Kauniečiai suplanavo modernią veterinarijos kliniką Rumšiškėse

UAB „Kaivana“ veterinarijos klinika Aleksote, Kaune. Bendrovės nuotr.

Trisdešimtmetį prekių gyvūnams, veterinarijos versle dirbanti Kauno UAB „Kaivana“ pradėjo modernios veterinarijos neurologijos ir ortopedijos klinikos Rumšiškėse statybas. Planuojama, kad nauja specializuota klinika bus baigta maždaug po metų, o sudėtingų operacijų ir kitų procedūrų, klientai su augintiniais atvyks ir iš kitų šalių.

„Statybos leidimą gavome maždaug prieš mėnesį ir pamatus jau turime. Darbai jau yra prasidėję ir vyksta labai intensyviai“, – VŽ sako Algirdas Gelžinis, UAB „Kaivana“ vadovas ir įkūrėjas.

Verslininkas skaičiuoja, kad investicijos į naują bendrovės veterinarijos kliniką sudarys arti 3 mln. Eur – maždaug po lygiai kainuos pastatas ir įranga. Sudėtingos veterinarijos procedūros, ortopedijos operacijos atliekamos ir dabartinėje „Kaivanos“ klinikoje Kaune, Aleksote. Tačiau naujoji Rumšiškėse išplės veterinarijos galimybes – suplanuotas dvigubai erdvesnis 700 kv. m ploto klinikos pastatas, ji bus aprūpinta ir nauja įranga.

„Klinikoje statysime magnetinį rezonansą, kompiuterinę tomografiją, stomatologijos rentgenus ir kitą įrangą. Mūsų planas – turėti viską, kas pažangiausia yra sugalvota ir naudojama veterinarijoje Europoje“, – VŽ sako A. Gelžinis.

UAB „Kaivana“ planuojama nauja veterinarijos klinika Rumšiškėse. Bendrovės vizualizacija.

Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad modernios įrangos susipirkti sudėtingam augintinių gydymui neužtektų, – svarbiausia komanda, profesionalūs veterinarijos gydytojai.

„Visos investicijos, kurias darome, nieko nereikštų, jeigu neturėtume žmonių, kurie daro stebuklus. Pavyzdžiui, kai gyvūnas nevaldo galinių kojų, o išeina iš klinikos valdydamas visas keturias, gydytojų, kurie daro klubo sąnario keitimo operaciją, kuri buvo naujiena Lietuvoje, – pirmieji pradėjome daryti šią operaciją“, – vardija A. Gelžinis.

Dabartinę kliniką Aleksote, verslininkas vadina naujesne arba antrąja, nes pirmoji, kuri buvo įkurta dar 1994 m. veikė dar kitoje vietoje – „sename mažame mediniame name Aleksote“, kaip nurodoma įmonės tinklalapyje.

Viską sutelkti vienoje vietoje

Verslininkas dalijasi, kad viena iš priežasčių, kodėl nuspręsta investuoti į naują, dvigubai didesnę kliniką su modernia įranga, – suteikti visas galimybes ir įrangą veterinarijos gydytojams. Kartu ir siekis juos išlaikyti, kad jie užuot rinkęsi kitas darbovietes, būtų aprūpinti reikalingomis priemonėmis „Kaivanoje“.

„Turime žmones, kurie auga greičiau negu mūsų dabartinė klinika Aleksote. Tad turėjau priimti sprendimą – arba einu su jais, arba jie mane paliks. Pavyzdžiui, dabartiniame pastate fiziškai neturime, kur pastatyti magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos, o be tokios įrangos normalus darbas nėra įmanomas, – sako kaunietis. – Panašiai, kaip nuvykus į ligoninę dar reikėtų nuvažiuoti į Vilnių nuotraukos ar kito tyrimo. Taip niekas neveikia, tad veterinarijos gydytojas geriau važiuotų dirbti ten, kur viskas yra.“

Verslininko vizija – tapti veterinarijos neurologijos, ortopedijos regiono centru, į kurį augintinius atvežtų Latvijos, Lenkijos gyventojai, lietuviai, gyvenantys svetur, kur sudėtingos operacijos kainuoja brangiai, tačiau jų kokybė nebūtinai yra aukščiausio lygio. Klientai iš kitų šalių sudėtingų iš anksto planuojamų operacijų į dabartinę „Kaivanos“ kliniką Aleksote atvyksta ir dabar, o praktika ieškoti augintiniui specifinio gydymo svetur yra įprasta.

„Pavyzdžiui, Italija, kur stažavosi ir mūsų klinikos vadovas Karolis Vainalavičius, veterinarijoje turi labai stiprią ortopediją, tad įprasta, kad į Italiją atvažiuoja žmonės iš visos Europos. Jie dviem – trims savaitėms apsistoja viešbučiuose, ir laukia, kol augintinis bus gydomas, operuojamas“, – paaiškina jis.

Specializacija – didesniam pelningumui

Klinikos specializacijos pasirinkimą A.Gelžinis palygina su kasdienio vartojimo prekėmis, įprastais prekių ženkliais – tokių reikia parduoti daugiau, didesnei masei klientų, negu, pavyzdžiui, turi parduoti brangesnių prekių butikas, kuriame – premium klasės prekių ženklai.

„Einame į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą. Neturime tiek pinigų, kad kurtume kokius nors tinklus, kai į šį sektorių yra atėję investuotojų, net užsienio žaidėjų, kurie investuoja į šį verslą, bando kurti tinklus“, – sako pašnekovas.

A. Gelžinis atkreipia dėmesį, kad sėkmingai klinikos veiklai reikia sustyguoti daug skirtingų elementų: profesionalius veterinarus, investicijas ir žinias, taip pat – komandos darbą, pasitikėjimą ir kt.

„Išleisti pinigus ir susipirkti visą įrangą – labai lengva, bet padaryti, kad tai veiktų, – visai kitas reikalas“, – sako pašnekovas.

Reikšmingą dalį 1994 m. įkurtos „Kaivanos“ apyvartos sudaro didmeninė prekyba gyvūnų maistu ir kitomis augintinių prekėmis, bendrovė veikia trijose Baltijos šalyse, jos pajamos 2023 m. sudarė 15,5 mln. Eur.

Tuo metu specializuotos veterinarijos klinikos dalis „bendrame katile“, kaip skaičiuoja A. Gelžinis, sudaro 3–5%. Tačiau jos įtaka bendram įmonės pelnui reikšmingesnė.

„3–5 metus veterinarijos klinika generuoja apie 0,3 mln. Eur grynojo pelno kasmet. Pernai bendras įmonės pelnas buvo apie 2 mln. Eur, – skaičiuoja pašnekovas. – Jeigu procesai yra gerai sutvarkyti, jeigu specializuojiesi – viskas gerai, tokią veiklą vykdyti gali gana pelningai. Bet jeigu neturi specializuotų gydytojų, tada darai pigias procedūras ir verslas sukasi labiau apie tai, kaip sumokėti daktarui.“

Sudėtinga pradžia

Pašnekovas sako, kad 15–20% klinikos pelno dalis bendrame „Kaivanos“ pelne – neblogas rodiklis, ypač kai dar prisimena šio verslo pradžią, kai nebuvo nei uždarbio, nei pinigų. 1994 m. verslininkas pradėjo nuo veterinarijos klinikos ir vaistinės nedideliame mediniame name Aleksote.

„Teko dirbti tikrai labai daug, o laukiamo pelno kaip nebuvo, taip nebuvo. Veiklą pradėjau iš santaupų, o plėtojau iš uždirbtų lėšų“, – dar 2013-aisiais VŽ sakė A. Gelžinis.

Jis pasakojo, kaip pradėjęs verslą visus darbus dirbo vienas: ir stovėjo prie prekystalio, ir gydė keturkojus pacientus, ir tvarkė buhalteriją.

„Kas buvo prieš 30 metų ir kaip yra dabar: laikai, žmonės – viskas labai pasikeitė, ir visa tai – į gera“, – sako „Kaivanos“ įkūrėjas, irgi dar prisimenantis laikus, kai reikalingiausia prekė gyvūnų šeimininkams buvo grandinė.

VŽ rašė, kaip kadaise jaunas veterinarijos specialistas kartu su bendraminčiu šunų dresuotoju Kaune įkūrė šunų viešbutį: sutarė su patalpų savininku, kad teritoriją sutvarkys ir už nedidelį mokestį įrengs tokią įstaigą.

„Teritoriją sutvarkėme patys, dažėme, šlavėme ir taip įrengėme keturkojų viešbutį“, – 2013 m. VŽ pasakojo A. Gelžinis.

Augintinių viešbutis veikė dvejus metus, klientų turėjo nemažai, bet didžiausia tokio verslo problema pasirodė esanti labai ryškus sezoniškumas, todėl buvo nuspręsta jį uždaryti.

O A. Gelžinis ėmėsi keisti kryptį – išsinuomojo patalpas veterinarijos vaistinei, vėliau – ir klinikai. Taip jis pastebėjo, kokių gamintojų, prekių ženklų ėdalo augintiniams trūksta ir nusprendė ieškoti ir parvežti į Lietuvą.

„Kokybiškos produkcijos už vidutinę kainą trūko, todėl pats nusprendžiau susitikti su tokių prekių gamintojais ir parsivežti trūkstamų gaminių“, – apie dabartinio verslo ištakas prieš daugiau kaip dešimtmetį VŽ pasakojo verslininkas.

„Kaivana“ tąkart gavo reikalingą banko paskolą – 30.000 litų – ir pradėjo dairytis rinkų importui – pirmoji verslininko kelionė buvo pas potencialius partnerius buvo į Čekijos gamyklą, vėliau buvo sutarta su Slovakijos, Kanados, JAV, Indijos gamintojais dėl produkcijos – nuo pašarų iki aksesuarų gyvūnams – tiekimo į Lietuvą. 1995 m. bendrovė pradėjo dirbti su pirmuoju auginių maisto gamintoju – Čekijos „Vafo“.