Lietuva pavėlavo perkelti europinę PVM direktyvą – nukentės verslas

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Europos smulkieji verslininkai gali naudotis palankesne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) schema, skirta būtent smulkiajam verslui. Nepasiekę 100.000 Eur apyvartos ES ir turintys savo šalies PVM numerį su žymeniu EX, jie laikomi smulkiaisiais verslininkais, taikančiais schemą, ir nėra apmokestinami PVM nuo pirmojo euro kiekvienoje šalyje, kur parduoda prekes ir paslaugas. 

Tačiau ne Lietuvos verslininkai, nes mūsų šalis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo su direktyvos nuostatomis laiku – iki 2024 m. gruodžio 31 d. – nepriėmė.

Finansų ministerija VŽ neatsakė, kokios numatytos sankcijos už vėlavimą perkelti privalomos ES direktyvos nuostatas, bet teigia, kad „Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra Lietuvai šiuo metu nėra pradėta“. Tačiau specialistai tvirtina, kad atsakomybė perkelta ant verslininkų pečių, jiems teks veikti skirtingomis sąlygomis.

Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė, VŽ sako, kad verslininkai, negalėdami Lietuvoje gauti PVM numerio su EX žymeniu, negalės naudotis palankesne schema dėl PVM apmokestinimo kitose šalyse, priešingai nei jų konkurentai. Todėl, pasak jos, tie verslai, kurie prekiauja už Lietuvos ribų, finansiškai nukentės dėl to, kad nebuvo priimtas PVM įstatymo projektas.

„Nepriimtas PVM įstatymo projektas, kuriame numatyta smulkiojo verslininko schema, neigiamai atsilieps tiems smulkiesiems verslininkams ir jų konkurencingumui, kurie prekiauja už Lietuvos ribų. Jiems ir toliau galios tvarka nuo pirmojo euro pajamų mokėti PVM toje šalyje, kurioje jas gavo. Nesvarbu, kad esi mažas verslas, nes mažumą turėtų patvirtinti kodas, o Lietuvoje tokio kodo neišduos, nes įstatymas nepriimtas“, – vėlavimo esmę VŽ pristato D. Čibirienė.

VŽ rašė apie direktyvos nuostatas. PVM numeris su žymeniu EX yra identifikacinis kodas, rodantis, kad smulkusis verslininkas yra kitos šalies apmokestinamasis asmuo, toje šalyje pasirinkęs taikyti smulkiojo verslo schemą. 

„Konkurencija bus tokia, kad jeigu lietuvis Vokietijoje parduoda savo prekes, turės mokėti nuo jų PVM, o lenkas nuo tų pačių parduotų prekių PVM nemokės“, – paaiškina D. Čibirienė.

„Artimiausiu metu“

Finansų ministerija VŽ neatsakė, dėl kokių priežasčių vėluoja perkelti europinės direktyvos nuostatas, kurios privalėjo įsigalioti nuo 2025 m. sausio 1 d.

Taip pat ministerija neatsakė, koks kitas terminas, kada bus perkeltos europinės direktyvos nuostatos.  

Ji nenurodo ir termino, kada įsigalios konkretus pokytis – iki 55.000 Eur pajamų kilstelėta PVM mokėtojo riba (dabar – 45.000 Eur). Pastarasis – ne pagal direktyvą, o kiekvienos narės pasirenkamas dydis (maksimali PVM mokėtojo riba – 85.000 Eur).

„Pažymėtina, kad šiuo metu projektas tikslinamas pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pateiktas pastabas, patikslintą projektą numatoma Vyriausybei pateikti artimiausiu metu“, – VŽ nurodo Finansų ministerija.

VŽ rašė, kad pateikus pirmąjį PVM įstatymo projekto variantą, į kurį įtrauktos ir privalomos europinės direktyvos nuostatos dėl smulkiojo verslininko PVM schemos, kilo klausimų dėl itin staigaus patvirtinimo. PVM įstatymo projektas buvo pateiktas 2024 m. rugpjūtį, kai liko 4 mėnesiai iki privalomo termino įgyvendinti direktyvą – 2025 m. sausio 1 d.: suderinti projektą, pateikti Vyriausybei, Seimui.

D. Čibirienė sako, kad reikėjo darbus pradėti bent 2023 m., o ne 2024 m. rudenį.

„Finansų ministerija, žinodama, kad rudenį yra Seimo rinkimai, su šiuo projektu turėjo ateiti ne rudenį, o kai Vyriausybė būtų galėjusi jį patvirtinti. Tada Seimo komitetai projektą būtų galėję apsvarstyti ir pateikti balsuoti. Bet problema yra ta, kad Finansų ministerija tiesiog delsė ir buvo susikoncentravusi į kitus dalykus. Ji skyrė daug dėmesio mokesčių reformai, bet pamiršo šį dalyką, apie kurį kitose šalyse buvo diskutuojama kelerius metus, projektai kabojo ilgai jų sistemose, kad visi galėtų susipažinti, diskutuoti ir išsiaiškinti“, – dėsto D. Čibirienė.

6 mėnesių terminas direktyvoms netaikomas

LBAA vadovė, svarstydama apie kitus terminus, kada galėtų įsigalioti europinės direktyvos dėl atnaujintos PVM schemos smulkiajam verslui nuostatos, sako, kad dar yra ir Teisėkūros pagrindų įstatymas, kuris numato 6 mėnesių terminą mokesčių pakeitimams, kurie didina mokesčių naštą.

Apie pusmečio terminą mokesčių pakeitimams VŽ Finansų ministerijos klausė spalį, likus pustrečio mėnesio iki privalomo termino perkelti direktyvą.

„Turint omenyje, jog europinių direktyvų perkėlimui netaikomas pusmečio terminas, direktyvos nuostatos gali būti sėkmingai perkeliamos iki metų pabaigos“, – 2024 m. spalio viduryje atsakė ministerija.

Bet D. Čibirienė atkreipia dėmesį, kad numatyta ne tik privalomų europinės direktyvos reikalavimų, kuriems netaikomas pusmečio terminas. Būtų ir kitų pakeitimų, kurie didintų mokesčių naštą, – smulkiesiems keistųsi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tvarka, o tai – jau kitas, GPM įstatymas; atsiradus prievolei registruotis kaip PVM mokėtojui paslaugų pirkimo iš ES juridinių asmenų „Facebook“, „Bolt“, „Booking.com“ ir kt. tikslais, reikėtų detaliai pildyti i.SAF ir kt.

„Ne viskas pakeitimų pakete yra ES direktyvos perkėlimas. Tada jį reikia visą išardyti, perdaryti ir atskirti, kas yra direktyva, – sako D. Čibirienė. – Negali direktyvos perkėlimo metu dar pridėti visokių dovanėlių ir sakyti, kad direktyvų perkėlimui negalioja 6 mėnesių terminas.  Jis negalioja tam, kas yra susiję su direktyva, o jeigu pridedi priedų, kurie nėra direktyviniai, tai jiems reikia 6 mėnesių laikotarpio.“

Daug painiavos, mažai laiko

PVM įstatymo projekte numatyta nauja pajamų, kai tampama PVM mokėtoju, skaičiavimo tvarka: dvylika mėnesių keičiama į kalendorinius metus, todėl, kaip pažymi D. Čibirienė, jis nėra „pritaikytas situacijai priimti jį metų viduryje, ne nuo sausio 1 d.

„Pagal tai, kaip viskas vyksta, jeigu projektas nebus keičiamas, normaliai techniškai priimtas ir įgyvendintas, jeigu įsigalioja visos jo nuostatos, jis galėtų būti nuo 2026 m. sausio 1 d.  Nebent būtų taikoma išimtis toms nuostatoms, kurios nedidina mokesčių naštos“, – sako D. Čibirienė.

VŽ primena, jog specialistai tada tvirtino, kad jau vėluojama: įstatymo projekte daug painiavos, visiškų naujovių, kurioms suprasti reikia laiko, ką ir kalbėti apie mechanizmų, kaip visa tai įgyvendinti, sukūrimą, poįstatyminius teisės aktus.

„Sėdime trys vyr. buhalteriai ir braižome lėktuvėlius. O mes suprantame PVM principus, suprantame OSS. Siūloma sistema yra labai sudėtinga, jeigu tik išeini iš Lietuvos ribų su pirkimu ar pardavimu – iš karto prasideda kvantiniai skaičiavimai ir visokios prielaidos, – VŽ sakė Asta Dagilė, apskaitos paslaugų bendrovės „AS sprendimai“ vadovė, Inovatyvaus apskaitos verslo asociacijos prezidentė.

Ji apgailestavo, kad taip vėluojama parengti teisės aktus ir bent jau komunikuoti apie netrukus laukiančius pokyčius, ypač kai jie aktualiausi smulkiajam ir smulkiausiam verslui, kuris neturi ekspertų, kurie išsiaiškintų už juos.

„Manome, kad dabar sudėtinga susiskaičiuoti pajamas, gautas per 12 mėnesių, tai iš tikrųjų yra sudėtinga, nes daug dirbdama su smulkiuoju verslu, per savaitę matau po dvi situacijas, kai žmonės pasimeta tarp 12-os mėnesių ir skaičiuoja kalendorinius metus. Tad kol kas tai yra tik žiedeliai, ypač tiems, kurie dirba ne tik Lietuvoje ir gauna pajamų ne tik iš Lietuvos apmokestinamųjų ir fizinių asmenų, – dėstė A. Dagilė. – Bus tik dar painiau, negu yra.“