Rūta Ežerskienė. Kokią įtaką gyventojų pasididžiavimas savo šalimi turi jos ekonomikai ir vystymuisi?

Į diskusijas apie neseniai vykusius Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus įsitraukė visas pasaulis. Tai iš dalies galima paaiškinti pačių amerikiečių kultūriniu polinkiu būti dėmesio centre. Tyrimai rodo, kad jų nacionalinis pasididžiavimas nuo ekonomikos, sporto, meno, technologijų iki karinio pasirengimo, yra istoriškai vienas aukščiausių pasaulyje. Nors Baltijos šalys vis dar susiduria su iššūkiais, siekdamos priartėti prie Vakarų Europos vidurkio, pastarųjų metų sporto, kultūros ir technologijų sričių pasiekimai stipriai prisidėjo prie gyventojų didžiavimosi savo šalimi. Tačiau kokią įtaką pasididžiavimas ir tikėjimas šalies potencialu gali turėti šalies ekonominiam vystymuisi?

Nacionalinis pasididžiavimas dažnai supaprastinamas ir laikomas tiesiog teigiamu savo šalies vertinimu, tačiau jo poveikis šalies vystymuisi gali būti itin reikšmingas. Stiprus nacionalinis pasididžiavimas gali skatinti ekonominį augimą, bendruomeniškumą, politinį įsitraukimą ir teigiamą tarptautinį valstybės įvaizdį.

Dėl ko labiausiai didžiuojamės?

„Citadele“ banko atlikta apklausa* rodo, kad latviams didžiausią pasididžiavimą kelia sporto laimėjimai. Kas antras apklaustasis nurodė besididžiuojantis tokiais pasiekimais, kaip Kristapso Porzingio pergalėmis NBA ar puikiais Latvijos ledo ritulio rinktinės rezultatais pasaulio čempionate.

Trečdalis gyventojų labiausiai didžiuojasi Latvijos kultūros ir meno pasiekimais. Dar 25 proc. respondentų didžiuojasi šalies technologijų pažanga, 20 proc. – mokslo ir farmacijos pasiekimais.

Tuo tarpu lietuviai labiausiai didžiuojasi šalies technologine pažanga – net 38 proc. gyventojų pabrėžia tokius pasiekimus, kaip 5G ryšio plėtra, kuriami dirbtinio intelekto sprendimai ir kibernetinio saugumo inovacijos. Antrą vietą (36 proc.) dalinasi mokslo ir farmacijos bei istoriniai pasiekimai, kaip nepriklausomybės atgavimas. Sporto laimėjimai, pavyzdžiui, krepšinio, plaukimo ar disko metimo, yra ketvirtoji sritis (33 proc.), kuri kelia pasididžiavimą.

Kultūros ir meno pasiekimų svarbą lietuviai vertina kiek mažiau – jais didžiuojasi 17 proc. respondentų, o muzikos srities laimėjimais vos 9 proc.

Estams daugiausia pasididžiavimo kelia istoriniai šalies pasiekimai (38 proc. respondentų), technologinė šalies pažanga (36 proc.), pavyzdžiui, aukštas kibernetinio saugumo lygis, 5G ryšio plėtra bei kultūriniai pasiekimai (27 proc.), tokie kaip Dainų šventė ar Tartu miesto paskelbimas Europos kultūros sostine 2024 m.

Finansų technologijų plėtra Baltijos šalyse

Nors finansų technologijų sritis Baltijos šalyse yra sparčiai besivystanti, ji gyventojų pasididžiavimo šalimi skalėje užima ne itin aukštą vietą. Lietuvoje ir Estijoje šios sferos pasiekimais didžiuojasi 21 proc. gyventojų, o Latvijoje – tik 11 proc.

Tačiau 2024 m. tarptautiniame inovacijų indekse Latvija užima 42 vietą iš 133 šalių, o pagal infrastruktūros inovacijas – 33 vietą. Šalis pasižymi išplėtotu 5G tinklu, o finansinių technologijų startuoliai sudaro 29 proc. visų Latvijos startuolių. Bankai kartu su fintech įmonėmis kuria sprendimus, kurie supaprastina klientų kasdienes veiklas ir pagerina jų patirtį. Pavyzdžiui, dar 2016 m. Latvijoje buvo įdiegta galimybė atsiskaityti išmaniuoju telefonu (dar prieš „Apple Pay“ ir „Google Pay“), o nuo 2019 m. galima atsidaryti banko sąskaitą nuotoliniu būdu naudojant biometrinius duomenis.

Lietuva Latvijai nenusileidžia – Vilnius yra vienas sparčiausiai augančių fintech centrų Europoje, o lietuviai jau nuo 2016 m. galėjo atsiskaityti bekontakčiais mokėjimais ar nuotoliniu būdu atidaryti banko sąskaitą naudojant biometrijos duomenis. Šie pasiekimai yra inovacijų rezultatas, kurie, nepaisant savo reikšmės, dar nėra pakankamai įvertinti.

Pripažinimas skatina augimą

Tyrimai rodo, kad pasididžiavimas šalies pasiekimais gali motyvuoti gyventojus aktyviau prisidėti prie sprendimų priėmimo ir valstybės technologinės pažangos. Tai matyti galime iš kitų šalių pavyzdžių, kaip JAV ar Vokietijos, kuriose nacionalinis pasididžiavimas prisideda prie ekonomikos stiprėjimo. Kai piliečiai didžiuojasi savo šalies ekonominiais pasiekimais, jie labiau remia vietines įmones, inovacijas ir dirba produktyviau, prisidėdami prie bendro augimo.

Galiausiai, Lietuva tapo tarptautinio dėmesio sulaukusiu turistiniu traukos centru, o Estija iš pradžių tik deklaravusi siekį tapti technologinės plėtros lydere, šiuo metu tokią poziciją ir užima.

Baltijos šalys turi didžiulį potencialą sustiprinti pasididžiavimą savo šalies pasiekimais. Ypač svarbu skirti daugiau dėmesio ne tik tradicinėms sritims, bet ir šiandien mažesnį visuomenės pasididžiavimą keliantiems technologijų, mokslo ir finansų sektorių pasiekimams, kurie turi didelę reikšmę valstybės vystymuisi ir tarptautinei konkurencijai.

*„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų lapkritį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.