Kas tai? Veiklos sukaktis

Verslo finansavimas prieš 20 metų ir dabar: išsiplėtė ne tik galimybės, bet ir žodynas

Publikuota: 2017-11-06

Sumanymus uždirbti greitai ir daug prieš 25 metus lydėjo didelė rizika. Pirmieji verslininkai Lietuvoje greitai gavo spekuliantų etiketę, tačiau epitetai ir pravardės jiems buvo mažiausias rūpestis. Nestabili politinė ir ekonominė situacija, infliacija, nauji mokesčiai ir įstatymai, bauginantys susidūrimai su konkurentais ir kriminalinio pasaulio elementais – išbandymų buvo per akis. Tačiau išlaisvėjusios visuomenės narių noras veikti individualiai ir matyti savo sprendimų rezultatus buvo stipresnis. 1991-1993 metais Lietuvoje tarsi grybai po lietaus kūrėsi naujos įmonės – per trejus metus įsteigta beveik 100 tūkstančių.

Didesnė įvairovė – daugiau galimybių

Profesorius dr. Tadas Šarapovas iš ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto teigia, kad prieš ketvirtį amžiaus verslo finansavimo priemonių spektras buvo kur kas mažesnis negu šiandien. „Tuo metu dominavo konvenciniai verslo finansavimo būdai – bankų, juridinių, fizinių asmenų paskolos. Per pastaruosius 20 metų keitėsi verslo aplinka, daug dinamikos verslo finansavimo modeliams suteikė tobulėjančios telekomunikacijų, informacinės, finansinių paslaugų teikimo technologijos. Pavyzdžiui, šiandien naują verslo idėją gali finansuoti valstybė, privatus verslas, rizikos kapitalo fondai, visuomenė ar lokali bendruomenė. Finansavimo modeliai veikia pasauliniu mastu ir geografiniai apribojimai palaipsniui netenka reikšmės. Esminę finansavimo modelių kaitą, tobulėjimą ir prieinamumą lemia konkurencija dėl naujų idėjų, varžymasis dėl naujų sprendimų“, – konstatuoja prof. dr. Šarapovas.

nuotrauka::1 left

„Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė sako, kad kartu su verslo raida keitėsi ir pačių verslininkų drąsa bei pasiryžimas skolintis verslui, ieškoti finansinių resursų savo verslo plėtrai. „Jeigu nepriklausomybės pradžioje skolintis į banką verslo plėtrai eidavo tik patys drąsiausi, tai šiandien bankų paskolos verslui yra tik viena iš daugelio verslo finansavimo formų. Dabar verslui prieinamos tokios finansavimo priemonės kaip ES parama, įmonių kotiravimas akcijų biržoje, sutelktinis finansavimas, rizikos kapitalo fondai, efektyvesnis finansinis sektorius, yra daugiau galimybių pasinaudoti valstybės parama“, – dėsto p. Kleponė ir priduria, kad anais laikais vienas populiariausių skolinimosi būdų – iš draugų, giminių ir artimųjų, t.y. privačių asmenų, šiandien vėl įgauna populiarumą ir naują formą – tai verslo finansavimas per sutelktines finansavimo platformas.

Pasak prof. dr. Šarapovo, nauji finansavimo modeliai verčia keisti požiūrį į tradiciniais laikytus verslo finansavimo procesus, skatina bankus, kitas finansų institucijas permąstyti savo verslo modelius. Verslui naujos finansavimo priemonės atveria lanksčias galimybes, kurių prieš 25 metus Lietuvoje nebuvo.

Nauja valstybės paramos kryptis

Prieš 20 ar 25 metus kitaip veikė ir valstybės pagalba verslui. Daug įtakos ir ryšių turėję stambių įmonių vadovai turėjo geresnes galimybes pelnyti valdžios dėmesį ir investicijas. „Valstybės pagalba verslui visada buvo reikalinga, tik buvo skirtingai prieinama. Jeigu anksčiau priėjimą prie valdžios labiau turėjo įtakingi didelių įmonių vadovai, tai šiuo metu pati valstybė daugiau dėmesio skiria smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti“, – sako p. Kleponė. Anot „Versli Lietuva“ vadovės, tai labai gerai atspinti didelių ir smulkių bei vidutinių įmonių pasiskirstymas pagal sukuriamų produktų kiekį. Jeigu Nepriklausomybės aušroje dominavo didelės įmonės, tai po gero dešimtmečio jos sukūrė jau tik 37 proc. visos produkcijos vertės. Todėl smulkų ir vidutinį verslą p. Kleponė vadina dabartiniu Lietuvos ekonomikos varikliu.

Valstybės prioritetai skatinant verslą keičiasi atsižvelgiant į verslo poreikius ir raidą. „Jeigu anksčiau buvo daugiau dėmesio skiriama naujų gamybos, vadybos metodų taikymui, įrangos atnaujinimui ir diegimui, naujų rinkų paieškai, darbuotojų kompetencijų kėlimui, tai šiuo metu – aukštesnės pridėtinės vertės kūrimui, moksliniams tyrimams, verslo ir mokslo bendradarbiavimui“, – permainas apibūdina p. Kleponė.

Narystė ES – stiprus impulsas

Lietuvos verslo finansavimo galimybės stipriai pasikeitė šaliai tapus ES nare ir atsiradus ES struktūrinių fondų paramai. „Parama pasinaudojusios įmonės sustiprėjo ne tik finansiškai, bet ir morališkai – jos perėjo į kitą savo verslo raidos etapą, tai joms leido augti, plėstis, kurti naujas darbo vietas, diegti inovatyvius verslo modelius, rinkai pristatyti naujas prekes ir paslaugas“, – teigia „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris Giedrius Stasevičius Lietuvos prisijungimą prie ES vadina vienu iš svarbiausių sprendimų, lėmusių visokeriopą valstybės pažangą.

„Europos Sąjunga yra elitinis pasaulio valstybių klubas, kur daugelis sričių, įskaitant ir teisinę, ir verslo reguliavimo aplinką, tvarkoma pačiu aukščiausiu lygiu. Šiame klube vyksta nuolatinė žinių ir informacijos apykaita, todėl narių kompetencijos auga ir plečiasi. Su naryste ES valstybės pareigūnai, mokslininkai, teisininkų bendruomenė ir kiti profesionalai gavo stiprų impulsą bei geras sąlygas tobulėti. Juk priklausydami šiam elitiniam turtingų ir pažangių valstybių klubui savo ruožtu privalome užtikrinti, kad kokybiškai atitiktume ES standartus“, – teigia p. Stasevičius kartu atkreipdamas dėmesį ES finansinės paramos įtaką Lietuvos ekonomikai ir verslui.

nuotrauka::2 left

Pašnekovo kolegė, „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Aušra Brazauskienė teigia, jog skirtingais ES paramos etapais advokatų kontoros ekspertams teko dirbti su įmonėmis, kurios sėkmingai pasinaudojo ES lėšomis, kad įgyvendintų savo tikslus: „Europos Sąjunga skiria didžiulį dėmesį mokslo ir verslo sinergijai, mokslinių tyrimų projektams. Šiuo metu Lietuvoje veikia biotechnologijų bendrovės, gaminančios aukštos pridėtinės vertės produktus ir įdarbinančios aukštos kvalifikacijos specialistus. Sėkmingas verslas toliau plėtoja savo viziją, kalba apie inovacijas ir aukštąsias technologijas, garsina Lietuvą. Vadinasi, svarbiausi ES finansuojamų projektų tikslai buvo pasiekti ir šiandien Lietuvos ekonomika jaučia rezultatus“.

Kompleksinio darbo svarba

Ponia Brazauskienė pažymi ir tai, kad projektai, kuriems buvo panaudota ES parama, mokė bendradarbiauti viešąjį ir privatų sektorių, į kompleksinį procesą įtraukė skirtingų sričių ir kompetencijų specialistus. „Kadangi „Ellex Valiunas“ kontora nuo pat savo veiklos pradžios daug dirba su užsienio investuotojais, turime teisės ekspertų komandas, kurios puikiai išmano teisinę investicijų pritraukimo mechanizmų specifiką, supranta potencialiems investuotojams aktualiausius klausimus. Aktyviai bendradarbiaujame su „Investuotojų forumu“, ir su „Investuok Lietuvoje“ ir su kitomis institucijomis, kad Lietuva tinkamai pasinaudotų užsienio investuotojų pritraukimui skirta parama – kompleksinis darbas padėjo pritraukti tarptautinių kompanijų paslaugų centrus, sukūrusius daug naujų darbo vietų. Pavyzdžiui, dauguma 2012-2015 metais aktyvią veiklą Lietuvoje pradėjusių paslaugų centrų pasinaudojo palankiomis sąlygomis ir ES parama – tai pastebimai leido pagerinti šalies verslo aplinką. Šiandien girdime sėkmės istorijas, kurios įrodo, kad investicijų pritraukimo ir verslo finansavimo mechanizmas gali veikti sklandžiai bei efektyviai“, – pastebi p. Brazauskienė.

Anot teisininkės, dabartinė finansinė aplinka verslui suteikia platų finansavimo priemonių pasirinkimą ir gali pasiūlyti alternatyvų bankų paskoloms, pavyzdžiui, įmonės gali pritraukti lėšų pasinaudodamos ES parama, išplatindamos savo akcijas pirminio viešojo siūlymo būdu (IPO), išleisdamos obligacijų, pasinaudodamos rizikos ir privataus kapitalo fondais ar reguliuojamais investicijų fondais, sutelktinio finansavimo pagalba (angl. crowdfunding). Be to, smulkusis ir vidutinis verslas ženklią paramą gali gauti iš Vyriausybės įsteigtų įmonių, tokių kaip UAB INVEGA ir UAB „Žemės ūkio ir paskolų garantijų fondas“, kurios siūlo verslą skatinančias priemones, tokias kaip garantijos, lengvatinės paskolos, paskolų palūkanų kompensavimas ir kt. Tokie procesai prieš 25 metus buvo neįmanomi, nes tuomet ir valstybės teisinė sistema, ir verslas dar tik žengė pirmuosius žingsnius ir dažnai klupo.

infogr.am::infogram_0_d5e51d57-72d0-4fb8-83a7-88d69c333e48

Bankų sektorius sutvirtėjo

Per 25 metus Lietuvos komercinių bankų sektorius patyrė ne vieną sukrėtimą, tačiau šiandien yra stabilus ir veikiantis pelningai. Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus viršininkas Darius Kulikauskas sako, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dėl liberalios teisinės aplinkos ir palankių verslo sąlygų komercinių bankų šalyje sparčiai daugėjo, nors nebuvo tokio verslo patirties rinkos sąlygomis.

1993 m. Lietuvoje veikė net 28 bankai. Gana greitai dalis komercinių bankų, deramai neįvertinę veiklos rizikos ir nepakankamai ją valdę, susidūrė su finansinėmis problemomis. Tai lėmė ir bendra makroekonominė aplinka. 1994–1995 m. bankrutavo arba buvo likviduota 14 smulkių komercinių bankų.

„Nors tai neturėjo smarkaus poveikio Lietuvos bankų sistemai (bankrutavusių bankų turtas sudarė tik apie 5 procentus tuometinės bankų sistemos turto), 1995 m. laukė daug rimtesni išbandymai – teko sustabdyti dviejų stambių komercinių bankų veiklą. Bankų sistema susidūrė su likvidumo problemomis: atsiradęs gyventojų nepasitikėjimas bankais sukėlė indėlių atsiėmimo iš komercinių bankų bangą“, – prisimena p. Kulikauskas.

Siekiant padidinti gyventojų pasitikėjimą šalyje veikusiais komerciniais bankais, 1995 m. pabaigoje buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymas ir sukurtas Indėlių draudimo fondas. Lietuvos bankas sugriežtino komercinių bankų priežiūrą. Buvo tikslinamos bankų veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo metodikos, jos parengtos atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) direktyvas ir Bazelio bankų priežiūros komiteto reikalavimus. „Be to, pasimokę iš klaidų, po 1995 m. ir patys komerciniai bankai pasidarė atsargesni. Vis daugiau dėmesio jie ėmė skirti ne tik paslaugų teikimui ir veiklos plėtrai, bet ir su ja susijusiai rizikai vertinti bei valdyti“, – pažymi Lietuvos banko skyriaus viršininkas.

Kitą svarbų Lietuvos finansų sektoriaus reguliavimo etapą p. Kulikauskas sieja su naryste ES. Pasak jo, tapdama visaverte ES nare, Lietuva sukūrė modernią, rinkos ekonomikos reikalavimus atitinkančią bankininkystės rinką, perėmė nuosavybės ir verslo santykius reguliuojančius aukščiausio lygio teisės standartus – šalies finansų sektoriaus reguliavimas pačiais bendriausiai bruožais tapo toks pat kaip ir kitose Vakarų pasaulio šalyse.

„Pasaulinės finansų krizės metu išryškėjo poreikis turėti efektyvią finansų įstaigų pertvarkymo sistemą, nes per nuosmukį valstybės neretai turėdavo gelbėti žlungančius bankus naudodamos mokesčių mokėtojų pinigus. Dėl to ES priimta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, nustatanti kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistemą. Jos dalimi nuo 2016 m. yra ir Lietuvos bankas, t. y. Lietuvos bankas yra Lietuvos nacionalinė pertvarkymo institucija. Pagal naują sistemą dideli bankai, užuot bankrutavę, būtų pertvarkomi pagal iš anksto parengtą planą“, – pažymi p. Kulikauskas ir priduria, kad nuo 2014 metų Lietuvos bankui yra suteiktas mandatas vykdyti makrolygio finansų sistemos priežiūrą (makroprudencinę politiką), kurios tikslas, kaip numato oficialus apibrėžimas, yra didinti visos finansų sistemos atsparumą ir užkirsti kelią finansų krizių susidarymui. Nuo 2015 m. finansinį stabilumą stiprinantys sprendimai priimami vadovaujantis Lietuvos banko valdybos patvirtinta Makroprudencinės politikos strategija.

Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, dominuoja bankai iš Skandinavijos šalių. Į Lietuvos rinką įžengę bankai ir kitos finansų sektoriaus įmonės iš brandžios ekonomikos valstybių veikia pagal tokius pačius standartus, kaip ir savo šalyse.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau