IŽA laimėjo bylą ES Bendrajame teisme prieš EK, atmetusią skundą dėl LRT finansavimo modelio
Ginčo pradžia siejama su 2020 m., kai IŽA pateikė skundą EK dėl LRT finansavimo modelio 2015 m. ir 2020 m. pakeitimų atitikimo valstybės pagalbos taisyklėms, išplatintame pranešime teigia IŽA.
Asociacija atkreipia dėmesį, kad ES valstybės pagalbos taisyklės reikalauja jos teikimą suderinti su EK, jei valstybė sukuria naujas pagalbos priemones arba esamas priemones iš esmės pakeičia. EK pateiktame skunde IŽA nurodo, kad 2015 m. ir 2020 m. Lietuva iš esmės keitė LRT finansavimo modelį. Jei anksčiau LRT buvo finansuojama valstybės lėšomis ir reklamos pajamomis, tai nuo 2015 m. LRT yra išlaikoma tik valstybės lėšomis ir toks finansavimas reikšmingai išaugo. Savo ruožtu, 2020 m. pakeitimais valstybė papildomai koregavo visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, skiriamo finansavimo „grindis“ padidindama nuo 29 iki 41 mln. Eur.
Išnagrinėjusi IŽA skundą, EK nurodė, kad 1990 m. sukurtas LRT finansavimo modelis nebuvo keičiamas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, esminių pakeitimų nebuvo nei 2015 m., nei 2020 m., esą todėl Lietuvai nereikėjo naujai susiderinti valstybės pagalbos teikimo su EK.
Su tokiu vertinimu IŽA nesutiko ir EK sprendimą apskundė ES Bendrajam teismui. 2025 m. gegužės 21 d. šis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino IŽA argumentų pagrįstumą ir skundą patenkino.
Bendrasis teismas panaikino EK sprendimą procedūriniais pagrindais – jis panaikintas nurodant, kad EK priėmė sprendimą netinkamai įvertinusi byloje esančius įrodymus, padariusi skaičiavimo klaidas. Visgi sprendimo motyvuose pateiktais paaiškinimais ES Bendrasis teismas netiesiogiai leido suprasti, kad 2015 ir 2020 m. vykdyti LRT finansavimo modelio pakeitimai galėjo būti esminiai, tad pakeistas finansavimo modelis turėjo būti suderintas su EK.
Gina savo poziciją
Savo ruožtu LRT teigia, kad ES Bendrojo Teismo paskelbtas sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas ES Teisingumo Teismui. LRT išanalizuos šį sprendimą ir spręs dėl tolimesnių veiksmų.
Pabrėžiama, kad Bendrasis Teismas šiuo sprendimu nesprendė LRT finansavimo modelio teisėtumo klausimo, o tik nagrinėjo, ar Europos Komisija tinkamai atliko procedūras, vertindama IŽA pateiktą skundą.
„LRT ir toliau stebės situaciją ir, remdamasi teisiniais principais, užtikrins, kad būtų laikomasi visų reikalavimų ir procedūrų. Mūsų tikslas – prisidėti prie nepriklausomos ir objektyvios žiniasklaidos vystymo Lietuvoje“, – savo poziciją išsako Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinė direktorė.
Argumentuoja kitaip
Šioje byloje IŽA atstovaujančios advokatų kontoros „Ellex“ partnerio Karolio Kačerausko teigimu, įsiteisėjus ES Bendrojo teismo sprendimui, EK turės pareigą inicijuoti formalų LRT finansavimo modelio tyrimą. Tai reiškia, kad ji turės atlikti gerokai išsamesnį nei anksčiau situacijos teisinį vertinimą.
Pasak Linos Bušinskaitės, IŽA pirmininkės, skųsdama visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, IŽA neturi tikslo nei sumažinti skiriamo finansavimo, nei apriboti veiklos nepriklausomumo garantijų.
„ES tradicijos sako, kad valstybė privalo turėti stiprų ir nepriklausomą visuomeninį transliuotoją, o jo finansavimo modelis turi atitikti ES valstybės pagalbos taisykles, kurios apsaugo rinką nuo konkurencijos iškraipymų“, – sako L. Bušinskaitė.
Šios taisyklės reikalauja dviejų dalykų. Pirma, turi egzistuoti nepriklausomas išorinis reguliuotojas, sprendžiantis, ar konkreti veikla, pavyzdžiui, Eurolygos transliacijos, atitinka visuomeninio transliuotojo misiją. Taip pat turi egzistuoti nepriklausoma valstybės skiriamų lėšų naudojimo kontrolė, leidžianti užtikrinti, kad būtų skiriamas tik toks finansavimas, koks yra būtinas patikėtai misijai vykdyti.
IŽA akcentuoja, kad EK pradėjus formalų tyrimą racionaliausias valstybės sprendimas būtų – negaišti laiko ginant anksčiau užimtą poziciją apie pagalbos suderinamumą, o kurti naują finansavimo modelį, kuris atitiktų ES teisės reikalavimus.
