Konkurencingumo spąstai: įmonių modernizacijos projektams pritrūko 3,5 mlrd. Eur

Kitąmet finansavimo poreikis modernizavimui tik augs, bet griežtėjant sąlygoms kredito įstaigose, tikėtina, finansavimo trūkumas nemažės.

„Didysis pyrago gabalas iš 5 mlrd. Eur yra būtent modernizavimui, skaitmeninimui ir efektyvumo sprendimams. Įmonėms plėtra šiandien neatrodo tokia svarbi, nes turime sudėtingas ekonomikos sąlygas Lietuvos, Europos ekonomikoje, tačiau konkurencingumo paieška – kaip dirbti efektyviau, geriau, kaip atsinaujinti – turbūt yra pagrindinis klausimas“, – pristatydama Verslo finansavimo poreikio vertinimo tyrimą sakė Jonė Kalendienė, ILTE vyriausioji ekonomistė.

ILTE užsakymu „Spinter tyrimai“ 2024 m. rugpjūtį atliko 411 Lietuvos įmonių, veikiančių skirtinguose sektoriuose apklausą. 

Finansavimo trūkumas – tai negautas finansavimas, kai įmonė nerado tinkamo finansavimo būdo poreikiui patenkinti, – finansavimo paraiška buvo atmesta, pasiūlytos sąlygos neatitiko įmonės poreikių, įmonė nesikreipė finansavimo dėl esamos rinkos situacijos; įmonė nežinojo, kur kreiptis ir kaip gauti finansavimą.

Poreikis modernizavimui augs

Tyrimo duomenimis, 2024–2025 m. įmonės prognozuoja augsiantį išorinio finansavimo poreikį. Daugiausiai lėšų verslui ir toliau prireiks modernizavimo projektams. J. Kalendienė pažymi, kad ryškiausias pokytis įmonių apklausoje – finansavimo poreikio modernizavimui augimo, kai apyvartinių lėšų poreikis turėtų išlikti panašus, tad tai sufleruoja, kad įmonėms reikia stambių investicinių lėšų.

„Įmonių finansavimo poreikis tikrai nemažės, tuo tarpu bankų skolinimo sąlygos prastėja. Pagal Lietuvos banko skaičiuojamą skolinimo sąlygų indeksą, nuo 2017 m. sąlygos prastėjo beveik nuolat, auga užstato reikalavimai, sutarčių įsipareigojimai. Tai sako, kad įmonėms rinkoje greičiausiai nebus taip paprasta pasiskolinti“, – nurodo J. Kalendienė.

28% įmonių planuoja skolintis iš kredito įstaigų (28%), penktadalis – iš savo akcininkų. Po dešimtadalį įmonių finansavimo poreikį planuoja patenkinti lizingu, išperkamąja nuoma, paskolomis iš ILTE ar subsidijomis.

[infogram id="8d22543f-64f9-4d91-9343-f5f889002ea5" prefix="Ckb" format="interactive" title="MV Finansavimo apklausa ILTE"]

J. Kalendienė atkreipia dėmesį, kad pramonės įmonėms tampa reikšmingesnės ILTE paskolos, taip pat šis sektorius kaip finansavimo galimybę mato subsidijas, neatlygintiną paramą.

„Didelė dalis ES politikos nukreipta į pramonės stiprinimą, turbūt pramonės įmonės mato, kad gali naudotis šia galimybe“, – paaiškina ILTE vyriausioji ekonomistė.

Pramonės dėmesys ILTE paskoloms susijęs ir su aktualiomis sektoriui, šiuo metu įgyvendinamomis priemonėmis. Pavyzdžiui, 2024 m. didžioji ILTE rinkai pasiūlyto finansavimo (2,3 mld. Eur) dalis buvo skirta projektams, kuriais siekiama investuoti į pramonės modernizavimą: „Milijardas verslui“ – 1,25 mlrd. Eur, energijos vartojimo efektyvumą – AEI paskolos juridiniams asmenims, 572 mln. Eur, pažangių, novatoriškų ir skaitmeninių technologijų diegimą – paskolos „Pokytis“, 149 mln. Eur, pramoninius tyrimus, bandomąsias, taikomąsias ir inovacines veiklas – paskolos „Perspektyva“, 150 mln. Eur.

Sudėtingiausia – smulkioms paslaugų įmonėms

Griežtėjančios finansavimo sąlygos, augantys užstato reikalavimai, pasak ILTE, gali reikšti, kad valstybės garantijų poreikis didės. Taip pat joms gali būti sunkiau pasiskolinti reikalingą sumą, tad gali augti dalinai finansuojamų projektų skaičius.

2023–2024 m. duomenimis, sudėtingiausia pasiskolinti buvo paslaugų įmonėms. Šio sektoriaus įmonės ketvirtadaliu atvejų negavo net dalinio finansavimo, 30% įmonių negavo reikiamo finansavimo.

Kitokia situacija – IRT ir pramonės sektoriuose. Čia bent dalinio finansavimo negavusių atvejų dalis yra mažiausia.

ILTE apibendrina, kad sunkiausia išorinį finansavimą gauti labai mažai, jaunai paslaugų sektoriuje veikiančiai įmonei, kuriai reikia apyvartinių lėšų.

Paslaugų sektoriuje dvigubai mažesnė įmonių dalis – 22% – gavo pilną finansavimą apyvartinėms lėšoms, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais, kur ši dalis sudarė arti pusės – 48%. Tyrimo duomenimis, lengviausia finansavimą gauti didelei pramonės įmonei.

Užstato trūkumą sprendžia garantijos

ILTE įvardija 2023 m. Lietuvos banko atliktos verslo apklausos priežastis, kodėl nepatenkinamas finansavimo prašymas: po 24% atvejų – nepakankamas užstatas arba prastai įvertinta įmonės finansinė būklė, 15% – netinkamai užpildyta paraiška.

„Tai turbūt paaiškina, kodėl pramonės įmonėms yra lengviau gauti finansavimą: jos tiesiog turi daugiau turto, pastatų, įrenginių – ką gali užstatyti. Tuo metu paslaugų sektoriaus įmonėms su užstatu sudėtingiau, – pažymi ji. – Iš kitos pusės mums, kaip organizacijai, tai rodo, kad garantijos, kurios padengia užstato reikalavimus yra labai aktuali priemonė ir ji turėtų būti plečiama.“

40% bendrovių teigia, kad per artimiausius metus joms neprireiks išorinio finansavimo (nėra poreikio arba planuoja finansuotis vidinėmis lėšomis). Taigi, tos įmonės, kurios 2023–2024 m. neturėjo finansavimo poreikio, dažniausiai jo nemato ir ateinantiems metams.

ILTE duomenimis, papildomo finansavimo 2023 m. prireikė apie 60%  bendrovių, iš kurių maždaug pusė jų savo poreikius finansavimo nuosavomis, vidinėmis lėšomis. 34% įmonių ieškojo finansavimo išorėje. Finansavimo išorėje įmonėms dažniausiai prireikia siekiant išspręsti apyvartinių lėšų trūkumo problemą (32%), plėtrai (29%) ir modernizacijai, atnaujinimui – 21%.