Jaunas ir ambicingas: „EMBank“ augina raumenis kreditavimo rinkoje

„EMBank“ („European Merchant Bank“) yra vienas naujausių bankų šalyje. Kokias paslaugas teikiate?

„EMBank“ – Lietuvoje registruotas, Lietuvos banko prižiūrimas bankas, veiklą aktyviai vykdantis ketvirtus metus. Teikiame kasdienės bankininkystės ir kreditavimo paslaugas verslo klientams. Su fintech kompanijomis dirbame ir globalioje erdvėje.

Mūsų klientai – iš įvairių industrijų, nuo gamybos, prekybos, transporto iki viešbučių, maitinimo verslo ir kitų paslaugų. Dirbame daugiausia su nedidelėmis ir vidutinėmis įmonėmis, finansuojamos sumos svyruoja apie 1 mln. Žinoma, tai tik orientaciniai skaičiai, mielai kredituojame ir 100 tūkst., esame teikę ir 2 mln. eurų kreditą.

Galiu pasidžiaugti, kad šiemet mūsų paskolų portfelis išaugo beveik 30 proc. – iki 42 mln. Eur. Mano, visą profesinį kelią skyrusio finansų sričiai, akimis, toks augimas yra išties sėkmingas rezultatas ne per seniausiai startavusiam bankui.

Kaip vertinate Lietuvos finansinių paslaugų rinką? Ar finansavimo prieinamumas verslui vis dar tebėra iššūkis?

Galbūt pradėsiu nuo tebevyraujančios nuomonės, kad bankai per mažai skolina. Žvelgiant į bendrą statistiką, taip tikrai nėra – paskolų verslo klientams portfelis Lietuvoje sparčiai auga ir jau lenkia Latviją bei Estiją. 2024 m. liepą Lietuvos banko duomenimis mūsų šalyje buvo išduota 11,7 mlrd. Eur paskolų. Tai daugiau ir už Estiją (10,4 mlrd. Eur), o Latvijos lygį viršija daugiau nei dvigubai. Šiemet Lietuvos paskolų portfelis augo sparčiausiai iš visų ES šalių – virš 10 proc. O lyginant su priešpandeminiu  lygiu paskolų portfelis ūgtelėjo apie 30%.  Pagal paskolų portfelio ir BVP santykį Lietuvos rodiklis yra mažesnis nei į ES šalių. Tokie skaičiai tikrai džiugina ir akivaizdžiai atremia mitą, kad bankai neskolina.

Žinoma, skolinimui įtaką daro reguliavimas. Bankas žaidžia bendroų ES ir reguliatoriaus nuostatų taisyklių rėmuose. Kartais girdime palyginimus su JAV, kur bankai dirba žymiai agresyviau. Tačiau ten – visai kitokia kultūra ir, matyt, reguliacinė sistema. Štai neseniai bankrutavo „Silicon Valley Bank“, dirbęs vien su startuoliais. Nelabai įsivaizduoju banko Europoje, galinčio prisiimti riziką dirbti vien tik su tokiais specifiniais klientais. Bankas skolina pinigus, kuriuos surenka iš visuomenės, todėl pirmoji jo pareiga yra skolinti atsakingai ir neprisiimti nepamatuotos rizikos.

Apskritai manyčiau, kad finansavimo prieinamumas yra daugiau ne pinigų, o žinojimo, kaip išspręsti finansavimo poreikį, klausimas.

Sakote, pinigų yra, tik reikia juos paimti?

Pinigų rinkoje tikrai yra apsčiai – indėlių sumos įspūdingos ir jos tik auga. Plečiasi obligacijų, sutelktinio finansavimo rinkos. Štai neseniai garsiai nuskambėjo istorija, kai norėdama įsigyti kitą įmonę, bendrovė išleido obligacijas. Finansavimas įvairėja, verslas irgi įgauna geresnį supratimą, kad yra įvairių būdų savo idėjas finansuoti. Tad pinigai – ne iššūkis. Iššūkis verslui yra nuspėti, užčiuopti naujas galimybes ir gebėti įsivertinti jų perspektyvas. O jei gera idėja yra, pinigų visada atsiras.

Kaip rodo Europos investicinio banko analizės, Europos šalių SVV kaip didžiausius iššūkius įvardija neaiškumą dėl ateities ir darbuotojų trūkumą. Tuo tarpu finansavimo prieinamumas rikiuojasi sąrašo gale.

Ar nauji finansų rinkos metodai konkuruoja su jūsų paslaugomis, ar visgi žaidžiate kitoje lygoje?

Nauji finansavimo būdai papildo kapitalo rinką, ir tikrai visiems būtų geriau, jei ši dalis plėstųsi. Finansavimas yra kaip sluoksniuotas tortas – yra įvairių situacijų, verslo stadijų, finansavimo rizikos profilių, tad reikia įvairių sprendimų. Bankai turi savo specifinį profilį, toleruojamą prisiimamos rizikos lygį, pirmiausia žiūri, kiek atėjęs klientas yra pats stiprus savo kapitalu ir ar finansiškai tvarus jo verslas. Jei šios sąlygos silpnokos, finansavimą gauti sunku. Žinoma, pradedančiam verslui be pradinio kapitalo sunkiau, nes kol idėja nepamatuota rinkoje, mažai kas ryžtasi investuoti. Bet įmonei, kuriai jau pavyko sukaupti žinių ir kapitalo, finansavimo kelias yra žymiai lengvesnis. Naujos kapitalo rinkos ir formos suteikia daugiau potencialo vėliau skolintis ir iš banko.

Kas, jūsų manymu, svarbiausia kalbant apie SVV ir banko partnerystę? Kaip įgyvendinate šią viziją banke?

Mūsų požiūriu, yra du esminiai dalykai. Pirmiausia, žinoma, klientui teikiame racionalų sprendimą, kurį optimaliai dėliojame kainos, sandorio struktūros, užtikrinimo priemonių ir kitais atžvilgiais. Antra – mes puoselėjame artimesnį ryšį, ilgalaikę partnerystę. Teikiame ne 10 000 Eur paskolas, kurias galima gauti keliais mygtuko paspaudimais, tad norime kurti ir artimą ryšį su klientu, atitinkamą įsiklausymą, tvarų bendravimą. Visada stengiamės dirbdami su klientais skirti daugiau dėmesio ieškodami sprendimų. Galbūt netgi daugiau nei mums būtų būtina daryti žiūrint iš racionalumo, efektyvumo, pelningumo prizmės. Labai tikimės, kad klientams tai kuria pozityvų partnerystės jausmą.

Tačiau tikrai nesame ir XIX a. butikas – maksimaliai išnaudojame visas galimas šiuolaikines technologijas, kad procesas būtų kuo patogesnis ir greitesnis abiem šalims. Bet santykių išlaikymas yra nė kiek ne mažiau svarbus ir šiais laikais.

Kreditavimą prilyginčiau advokatų ar medikų veiklai, kur tu esi konsultantas, partneris, ieškantis klientui sprendimų. Tai neatsiejama nuo diskusijų, pokalbių – tai, ko nesuskaitmenizuosi. Manyčiau ši tendencija išliks dar daug metų – išnaudoti visus novatoriškus technologinius sprendimus, bet nepaversti jų santykių ašimi.

Kaip manote, ko „EMBank“ klientai neranda pas jūsų konkurentus?

Pradėsiu nuo to, ko mes nedarome ir dėl ko klientai gali būti ramūs. Niekada nesistengiame piktnaudžiauti, jei kartais susiklosto situacija kuomet verslas yra įspraustas į kampą: skuba, neturi kito pasirinkimo ir panašiai. Net matydami tai, nesistengiame parduoti savo paslaugų kuo brangiau, nors rinkoje tikrai galima rasti neadekvačios finansavimo kainos pavyzdžių.

Taip pat nebandome konkuruoti su didžiaisiais bankais, kai pagrindinis faktorius kliento apsisprendimui yra kaina. Tai dažniausiai pasakytina apie itin stambias įmones su milžiniškais projektais, kur išties net ir mažas kainos skirtumas gali būti reikšmingas.

O ką visada stengiamės suteikti klientui – tai įsigilinti į jo poreikius ir rasti racionaliausią sprendimą, žiūrėti nešabloniškai. Tikrai ne viena smulki ar vidutinė įmonė jaučia, kad bankuose jų niekas per daug nelaukia ir laiko negaišta. Mes pasiruošę sugaišti tą laiką.

Kokius prognozuojate kitus metus? Ko palinkėtumėt „Verslo klasės“ skaitytojams?

Orakulu būti sunku, tačiau manau, kad mažėjančios palūkanų normos, nebeauganti infliacija tiek verslui, tiek ir žmonėms turėtų atnešti stabilumo, lengvesnio finansų planavimo. Pastarieji keli metai buvo labai audringi, ir nors pasaulis niekada nebus prognozuojamas, tikėtina, kad kitąmet rūkas bus mažesnis.

Tiesą sakant, stebėdamas makroekonomines dinamikas, šalių statistiką, žmonių ir verslo lūkesčius vis labiau galvoju, kad mūsų sėkmės variklis yra pesimizmas. Štai, pavyzdžiui, suomiai gan negatyviai vertina aplinką, ateitį ir kitus parametrus, o graikai – labai patenkinti, nors pagal šalių išsivystymo lygį turėtų būti atvirkščiai. Manau, kai esame vis nepatenkinti dabartine padėtimi, tada ieškome būdų, kaip kažką nuveikti, kad būtų geriau. Tad mano palinkėjimas – ir toliau būti pesimistais, nes tai verčia mus eiti pirmyn. Auginant daugiau bulvių šalis turtingesnė nepasidarys, tad verslui linkiu ieškoti naujų galimybių aukštesnės pridėtinės vertės srityse, kuriose rinka gali būti visas pasaulis. Tam reikia sumanumo, žinių, aišku, ir kapitalo, bet visgi pirmiausia – įžvalgumo atrasti naujas nišas. O tada atsiras ir resursai jas užimti.