 parlamentarai, prieš buvo 26, o susilaikė 10 politikų. Galutinis balsavimas – kitame posėdyje. Projektą palaikė demokratų, socialdemokratų, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, „Nemuno aušros“ frakcijų nariai, taip pat Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Prieš buvo opozicijoje esantys liberalai ir konservatoriai.
Valstybės kontrolė turėtų įvertinti, kaip LRT veikloje laikomasi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo bei kitų viešosios įstaigos „Lietuvos radijas ir televizija“ veiklos principų. Būtų atliktas LRT 2021–2024 metų veiklos auditas.
Konservatorė Daiva Ulbinaitė pabrėžė, kad valstybiniai auditai institucijoms padeda tobulėti, tačiau, pasak jos, šis LRT veiklos tyrimas yra politinis užsakymas.
„Tai ne kas kita, o noras užčiaupti žiniasklaidą, politizuoti ir kontroliuoti jos turinį ir užvaldyti nepriklausomo transliuotojo turinį“, – teigė parlamentarė.
Pasak jos, tai neplanuotas ir ne valstybinis auditas: „Auditas pagal politinį užsakymą. Objektyvių priežasčių auditui nėra.“
Liberalas Simonas Kairys piktinosi, kad Valstybės kontrolė turėtų aiškintis ne tik apie lėšų naudojimą: „Aiškiai eina suprasti, kad kvestionuojama misija, finansavimo modelis, valdymo struktūra (...) tarp rekomendacijų (ką audituoti – BNS) kalbama apie programas apie turinio kūrimą ir jo priežiūrą“.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas kėlė klausimą, „kodėl bijoma audito“.
„Žmonės turi žinoti, kaip (LRT – BNS) leidžiami pinigai ir kaip jie panaudojami“, – teigė Seimo narys.
Jo frakcijos kolega Ignas Vėgėlė priekaištavo, kad LRT neatliekami platūs auditai, o tik vidiniai auditai, tuo metu kitos televizijos, kurios negauna jokio finansavimo iš valstybės, juos atlieka.
Šį nutarimo projektą inicijavo daugiau nei pusė Seimo narių, iš viso 71 parlamentaras. Idėjos autorius – „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Šiemet visuomeninio transliuotojo biudžetas sudarys 79,6 mln. Eur, 2026 metais – 87,8 mln. Eur, 2027 metais – 97,2 mln. Eur.
Šiuo metu LRT tarybos pavedimu taip pat atliekamas žurnalistinio turinio auditas dėl transliuotojo politinio neutralumo. Jį taip pat kritikuoja žiniasklaidos bendruomenė, nevyriausybininkai, dalis politikų.
REKOMENDUOJAME
