Lietuviai ir toliau piratauja
Atliekant tyrimą, buvo apklausti 14–64 m. Lietuvos gyventojai, o siekiant išsamiau analizuoti nelegalaus turinio vartojimo tendencijas ir priežastis, papildomai buvo išskirta 14–29 m. respondentų grupė.
Skelbiama, jog tyrimu siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų legalaus ir nelegalaus turinio vartojimo įpročius; pasirinkimo priežastis; nelegalaus turinio prieigos ir vartojimo būdus; gyventojų nuostatas ir įsitikinimus apie nelegalaus turinio vartojimą; komunikaciją apie nelegalaus turinio vartojimą šeimoje bei prevencinės informacijos prieš nelegalaus turinio vartojimą socialinėje erdvėje pastabumą.
Rezultatai parodė, kad 4 iš 10 Lietuvos gyventojų bent kartais vartoja nelegalų turinį, o nuolatos tai daro 26% gyventojų. Dažniausiai vartojamas nelegalus audiovizualinis turinys (filmai, serialai, televizijos laidos, vaizdo įrašai) (33%) bei muzikos kūriniai (26%), praneša Kultūros ministerija.
Negali atskirti šaltinių
Tyrėjai pabrėžia, kad apie ketvirtadalis respondentų nurodė negalintys lengvai atskirti legalaus ir nelegalaus turinio šaltinių. Be to, atsakydami į klausimą apie legalių ir nelegalių šaltinių vartojimą skirtingose turinio kategorijose, 13–28% vartotojų rinkosi variantą „sunku pasakyti“.
Todėl tyrėjai daro prielaidą, kad realiai nelegalių šaltinių vartojimas gali būti kur kas didesnis.
Trečdalis gyventojų piratinį turinį dažniausiai vartoja nelegaliai žiūrėdami filmus, serialus, televizijos laidas, kitus vaizdo įrašus, o apie ketvirtadalis – klausydamiesi muzikos.
Pasak Kultūros ministerijos, dažniausios respondentų nurodomos nelegalaus turinio vartojimo priežastys susijusios su turinio kaina ir didesniu turinio prieinamumu nelegaliuose šaltiniuose.
Informacijos trūksta
Daugiau nei pusė respondentų, rodo tyrimo rezultatai, yra girdėję apie nelegalų turinį viešojoje erdvėje arba savo socialinėje aplinkoje. Informacijos apie nelegalų turinį savo mokymosi įstaigose girdėjo tik šeštadalis 14–19 m. amžiaus jaunuolių, tai rodo, kad problemą aptaria tik dalis švietimo institucijų.
Anot tyrėjų, dalis asmenų nurodė kalbėję apie nelegalų turinį savo aplinkoje, todėl galima daryti prielaidą, kad dalis visuomenės dviprasmiškai vertina nelegalų turinį, o tai atveria galimybes tolesnėms diskusijoms, siekiant teigiamų pokyčių ir didesnės pagarbos autorių teisėms.
Vertinant nelegalaus turinio aptarimą asmeninėje aplinkoje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 4 iš 10 tėvų yra aptarę nelegalaus turinio klausimą su savo vaikais, o ketvirtadalis nežino, ar jų nepilnamečiai internetu besinaudojantys vaikai vartoja nelegalų turinį.
Baudos padėtų
Pastebėta, kad elgesys su nelegaliu turiniu ir nuostatos šeimoje dažniausiai sutampa – jei nelegalų turinį vartoja tėvai, jį linkę rinktis ir jų vaikai, o tų vaikų, kurie nevartoja nelegalaus turinio, tėvai dažniau nepritaria tokio turinio vartojimui.
Remiantis apklausa, gyventojus prieš renkantis nelegalų turinį labiausiai paskatintų susimąstyti galimos neigiamos pasekmės – rizika nutekinti asmens duomenis, pakenkti kompiuteriui, gauti baudą. Paaiškėjo, kad net ir nedidelės baudos didelę dalį žmonių paskatintų atsisakyti nelegalaus turinio.
Teigiama, jog šiemet bendras piratavimo lygis Lietuvoje, palyginti su 2023 m. atlikto bandomojo tyrimo rezultatais, yra šiek tiek žemesnis. Tai sutampa su optimistiniu scenarijumi, pagal kurį vidutinio dydžio piratavimo indeksas turėtų mažėti, o gyventojų sąmoningumas ir nepakantumas nelegalaus turinio vartojimui – augti.
Tyrimą Kultūros ministerijos užsakymu atliko UAB „KOG institutas“ ir UAB „Norstat LT“.
