Abrakadabra: naujojo PVM įstatymo nėra, bet taisyklės su būsimomis pataisomis jau įsigaliojo

VMI siekia kuo greičiau sudaryti sąlygas naudotis specialia smulkiojo verslo schema (SVS). Ją įtvirtina 2020 m. priimta Tarybos direktyva (ES) 2020/285, kurios per ketverius metus Lietuva į nacionalinę teisę taip ir neperkėlė, – PVM įstatymo projektas nepasiekė Vyriausybės, nauja jo redakcija nebuvo priimta, tad jo priėmimo laukiama Seimo pavasario sesijoje. 

Tačiau tai nesutrukdė įsigalioti poįstatyminiam tesės aktui, kuriuo nustatomos taisyklės Lietuvos verslui naudotis europine SVS sistema. 

VMI, gavusi Europos Komisijos (EK) pritarimą, remiasi EK įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/2007, kuris yra tiesioginio taikymo ES teisės aktas.

VMI įsakymas detalizuoja taisykles, kaip Lietuvoje taikoma SVS, nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjusi veikti Europoje, nustato kriterijus, kokie apmokestinamieji asmenys gali taikyti šią schemą, kuri numato PVM lengvatas: smulkieji nėra apmokestinami PVM kitose šalyse nuo pirmojo euro, jeigu jų apyvarta, skaičiuojant bendrai ES, nepasiekė 100.000 Eur ir nacionalinės nustatytos PVM ribos – Lietuvoje 45.000 Eur, Latvijoje 40.000 Eur ir t. t.

„Šis įsakymas remiasi neegzistuojančiais, negaliojančiais PVM įstatymo straipsniais. VMI, registruodama ir viešindama tokį įsakymą, puikiai supranta, kaip jis atrodo iš teisėkūros pozicijų. Kodėl ji tai daro – nes yra situacijos įkaitai, priversti tai daryti, kaip nors užgesinti šį gaisrą“, – apibendrina Gintaras Juškauskas, mokesčių žinių platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas, auditorius.

Jis pateikia pavyzdį: taisyklėse nurodoma, kaip skaičiuojama metinės apyvartos riba: „Per praėjusius kalendorinius metus neviršijo PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais.“ Tačiau galiojančiame PVM įstatyme, 71 str. 2 dalyje, tai neegzistuoja, šiuo metu galiojanti redakcija nustato 12 pastarųjų mėnesių, o ne 2 kalendorinių metų, kaip teigiama taisyklėse, principą.

Karolinos Jogminaitės-Matačienės, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos valdybos narės, UAB „KJA Consulting“ vadovės, vertinimu, šis teisė aktas yra „sukimasis iš padėties“, todėl PVM ekspertė rekomenduotų į jį žiūrėti kaip į formalumą, kuris buvo reikalingas tam, kad būtų galima užkurti PVM identifikacinio numerio išdavimo procesą – jį gauti ir naudotis PVM lengvata kitose ES šalyse.

„Iš esmės visas šis teisės aktas ir yra apie tai – apie PVM identifikacinio numerio išdavimo procesą.  Taip, jame minimos PVM registracijos ribos, kurių nėra PVM įstatyme, tačiau be jų nurodymo iš esmės nebūtų įmanoma gauti PVM identifikacinio numerio ir naudotis lengvata. Todėl, bet kokia pretenzija dėl šio teisės akto iškeltų pirminį klausimą – ar šis teisės aktas apskritai yra teisėtas ir, ar Lietuvos asmenys pagrįstai gali naudotis lengvata, kol nėra įstatymo“, – vertina K. Jogminaitė-Matačienė. 

Ji atkreipia dėmesį, kad aktualesnis būtų kitas klausimas – kam skųstis, kai bus priimtas PVM įstatymo pakeitimas.

„Sprendimą dėl įregistravimo/išregistravimo ir SVS taikymo kitose ES valstybėse narėse priima ne vien Lietuvos mokesčių administratorius, bet ir kitų konkrečių ES valstybių, kuriose norima taikyti schemą, administratoriai. Todėl, esamose taisyklėse norėtųsi detalesnio aiškumo, kad jeigu atsisakymas leisti naudoti schemą yra priimtas ne Lietuvos, o kitos valstybės institucijų – tai skundai ir pretenzijos turi būti adresuojami toms užsienio valstybėms, o ne Lietuvai“, – aiškina K. Jogminaitė-Matačienė.  

VMI įsakyme ji įžvelgia ir kitų trūkumų – sąvokų nesuderinamumo su PVM įstatyme vartojamomis nuostatomis, pavyzdžiui, – įsikūręs ar įsisteigęs, ir kt.

„Bet tuo pat metu ir žmogiškai suprantu tuos, kurie taip skubiai ruošė teisės aktą, kad smulkusis verslas galėtų bent iš dalies pasinaudoti jam suteiktomis galimybėmis“, – nurodo pašnekovė.

Įstatymas – pavasario sesijoje

G. Juškauskas svarsto, kad tokią išeitį dėl VMI galbūt rado Finansų ministerija ir Vyriausybė, siekdamos sumažinti įtampą, spaudimą iš smulkiojo verslo, asociacijų. Kitas kelias – palaukti, kad viskas būtų tvarkingai, – Seimas pirmiau patvirtintų PVM pataisas per pavasario sesiją. 

Teisės aktų registro (TAR) duomenimis, VMI viršininko įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos apmokestinamųjų asmenų, kurie registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, įregistravimo/išregistravimo, identifikacinio pridėtinės vertės mokesčio suteikimo bei ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ įsigaliojo nuo šeštadienio, sausio 18 d. Tokio įsakymo projektas TAR buvo užregistruotas sausio 14 d. ir pateiktas derinti iki 17 d.

„Situacija išties neeilinė, tačiau suprasdami direktyvos svarbą mūsų šalies smulkiajam verslui dėjome visas pastangas, kad ir Lietuvoje būtų sudarytos galimybės pasinaudoti schemos pranašumais kaip įmanoma greičiau“, – nurodo Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento vadovė.

Ji nurodo, kad pritarimą „atverti sistemą“ VMI gavo iš Europos Komisijos (EK).

„Kuriant ar modernizuojant europines sistemas, įgyvendintojai visada bendrauja su EK atstovais tiesiogiai. EK praeitų metų pabaigoje išplatino pranešimą dėl tolesnių ES valstybių narių veiksmų, atveriant smulkiajam verslui skirtas sistemas. Siekdami pasitikslinti ir suderinti EK poziciją būtent dėl Lietuvos situacijos, kreipėmės papildomai ir gavome pritarimą atverti sistemą“, – paaiškina R. Virvilienė.

VMI pirmadienį VŽ nurodo dedanti visas pastangas, kad jau artimiausiu metu verslas galėtų kreiptis dėl identifikacinio PVM kodo su EX žyma, reikalingo veiklai kitose valstybėse narėse, suteikimo.

VMI paaiškina, kad taisyklės, kaip tapti SVS naudotoju, parengtos laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2007, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas. Šis reglamentas numato, kad valstybės narės turi užtikrinti sąlygas įgyvendinti SVS, įskaitant elektroninės sąsajos sukūrimą ir keitimąsi informacija tarp valstybių narių. Reglamente taip pat pateikiamos nuorodos į Tarybos direktyvą 2006/112/EB, kurioje detalizuojamos schemos taikymo sąlygos.

Ne direktyva, o tiesioginio taikymo dokumentas

Dr. Aistė Medelienė, advokatų kontoros „Walless“ partnerė, mokesčių ekspertė, paaiškina, kad VMI įsakymu taisyklės priimtos ne įgyvendinant direktyvą, o Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/2007, kuris yra tiesioginio taikymo ES teisės aktas, todėl jo įgyvendinimas nereikalauja atskiro įstatymo priėmimo nacionaliniu lygmeniu.

„Jame yra įtvirtinta informacija, kurią įsisteigimo šalies valstybė turi pateikti valstybei narei, taikančiai smulkaus verslo schemą, – nurodo A. Medelienė. – Iš esmės VMI priimtomis taisyklėmis užtikrina galiojančių ES reglamentų įgyvendinimą, jomis nereguliuojamas Lietuvoje neįgyvendintos smulkaus verslo PVM schemos taikymas Lietuvoje, todėl atitinkami kriterijai, įtvirtinti taisyklėse, pavyzdžiui, 100.000 Eur apyvarta per kalendorinius metus, skiriasi nuo kriterijų, įtvirtintų PVM įstatyme.“

„Walless“ partnerė nurodo, kad VMI įsakymu nustatomos taisyklės Lietuvos įmonėms, kurios registruojasi smulkiojo verslo schemoje kitose ES valstybėse narėse – tose, kurios jau yra įtraukusios direktyvos nuostatas į savo nacionalinę teisę.

„Įsigaliojus VMI taisyklėms, Lietuvos įmonės ir smulkieji verslininkai galės kreiptis per Lietuvos VMI dėl registracijos smulkaus verslo schemose tose ES valstybėse narėse, kurios jau įgyvendino direktyvos nuostatas. Tokiu būdu Lietuvos įmonės ir smulkieji verslininkai gali pasinaudoti smulkaus verslo PVM lengvata ir netaikyti PVM atitinkamų ES valstybių narių teritorijoje teikiamoms paslaugoms ar tiekiamoms prekėms“, – Lietuvos verslui sudarytas galimybes paaiškina A. Medelienė.

Esmė – pasinaudoti PVM lengvata 

Advokatas Egidijus Kieras, advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas, atkreipia dėmesį, kad, kitaip negu šių SVS taisyklių projekte, įsigaliojusiame įsakyme nėra kai kurių nuorodų į PVM įstatymo straipsnius, kurie dar nėra priimti, pavyzdžiui, 71.2, 74.1 ir 88.3.

„Taigi nėra taip, kad įsigaliojusio įsakymo nuostatos prieštarautų galiojančiam PVM įstatymui, – pažymi advokatas. – Bet, kalbant apie esmę, reikia suprasti, kad įsakymas nėra skirtas keisti pajamų ribai ar laikotarpių skaičiavimo metodikai – „slenkančiu laikotarpiu“ ar „kalendoriniais metais“. Įsakymas yra skirtas nustatyti apmokestinamųjų asmenų, pasirinkusių naudotis SVS kitose valstybėse narėse, įregistravimo / išregistravimo Lietuvos Respublikoje kaip SVS naudotojų taisyklėms, identifikacinio PVM numerio suteikimo tokiems apmokestinamiesiems asmenims bei ataskaitų teikimo tvarkai Lietuvos Respublikoje.“

Pavyzdžiui, nustatyta, koks apmokestinamasis asmuo gali pateikti prašymą taikyti SVS kitose ES valstybėse:

• apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs Lietuvoje;
• apmokestinamojo asmens metinė apyvarta ES per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 100.000 Eur be PVM ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais;
• apmokestinamasis asmuo nėra registruotas specialioje importo schemoje (angl. IOSS), skirtoje nuotolinei prekybai prekėmis, importuojamomis iš trečiųjų šalių ar teritorijų.

Advokatas nurodo, kad savo esme VMI įsakymas numato tvarką, kaip verslui registruotis SVS, kad galėtų gauti su PVM susijusias naudas.

„Esama situacija atitinka posakį „vežimas pastatytas prieš arklį“, tačiau jei visgi tokiu būdu yra palengvinama asmenų teisė įgyvendinti direktyvoje numatytas lengvatas, jie turėtų tuo pasinaudoti“, – VŽ nurodo E. Kieras.

Viliasi, kad netaps įprasta teisėkūros praktika

G. Juškausko vertinimu, šis atvejis – poįstatyminio teisės akto įsigaliojimas nesant naujojo PVM įstatymo su perkelta direktyva, – kelia klausimų dėl nacionalinių teisėkūros principų laikymosi. Šįkart „gelbėja“ tai, kad įtvirtinama lengvata, o ne, pavyzdžiui, didinama mokesčių našta. Tad svarbiausia, kad tokia praktika netaptų įprasta įstatymų leidyboje.

„Iš neteisės negali atsirasti teisė – toks yra principas. O jeigu pažeistos įstatymų teisėkūros procedūros, tada ir nutinka tokia situacija. Tokiu būdu atsirandantys teisės aktai, sukeliantys jų adresatams tam tikrų pasekmių, yra labai blogai. Šiuo atveju galbūt gelbėja tai, kad ne visai tvarkingai arba visiškai netvarkingu būdu atsirandančio teisės akto esmė yra PVM lengvata – tas teisės aktas ne griežtina mokesčių mokėtojų teises, pareigas ar sąlygas, bet lengvina, – dėsto jis. – Tačiau žiūrint teisiškai, koks skirtumas? Žiūrint iš piliečio pozicijų, tai atrodo nekaip. Dar blogiau – kad tai netaptų precedentu.“

G. Juškauskas pažymi, kad VMI šioje situacijoje jis mato kaip įkaitę, kurios pastangomis bandoma mažinti įtampą dėl to, kad 2020 m. atsiradusios direktyvos Lietuva per ketverius metus iki 2024 m. gruodžio 31 d. taip ir neperkėlė. Taigi, mokesčių administratorius daro tai, ko laiku nepadarė Finansų ministerija ir Vyriausybė.

Pašnekovas tęsia, kad jeigu šį atvejį vertintų kaip smulkusis verslininkas, teisėkūros procedūros ne taip ir svarbu, svarbiausia, kad atveriama galimybė pasinaudoti lengvata. VŽ primena, kad praėjusį penktadienį verslo atstovai kreipėsi į EK.

„Žiūrint iš smulkiojo verslo perspektyvos – bingo. Man visgi kažkokiais abrakadabra būdais suteikia galimybę lengvata naudotis. Smulkiajam verslui nuimama įtampa ir jis yra patenkintas, – sako G. Juškauskas. – Taigi, tai nėra vienareikšmiška: iš teisinės valstybės pusės žiūrint – prastai, iš smulkiojo verslininko pozicijos – geriau negu nieko šiame kontekste. Ir tie du kampai nesueina.“

Tokią poziciją išreiškia ir K. Jogminaitė-Matačienė.

„Kaip teisininkė, tokią situaciją vertinu neigiamai, nes šiuo atveju turėtų būti keliamas klausimas, ar nebuvo pažeisti teisėkūros principai. Tačiau, vertinant iš Lietuvos smulkaus verslo perspektyvos, šis teisės aktas greičiau atveria galimybes pasinaudoti PVM lengvata kitose ES valstybėse narėse, todėl nusiskundimų dėl tokio teisės akto priėmimo iš smulkaus verslo atstovų, kurie vykdo veiklą kitose valstybėse, neturėtų būti“, – vertina K. Jogminaitė-Matačienė.

Pašnekovė teigia, kad šiuo atveju daugiau kritikos norėtų išsakyti ne VMI, bet institucijoms, atsakingoms už paties PVM įstatymo įgyvendinimą laiku. Ji taip pat pažymi, kad tam buvo ketveri metai.

„PVM direktyvos pakeitimai buvo patvirtinti dar 2020 m. vasario mėn., todėl laiko įstatymo pakeitimui buvo daugiau nei pakankamai. O VMI veiksmus šiuo atveju aš vertinčiau kaip „sukimąsi iš padėties“ ir bent jau kaip kažkokį Lietuvos įvaizdžio gelbėjimą“, – teigia K. Jogminaitė-Matačienė.