Naujų sunkvežimių užsakymai signalizuoja apie po nuosmukio grįžtantį optimizmą

Maždaug dvejus metus kartu su kritusiu vartojimu Europoje sunykęs krovinių srautas apkarpė pervežimo paslaugų įkainius ir vertė transporto įmones atidėlioti planus dėl transporto priemonių parkų atnaujinimo. Be to, 2024 m. vežėjų gretas mažino bankrotų banga, todėl tai atsispindėjo ir naujų sunkvežimių prekybos rezultatuose.

Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, naujų sunkvežimių registracijų skaičius 2024 m., palyginti su 2023-iaisiais, ES mažėjo 6,4%, iki 327.896 vienetų.

Asociacija skelbia, kad Lietuvoje sunkiasvorių (per 16 t svorio) sunkvežimių pardavimai pernai mažėjo 35,2%. Didesnį nuopuolį praėjusiais metais Europoje patyrė tik Liuksemburgas (–44,9%) ir Latvija (–35,5%). Pavyzdžiui, Lenkijos rinka traukėsi 22,8%, Vokietijos –12,7%, Prancūzijos –2,4%, Italijos –0,7%. Ispanijoje naujų sunkvežimių pardavimai augo 11,7%, Nyderlanduose – 12,2%.

ACEA pateikiamais duomenimis, 2023 m. buvusi 7-a didžiausia sunkiųjų sunkvežimių rinka, Lietuva pernai smuko į 11-ą vietą.

Geri signalai

Lietuvoje tradiciškai didžiąją dalį sunkvežimių sudaro magistraliniai vilkikai, kuriuos Europos Vakaruose naudojančios šalies tarptautinio transporto įmonės sukuria didžiąją dalį lietuviško paslaugų eksporto, sudarančio beveik dešimtadalį valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP). O naujų sunkvežimių užsakymai yra indikatorius, rodantis valstybei reikšmingo sektoriaus planus, galimybes ir nuotaikas. VŽ rašė, kad Valstybės duomenų agentūros reguliariai skelbiami verslo padėties tyrimai rodo, kad sausumos transporto padėtis jau 23 mėnesius iš eilės vertinama kaip labiau neigiama. Nepaisant to, Lietuvos transportininkai besitraukiančioje Europos krovinių rinkoje ir pernai sugebėjo didinti savo tonkilometriais matuojamą krovinių apyvartą.

Šiuo metu, nuo spalio iki vasario, yra pasirašomi svarbiausi sunkvežimių pirkimo sandoriai. Ir dabar VŽ kalbinti prekybininkai patvirtina stebintys apčiuopiamus teigiamus ženklus, kuriuos signalizuoja atsigaunantis transporto įmonių apetitas pirkti naujus sunkvežimius.

Sėkmę atnešė naujiena

2024 m. Lietuvoje po ketverių metų pertraukos sunkvežimių rinkos lyderiu vėl tapo švedų „Volvo Trucks“, aplenkęs beveik visuomet tvirtai lyderio poziciją saugantį „Mercedes-Benz“. Negana to, antrinė švedų koncerno įmonė „Renault Trucks“ įsitvirtino trečioje vietoje, iš jos išstūmusi Lietuvos vežėjų vertinamą olandišką DAF.

Pastarąjį kartą „Volvo“ buvo Lietuvos sunkvežimių rinkos lyderis dar 2020-aisiais, kai dėl pandemijos buvo labai sutrikę tiek sunkvežimių užsakymai, tiek jų tiekimas.

Dabar Nicholas Kjaeris, „Volvo Trucks“ ir „Renault Trucks“ importuojančios UAB „Volvo Lietuva“ vadovas, VŽ prisipažįsta negalintis vienareikšmiškai įvardyti „Volvo Truck“ sėkmės Lietuvoje priežasties.

„Tai sunku pasakyti. Manome, kad svarbiausią postūmį padarė sėkminga mūsų naujojo vilkiko „Volvo FH Aero“ prekybos pradžia. Pirmieji bandymai rodo labai geras degalų sąnaudas, klientams pateikėme finansinius pasiūlymus. Šiandien jiems visa tai yra labai svarbu“, – aiškina švedų bendrovės vadovas.

„Renault“ pasisekimą N. Kjaeris aiškina ilgalaikiu darbu, suformuota organizacija: „Mes daug metų augome žingsnis po žingsnio ir dabar su abiem prekių ženklais galime užimti aukščiausias pozicijas.“ Ir priduria, kad populiarumą palaiko nuosekliai augantis pripažinimas ir didėjančios „Renault Trucks“ kainos antrinėje rinkoje, kurios leidžia gerinti bendrųjų naudojimo kaštų rodiklius.

VŽ turimais duomenimis, šio prekių ženklo sėkmę pernai didele dalimi palaikė du dideli užsakymai, reikšmingai papildę galutinę prekybos statistiką.

„Mes visuomet matome, kad „Volvo“ pirkėjai šiek tiek skiriasi nuo „Renault“ klientų, todėl šie gamintojai tarpusavyje konkuruoja labai retai“, – tvirtina „Volvo Lietuvos“ vadovas.

Krito kartu su statistika

Paulius Kraučiūnas, „Daimler Trucks“ atstovaujančios UAB „Veho Lietuva“ prekybos sunkvežimiais vadovas, pastebi, kad praėjusių metų prekybos nuosmukis tiesiogiai siejosi su visos rinkos susitraukimu.

„Tai pradėjo matytis 2023 m. ir persidavė į 2024-uosius. Klientai tiesiog taupė pinigus ir pirko mažiau. Pernai buvo ir didelių užsakymų po 300 ar 500 vienetų – tad negaliu sakyti, kad viskas buvo sustoję. Bet sandorių buvo ne tiek, kiek įprastai būna, – sako jis. – Ir netgi dideli klientai buvo nusprendę susilaikyti nuo pirkimų arba užsakyti mažesnį kiekį, netgi ne visi vykdė planuotus parko atnaujinimus.“

Olandų gamintojas DAF, įprastai esantis Lietuvos lyderių trejetuke, „Regitros“ duomenimis, pernai užregistravus 661 naują sunkvežimį, ir smuko į penktą vietą. VŽ nepavyko gauti šio gamintojo atstovo komentarų, tačiau ACEA statistika rodo, kad DAF pardavimai pernai krito visoje Europoje.

Šiame kontekste matyti vienas teigiamas ženklas: praėjusį sausį olandiškų sunkvežimių gamintojas energingai pradėjo naujus metus, įregistruodamas 94 naujus sunkvežimius ir grįždamas į antrą vietą.

Maža didelė rinka

M. Kjaeris sako, kad, praėjusiais metais sumažėjus prekybai, sunkvežimiai buvo perkami ne parkų plėtrai, o atnaujinimui. Tai lėmė anksčiau buvusios didelės palūkanos, vertusios transporto įmones kuo ilgiau naudoti savo turimas transporto priemones.

„Lietuva yra ypatinga šalis Europoje: nors pati maža, turi didelę sunkvežimių rinką, kurioje teikiami labai dideli sunkvežimių užsakymai. Sakyčiau, kad praėjusiais metais turėjome įvairaus dydžio užsakymų – tiek didelių, tiek mažesnių. Buvo matyti, kad klientai delsė pirkti naujus sunkvežimius, o kai kurių bendrovių iš viso jau nebėra“, – sako N. Kjaeris.

Jis tvirtina, kad šiuo metu vežėjai, pradedant nuo didžiųjų bendrovių, 2025 m. vėl didina investicijas į savo transporto parkų atnaujinimą.

„Iš dalies tai turbūt yra susiję su finansavimo galimybėmis. Šiuo atveju mes turime savo kredito linijas tiek „Volvo“, tiek „Renault“ sunkvežimiams ir matome, kad klientai teikia naujas paraiškas. Jie tebėra stiprūs ir žiūri pozityviai. Todėl šiuo požiūriu mes neturime didelių iššūkių, EURIBOR palūkanos mažėja, infliacija geriau kontroliuojama“, – dėsto N. Kjaeris. Anot jo, dabar ir mažesniam vežėjui nebūtų sudėtinga gauti kreditą.

Kreditas – ne problema

Tą patį VŽ tvirtina ir kiti prekybininkai. Ričardas Tverijonas, MAN sunkvežimių gamintojui atstovaujančios UAB „Adampolis“ vadovas, pasakoja, kad kreditai vežėjams dabar nėra didžiausias iššūkis, nes didieji gali naudotis bankų paslaugomis, vidutiniai – daugumos gamintojų atstovų teikiamomis kreditų linijomis, o likusiems specialius, ribotos apimties kreditus teikia pati „Adampolio“ grupė.

„Norint sudaryti sandorį, finansavimas nesudarys problemos“, – tikina jis.

P. Kraučiūnas pasakoja, kad Lietuvos vežėjus finansuojantys bankai iki šiol nekeičia savo elgsenos, išlaikydami įprastinę kreditų dalijimo strategiją. Dėl to, pasak jo, partnerystės istoriją turintys vežėjai neturi didelių rūpesčių dėl kreditų gavimo.

„Didieji vežėjai tikrai yra sveiki. Nors nepasakyčiau, kad atkrito mažesnieji – kai kurie jų netgi po truputį auga“, – sako jis.

Grįžta optimizmas

Vertindamas šių metų perspektyvą, „Volvo Lietuvos“ vadovas tvirtina planuojantis grįžimą į 2022 arba 2023 m. prekybos lygį.

„Vis dar matome norą delsti, bet, palyginti su praėjusiais metais, manau, kad yra daugiau optimizmo. Prie to prisideda ir didėjantys transporto įkainiai, ir auganti sunkvežimių utilizacija: jie kasdien nuvažiuoja vis daugiau kilometrų. Taip pat tikimės, kad visa Lietuvos rinka grįš į 2023-iųjų lygį. Na, gal ne taip aukštai, bet judės ta kryptimi“, – dėsto N. Kjaeris.

R. Tverijonas pastebi, kad apie numanomas optimistines nuotaikas kalbama jau trečius metus iš eilės. Tačiau jis pritaria, kad bendrovės klientai jau yra gerokai aktyvesni ir MAN užsakymai šiemet tikrai didės.

„Vis tikėjomės pagerėjimo tai 2023-iųjų pavasarį, tai 2024-ųjų antrąjį pusmetį. Bet pagyvėjimas tikrai matėsi praėjusių metų rudenį ir pabaigoje. Ir šių metų pradžia, vertinant klientų nuvažiuojamus kilometrus, užklausų skaičių ir sandorius, nėra pasyvi“, – sako jis. „Adampolio“ vadovas šiemet tikisi sugrįžti prie maždaug 1.000 naujų sunkvežimių per metus apimties.

„Matome, kad išlieka noras išlaukti ramesnės padėties, – tai suprantama dėl geopolitinės situacijos. Aiškumo nedaugėja. Ir 1, 2 ar 3 milijonus į savo verslą ketinantys investuoti vežėjai tikrai tai įvertina“, – sako R. Tverijonas. 

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad praėjusiais metais labai išaugo naudotų sunkvežimių prekyba. Tai leido MAN atstovui parduoti įmonei rekordinį skaičių – beveik 700 naudotų transporto priemonių.

Tikisi pasiekti 10.000

P. Kraučiūnas tvirtina, kad 2022 m. ir 2023 m. negalima vertinti kaip normalių atskaitos taškų, nes jie buvo neįprastai sėkmingi.

„Iš kitos pusės, tai vežėjams užduoda toną palaikyti pasirinktą parko dydį, – sako jis. – Ir gali būti, kad per kelerius artimiausius metus vėl matysime didelius registracijos skaičius, kai rinka vėl pasieks apie 10.000 vienetų. Šiemet veiksmo matome gerokai daugiau, jau dabar esame užsakę daugiau nei 2024-aisiais.“

„Daimler Trucks“ atstovas sako matantis prielaidų geresnei perspektyvai, nes sektorius ne vieną mėnesį rodo atsigavimo ženklus.

„Galima tikėtis, kad šiemet pavyks grįžti prie stabilaus augimo“, – sako jis ir svarsto, kad šiemet tikrai gali būti sunku nebent automobilių vežėjams, kurie jau dabar dėl sumažėjusio užsakymų skaičiaus ir krintančių įkainių turi veikti maksimaliai optimizuotu režimu, laukdami nežinia kada ateisiančio atsigavimo.