Metiniai Klaipėdos uosto rezultatai – krova paaugo 8%, atskirose kategorijose matoma ir rekordų
Didžiausia krova buvo vykdoma antroje metų pusėje – abiem III ir IV metų ketvirčiais krova viršijo 9 milijonus tonų.
Labiausiai 2024 metais Klaipėdos uoste augo statybinių medžiagų ir iškasenų krova. Šių krovinių perkrauta beveik dvigubai daugiau (99%): nuo 1 milijono 40.000 tonų 2023-iaisiais iki 2 milijonų 68.000 tonų 2024-aisiais.
Tokį augimą iš esmės lemia aktyvi kelių ir geležinkelių statyba. Šis kiekis kartu ir istoriškai didžiausias perkrautas Klaipėdos uoste. Didžioji dalis (93%) uoste pernai krautų statybinių medžiagų ir iškasenų buvo importuota, o beveik pusė importuoto kiekio (47%) atkeliavo iš Skandinavijos šalių.
Antroje vietoje pagal krovos augimą tonažo prasme pernai užėmė konteinerių krova – 859.000 tonų arba 9% daugiau nei 2023 metais. Iš viso pernai jų perkauta kiek daugiau nei 10 milijonų tonų. Tai sudaro 28% nuo bendros uosto krovos.
Metų pabaigoje trečius metus iš eilės perkopta 1 milijono TEU (standartizuotų konteinerių) krovos kartelė – ne vienintelis pasiekimas šioje krovinių grupėje. 2024-aisiais fiksuotas naujas rekordas – perkrautas 1,68 mln. TEU (standartizuoti konteineriai) arba 2% daugiau nei ankstesniais metais.
Trečią vietą pagal krovos augimą tonažo prasme pernai užėmė ro-ro krovinių grupė – 852.000 arba 16% daugiau nei 2023 metais. Tai antras geriausias šio segmento krovos rezultatas Klaipėdos uoste. Daugiau šių krovinių krauta tik 2021-aisiais. Iš viso keltais gabenamų transporto priemonių per metus perkrauta 6,1 mln. tonų. Tai sudaro 17% nuo bendros uosto krovos.
Žymus augimas fiksuotas ir medienos bei miškininkystės produktų krovoje, šių krovinių perkauta 244.000 arba 49% daugiau. Geležies ir plieno bei metalo konstrukcijų pernai krauta 189.000 arba 75% daugiau nei 2023 metais.
201.000 tonų arba 13% augo trąšų krova – jų 2024-aisiais perkrauta 1,76 mln. tonų.
„Nepaisant geopolitinių iššūkių, Klaipėdos uostas išliko pirmuoju pasirinkimu Baltijos šalyse. Kol aplinkiniai uostai vis dar ieško būdų įveikti sunkumus, Klaipėda demonstruoja stabilų augimą. Šiuos rezultatus lemia tiek nestabdomos Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą, tiek ryžtingi įmonių sprendimai modernizuoti įrangą, jų atkaklumas dirbant su klientais“, – išplatintame pranešime cituojamas Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Augo ir į uostą atvykusių laivų skaičius. Jų Klaipėdos uostas pernai priėmė 5.478. Tai 132 arba 2% daugiau nei 2023-iaisiais. Keleivių, pasinaudojusių Klaipėdos uostu, pernai fiksuota kiek daugiau nei 381.000 Šis skaičius didesnis maždaug 25.000 arba 7%.
Sumenko trys krovos kategorijos
Naftos produktų krova šiame krovinių segmente, palyginus su 2023 metais, menko 784.000 tonų arba 18% ir sudarė 3,63 mln. tonų.
Suskystintų gamtinių dujų (SkGD) pernai uoste krauta 319.000 tonų arba 14% mažiau. Iš viso per metus šio krovinio krauta kiek daugiau nei 2 milijonai tonų.
Grūdų 2024 metais krauta 70.000 tonų mažiau nei 2023-iaisiais. Iš viso grūdų perkrauta 4,15 mln. tonų arba 12% nuo bendros Klaipėdos uosto krovos rezultato.
Padidino savo dalį
Klaipėdos uostui, palyginus jį su kitais Baltijos šalių uostais, praėję metai buvo sėkmingiausi. Jo užimama rinkos dalis augo 3 procentiniais punktais: nuo 36% 2023 metais iki 39% pernai.
Talino uosto krova 2024 m. pakilo 548.000 tonų arba 4%, daugiausia tam įtakos turėjo augusi birių krovinių, krovinių konteineriuose ir ro-ro krovinių krova. Iš viso Talino uostas 2024 metais perkrovė 13,1 mln. tonų krovinių. Šis kiekis daugiau nei perpus kuklesnis už Klaipėdos uosto krovą.
Rygos uoste krova pernai krito 732.000 tonų arba 4% Iš viso Rygoje perkrauta 18,1 milijono tonų krovinių. Didžiausią nuosmukį Ryga patyrė dėl menkusios anglies, rūdų, statybinių medžiagų ir iškasenų krovos.
Liepojoje krova krito 3% ir pernai iš viso sudarė maždaug 7 milijonus tonų, o Ventspilyje ji susitraukė net 21% ir sudarė 8,2 mln. tonų. Sudėjus visus tris Latvijos uostus, jų krova sudaro 33,3 mln. tonų.
