Estijos nacionalinė oro bendrovė „Nordica“ skelbia bankrotą
„Nordic Aviation Group“ nusprendė likviduoti „Nordic Aviation Group AS“ ir „Regional Jet OU“ („Xfly“) po to, kai pirmadienį (lapkričio 18 d.) žlugo derybos su investuotoju Larsu Thuesenu, rašo Estijos nacionalinio transliuotojo portalas err.ee.
„Deja, potencialus investuotojas pirmadienį paskelbė, kad neketina tęsti privatizavimo dėl per didelės rizikos. Todėl direktorių valdyba informavo stebėtojų tarybą apie savo sprendimą nutraukti „Nordic Aviation Group“ ir „Xfly“ veiklą ir iškelti bankroto bylą“, – cituojama grupės stebėtojų tarybos pirmininkė Kadri Land.
„Nordic Aviation Group“ generalinis direktorius Remco Althuisas sakė, kad valdyba kuo greičiau pateiks oficialų pranešimą apie bankrotą. Bendrovė jau informavo savo darbuotojus ir verslo partnerius, įskaitant orlaivių nuomotojus, apie savo ketinimą skelbti bankrotą, nurodo err.ee.
„Mūsų tikslas yra grąžinti „Nordic Aviation Group“ ir „Xfly“ naudotus orlaivius nuomotojams kuo greičiau, tikriausiai artimiausiomis savaitėmis. Tai apims visus formalumus, susijusius su bankroto procedūra, įskaitant pranešimą Estijos nedarbo draudimo fondui“, – sakė jis.
Įmonėje spalį dirbo 579 darbuotojai, iš jų 286 dirba Estijoje.
Estija yra vienintelė „Nordic Aviation Group“ ir jos patronuojamosios įmonės „Xfly“ savininkė.
„Nordic Aviation Group“ veiklą pradėjo 2015 metais, bendrovė turėjo tapti nauju nacionaliniu oro vežėju, tais pačiais metais bankrutavus nacionaliniam vežėjui „Estonian Air“. Pirmaisiais metais įmonė demonstravo pozityvius rezultatus, skraidė keliolika krypčių, įskaitant Vilnių. Visgi ilgainiui šios nuostolingos veiklos imta atsisakyti. 2018-2019 m. bendrovė pradėjo smarkiai mažinti tinklą, kol reguliarių skrydžių iš Talino nebeliko. Nuo tada bendrovė siūlė užsakomųjų paslaugų paslaugas.
Estijos vyriausybė nusprendė privatizuoti įmonę 2023 m. pabaigoje.
Potencialiu oro linijų gelbėtoju galėjusiam tapti danų investuotojui Larsui Thuesenui per įmonę „Aircraft Leasing 1“ priklauso 2,03% Latvijos vyriausybės valdomų avialinijų „Air Baltic“ akcijų. Pastarosios ateities vizijoje taip pat numatomas gerokai mažesnis valstybės įsitraukimas – šiais arba kitais metais ketina skelbti pirminį akcijų platinimą (IPO). Po jo Latvijos dalis įmonėje gali ženkliai sumažėti – numatoma pasilikti ne mažiau nei 25% ir vieną akciją.
Metų pradžioje politiniu lygmeniu svarstyta, kad dalį akcijų gali įsigyti ir Lietuva. Vis dėlto dabartinio susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio vadovaujama ministerija jokių realių veiksmų per tą laiką nesiėmė, o realiausiu kandidatu į naujos Vyriausybės susisiekimo ministrus įvardijamas Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis „Verslo žinioms“ sakė, kad tokio projekto nesiimtų.
Paskutinis kartas, kai Lietuvoje veikė iš viešųjų lėšų finansuojamos oro linijos buvo 2013-2015 m. Tuomet iš Vilniaus oro uosto keliomis kryptimis skraidė „Air Lituanica“, priklausiusi Vilniaus savivaldybei. Jos veiklą nutarta nutraukti dėl susidariusių skolų. Viešosiomis lėšomis finansuojamo vežėjo steigimui ar kitų oro linijų akcijų įsigijimui nepritaria ir Lietuvos aviacijos verslas, tokių planų nėra ir šalies Aviacijos gairėse iki 2030 m.
