Nauja valdžia „Air Baltic“ akcijų įsigijimo idėjai greičiausiai pamojuos ranka

Šių metų pradžioje paklaustas apie galimybę įsigyti kaimynės oro linijų bendrovės „Air Baltic“ akcijų, susisiekimo ministras Marius Skuodis nurodė, kad toks variantas svarstomas, be to, šia tema buvo įvykę du pokalbiai su Latvijos susisiekimo ministru.

Tačiau vėliau, artėjant potencialiam „Air Baltic“ IPO terminui, ministerija ne tik stengėsi apie tokią galimybę nekomunikuoti pati, bet ir lakoniškai atsakinėjo tuo besidominčiai žiniasklaidai. Dabar eina paskutinės M. Skuodžio kadencijos dienos, tad ministerija jokių sprendimų šiuo klausimu nebepriims.

Seimo rinkimus laimėjusių partijų programose panašūs planai neaptariami, to nėra įvardiję ir šių partijų politikai, o realiausiu kandidatu į susisiekimo ministrus laikomas socialdemokratas Eugenijus Sabutis tokį akcijų įsigijimą vadina fantazijomis.

Maža to, pati latvių kompanija dar nėra išreiškusi ketinimo pateikti akcijas biržoje („intention to float“). „Air Baltic“ IPO, turėjęs įvykti šiais metais, gali būti nukeltas – kaip „Verslo žinioms“ nurodė kompanijos vadovas Martinas Gaussas, jo nenorėta skelbti JAV prezidento rinkimų kontekste. Jei sprendimas nebus paskelbtas per pastaruosius pusantro mėnesio iki Kalėdų, jis greičiausiai būtų įgyvendintas kitais metais.

„Air Baltic“ galėtų išplatinti iki 75% savo turimų akcijų, o iš IPO tikisi gauti apie 300 mln. Eur. 

Tad iš esmės siekiant turėti bent jau panašią dalį į Latvijos vyriausybės, tokiomis sąlygomis reikėtų išleisti iki 100 mln. Eur. Žinoma, ne kartą pabrėžta, kad valstybė gali tiesiogiai kreiptis į Latviją ir tapti avialinijų dalininke ir be IPO, tačiau bet kuriuo atveju būtų investuojama į įmonę, kurios finansiniai įsipareigojimai viršija 1 mlrd. Eur. 

Maža to, rugsėjį verslo naujienų portalas „Bloomberg“ atskleidė, kad strategine „Air Baltic“ investuotoja svarsto tapti Vokietijos aviacijos milžinė „Lufthansa“.

Partijų programose aviacija praktiškai ignoruojama

Tačiau į valdžią ateinančios partijos, sprendžiant iš jų rinkimų programų, prieš rinkimus ne tik nekalbėjo apie tokį variantą, bet ir apskritai nemano, kad aviacija šiandien yra tas prioritetas, kuriam reikėtų kuo greičiau skirti dėmesio.

Ketvirtadienį nuspręsta, kad valdančiosios koalicijos pagrindą formuos Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) ir „Nemuno aušra“.

Šios trys partijos savo rinkimų programose aviacijai nėra skyrusios praktiškai jokio dėmesio.

Daugiausia balsų rinkimuose gavę socialdemokratai apie aviaciją programoje neužsiminė nė žodžiu. DSVL žadėjo gerinti Lietuvos oro uostų susisiekimą su svarbiausiais Europos miestais, nedetalizuodama, kaip tai darys. „Nemuno aušra“ savo programose jokių būsimų planų šiam sektoriui nenurodė.

Yra svarbesnių darbų, sako politikai

Tiek LSDP gretose, tiek viešai kalbama, kad naujuoju susisiekimo ministru greičiausiai bus siūlomas dabartinis Seimo narys E. Sabutis. 

Kalbėdamas su „Verslo žiniomis“ politikas nurodė, kad daugiausia žinių yra sukaupęs kelių srityje, ji artimiausiu metu turėtų būti vienas prioritetų. „Air Baltic“ akcijų įsigijimo klausimas parlamentaro akiratyje iki šiol nebuvo atsidūręs, be to, politikas teigia, kad yra daug gerokai skubesnių darbų.

„Pagrindiniai akcentai turi būti skirti kelių infrastruktūrai – tiltai, viadukai. Skelbiama, kad jie vos ne griūna ir tai praktiškai akivaizdžiai matosi. Čia yra pats pagrindinis akcentas, į ką turi būti koncentruojamasi ir kam turi būti skirtas didesnis dėmesys ir finansavimas.“

Politikas leidžia suprasti, kad tęstų esminius buvusios Vyriausybės pradėtus projektus, bet ne kitas vizijas.

„Tai ne partijos, o mano asmeninė pozicija, bet jos greičiausiai labai nesiskirs – darbai, kurie pradėti ir vykdomi, turi būti pabaigti. Bet kalbėti apie tai, kad reikia nukreipti papildomą srautą pinigų ne į plėtrą, o į kažkokius ateities projektus, dėl kurių nėra sutarta, bet yra fantazuojama, manau, nereikėtų. Kas nesugriuvę ir kas važiuoja, bus palaikoma, bet fantastiniai projektai nebus vykdomi nei kitais, nei dar kitais metais. Tai ir „Air Baltic“ akcijų pirkimas“, – dėstė jis.

Panašūs įsigijimai, jei būtų vykdomi, turėtų būti įvertinti Seimo bei Finansų ministerijos. Socialdemokratė Rasa Budbergytė, kuriai taip pat neoficialiai matuojama Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės ar netgi finansų ministrės kėdė, „Verslo žinioms“ teigė, kad į tokią galimybę, jos naudas ir trūkumus taip pat nėra įsigilinusi.

Politikė pabrėžė, kad aviacija neturėtų likti podukros vietoje, bet panašūs sprendimai turėtų būti atliekami išklausius ekspertų.

„Tai turėtų būti sprendžiama gerai apgalvojus, ar iš tiesų išleisti dideli pinigai nors kiek padėtų sprendžiant tą problemą, su kuria mes jau daug metų susiduriame neturėdami gero susisiekimo. Dėl to stringa investicijų atėjimas į mūsų šalį, eksporto, verslo kontaktai gal būtų labiau vystomi, jeigu turėtume tą susisiekimą. Dėl to nėra abejonės. Su koalicijos partneriais, su kuriais dar nesame susiderėję, mes turime tai aptarti ir turėti aiškius ekspertų atsakymus – kiek kainuoja, kodėl ir ką tai duoda?“ – sakė R. Budbergytė.

Prieš Seimo rinkimus kaip demokratų kandidatas į susisiekimo ministro kėdę minėtas Algirdas Butkevičius teigė visuomet žiūrintis į tęstinius Vyriausybės darbus, tačiau į šį potencialų variantą neįsigilinęs.

„Investicija turi užtikrinti tam tikrą investicinę grąžą, tai reikia žinoti. Antras dalykas – ar gali atsirasti daugiau skrydžių, kas yra labai svarbu, ypač tarptautinėje aplinkoje, kad šalis būtų patrauklesnė organizuojant ir tarptautines konferencijas. Čia yra politinis sprendimas. Visada turi būti sveika logika ir svarbu įvertinti konkurencigumą.“

Jis taip pat nurodė, kad tokiu atveju keliasdešimt milijonų eurų investicijų į akcijas būtų reikšminga suma, atsižvelgiant į kitas susisiekimo sektoriaus bėdas: „Reikia įvertinti ir „Air Baltic“ padėtį, turėtų būti tikslo aiškumas – ar noras padėti spręsti tam tikras finansines problemas, ar noras turėti tam tikrą finansinę ir ekonominę naudą, padidinant skrydžių skaičių.“

Politikas, kaip ir E. Sabutis, kartojo, kad tikslingiausi žingsniai susisiekimo srityje šiuo metu būtų didesnis kelių finansavimas. Kiek anksčiau, vertindamas pateiktą kitų metų biudžetą, A. Butkevičius ragino rasti dar 200 mln. Eur papildomo finansavimo keliams.

Verslas: nacionalinių oro linijų idėjai laikas mirti

Orijana Mašalė, Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) vadovė, sako, kad asociacijai priklausančių verslų pozicija yra labai aiški: Lietuvai tiesiogiai investuoti į „Air Baltic“ akcijas nėra poreikio.

Pašnekovė pabrėžė, kad „Air Baltic“ yra labai svarbus partneris šalies susisiekimui, tačiau yra daugybė kitų būdų, kaip jį gerinti. 

Tarp jų – ir rizikos pasidalijimo partnerystės modelis, kai valstybė padengia dalį maršruto kaštų. Jis jau taikomas keturioms kryptims iš Vilniaus – trijose iš jų dirba konkursus laimėjusi „Air Baltic“. Pagal šį modelį, kol kryptis taps pelninga, nuostolius vežėjui kompensuos valstybė, o uždirbusios pelno, oro linijos pinigus grąžintų.

Šis modelis jau pritaikytas skrydžiams iš Vilniaus į Londono Sitį (skraidina „LOT Polish Airlines“), Hamburgą, Lisaboną, Diuseldorfą. 

O. Mašalė pabrėžia, jog  nereikėtų turėti lūkesčių, kad, įsigijus akcijų, Vilnius taps svarbesnis nei Ryga: „Air Baltic“ atstovai praėjusį mėnesį vykusiame Rygos aviacijos forume aiškiai pasakė, kad Ryga išliks jų pagrindinis centras ir kad jie į Vilnių labiau žiūri kaip į papildomą galimybę. Skrydžių skatinimo modelis veikia puikiai ir mes ragintume toliau skatinti tuos skrydžius.“

Ji priduria, kad akcijų pirkimo idėją palaikantys politikai turėtų įvertinti faktą, kad jos „nėra vien tik teisės ir garbė“, bet ir įsipareigojimų prisiėmimas. Štai per COVID-19 pandemiją tiek Latvijos, tiek kitų šalių vyriausybėms teko remti savo oro linijas – 2020 m. latviai investicijai į bendrovės kapitalą skyrė 250 mln. Eur.

CAVIA atstovė mano, kad susisiekimas Lietuvoje dabar nėra blogas – bent jau ne tiek, kad reikėtų didelių investicijų į oro linijas.

„Pagrindiniai verslui svarbūs skrydžiai vyksta, galima nebent kartais paburbėti, kad jie vyktų geresniu laiku. Bet turime suprasti, kad ne prie mūsų oro uosto ir mūsų mažos šalies kai kuriais atvejais derinasi didžiuliai oro uostai ir šalys. Tą padengimą mes turime“, – teigia ji.

O. Mašalė sako esanti pasirengusi pateikti savo skaičiavimus naujajai Vyriausybei, jeigu toks poreikis iškiltų.

„Palinkėčiau, kad nacionalinių oro linijų tema naujoje kadencijoje galutinai numirtų, – dėsto O. Mašalė. – Tikiuosi, kad nauja Vyriausybė bus atvira dialogui su verslu, girdės mūsų argumentus, priims tuos skaičius, kuriuos esame pasiruošę pateikti.“