Pasižymėti kalendoriuje: „Lokys, liūtas ir šakelė“

Ketvirtajame, nuosekliai augančiame festivalyje, bus parodyta 16-a ilgametražių ir vienas trumpo metražo filmas. Kaip tik tiek, kiek patiktų nuolat dejuojantys dėl didžiųjų lietuviškų festivalių – „Kino pavasario“ ir „Scanoramos“ – praktiškai neaprėpiamos pasiūlos.
Filmų geografija šiemet taip pat platesnė – nuo Azijos iki Lotynų Amerikos. Svarbiausia šių metų naujovė – keturios programos: „Tyros sielos“, „Didžiųjų spindesys“, „Tikra ir netikra“ bei „Tik suaugusiems“.
„Lokys, liūtas ir šakelė“ – šių dienų kino festivalis, supažindinantis su šiuolaikinio kino pulsu, tad į programą atrinkti filmai patys padiktavo idėją – ne gręžiotis atgal ar laukti ateities, o mėgautis dabarties akimirka. Mes kasdien taip skubame, kad nebespėjame gyventi, o mūsų filmų režisieriai siūlo stabtelėti ir apsidairyti aplinkui“, – festivalio pranešime cituojama Giedrė Krikščiūnaitė, festivalio įkūrėja.
Tyros sielos
Į programą „Tyros sielos“ atrinkti jaunų režisierių, kurių, anot festivalio rengėjų, „dar nesugadino kino industrija“, filmai, tad jų herojai – tokie pat humaniški ir jautrūs aplinkai. Subtilią juostą „Rugsėja sako“ („September Says“) režisavo Ariane Labed, ilgo metražo kine debiutuojanti aktorė, kinomanams žinoma iš graikų Keistosios bangos juostų „Atenbergas“ (rež. Athina Rachel Tsangari) ir „Omaras“ (rež. Yorgos Lanthimos).
Argentiniečių režisieriaus Federico Luiso filmas „Simonas nuo kalno“ („Simon de la montana“) apdovanotas „Kritikų savaitės“ Didžiuoju žiuri prizu Kanuose, šiame festivalyje rodytas ir prancūzų režisieriaus Jonathano Millet filmas „Šešėlių pėdsakais“ („Les fantomes“), Jeruzalės kino festivalyje apdovanotas už tai, kad „su pagarba ir be galo jautriai žvelgia į personažus“.
Iš rugsėjo pradžioje vykusio Venecijos kino festivalio atkeliauja Singapūro režisieriaus Siew Hua Yeo trileris „Stebinčios akys“ („Mo shi lu“). Režisierius išgarsėjo 2018 m., kai Lokarne jo filmas „Išgalvota žemė“ buvo pripažintas geriausiu.
Didžiųjų spindesys
Programos „Didžiųjų spindesys“ pavadinimas sufleruoja, kad į ją atrinktų filmų kūrėjų kiną žiūrinčiai publikai pristatinėti nereikia. Vienas tokių – Wimas Wendersas, kurio trumpametražis filmas „Kažkas įžengia į šviesą“ („Somebody Comes Into the Light“, 2023) atidarys šių metų festivalį. W. Wenderso trumpame filme-performanse be žodžių kalbasi Minas Tanaka, japonų šokėjas ir choreografas (jį akylus žiūrovas galėjo pastebėti pernai rodytame W. Wenderso filme „Puikios dienos“).
Antrasis, pilnametražis, atidarymo filmas – Pietų Korėjos režisieriaus Hong Sang-soo „Keliautojos poreikiai“ („Yeohaengjaui pilyo“). Filmo ašis – nuostabioji Isabelle Huppert, kuriai ir buvo parašytas scenarijus, o filmas apdovanotas Didžiuoju žiuri prizu Berlyno kino festivalyje.

Pasak kino kritikės Aistės Račaitytės, I. Huppert „ne primą kartą pasirodo savo draugo filme ir sujungia ne mažiau viena už kitą ekscentriškesnes savo bei Sang-soo visatas į keistą Vakarų ir Rytų hibridą. Korėjoje klajojanti Huppert vaidinama prancūzė atrodo kaip laisviausias ir laimingiausias žmogus žemėje, ji kiekvieną dieną leidžia tarsi žaisdama gyvenimą ir be skrupulų naudojasi aplinkinių svetingumu. Jos įprotis klausti „Ką jautei?“ tiek kartų, kiek reikia, kad banalybes imtų keisti tiesa, manau, bus perimtas ne vieno filmą mačiusio žiūrovo“.
Italų režisieriaus Paolo Sorrentino mėgstama tema – jaunystės ir senatvės susitikimas („Didis grožis“, „Jaunystė“, serialas „Jaunasis popiežius“). Šiuosyk režisierius (jis – ir filmo scenarijaus autorius bei prodiuseris) „sapnuoja“ apie jaunystės ir grožio amžinumą. Jo filmas-sapnas „Partenopė“ – apie nepaprastai gražios moters gyvenimą. Bet ne tik – „Partenopė“ yra ne tiek apie vieną gražų žmogų, kiek apie pačią grožio sampratą, kaip ji atsispindi ir yra projektuojama, įkūnijama ir suvokiama. Ir, kaip sako kritika, „tik P. Sorrentino gali įveikti kažką panašaus, nes jo personažai egzistuoja ir kaip simboliai, ir kaip žmonės“.

Į „Didžiųjų spindesio“ programą įtrauktame Meksikos kino režisieriaus Michelio Franco filme „Atmintis“ („Memory“) vaidina „Oskaro“ laureatė Jessica Chastain bei už geriausią vaidmenį šiame filme 2023 m. Venecijos kino festivalyje apdovanotas Peteris Sarsgaardas. Aktorius yra sakęs, kad Franco gali būti ir nuožmus, kaip filme „Naujoji tvarka“, o sykiu be galo jautrus, įsigilinantis į temą, leidžiantis aktoriams kontroliuoti tempą, patiems papildyti personažą. Pats Franco sako norėjęs papasakoti istoriją apie du brandžius palūžusius žmones, kuriems suteikiamas šansas atrasti meilę, sugebėti, nors ir nurašytiems visuomenės, vėl būti laimingiems.

Prancūzų režisieriaus, rašytojo Francois Ozono naujausio filmo „Kai ateina ruduo“ („Quand vient l‘automne“) premjera tik ką įvyko San Sebastiano kino festivalyje. Tai išoriškai jaukus, subtilus pasakojimas apie malonią pensininkę Mišelę (Helene Vincent), kurios melancholiškas gyvenimas Burgundijos kaime slepia kur kas sudėtingesnę praeitį.
Festivalį uždarys ilgai lauktas Joshua Oppenheimerio, Danijoje dirbančio amerikiečio, vaidybinis debiutas – distopinis miuziklas „Pabaiga“, taip pat tik ką parodytas San Sebastiane. Filme vaidina Tilda Swinton, Michaelas Shannonas, George'as MacKay, o muziką sukūrė Marius De Vriesas, filmo „Kalifornijos svajos“ prodiuseris ir kompozitorius.
O. Oppenheimeris, dukart nominuotas „Oskarui“ už dokumentinius filmus apie masines žudynes Indonezijoje, filme „Pabaiga“ pasakoja apie šeimos, kelis dešimtmečius gyvenančios „auksiniame narve“, t. y. bunkeryje, gyvenimą.

Per tą laiką Žemę nusiaubė tūkstančiai gaisrų. Metų metus joks įsibrovėlis netrukdė šeimai, kuri su grupele „naudingų draugų“ gelbėjosi nuo pasaulinės katastrofos. Patriarchas vadovavo didelei energetikos įmonei, kitaip tariant, jis yra vienas iš žmonių, atsakingų už katastrofą, o dabar diktuoja savo memuarus vaikams. Ir į šį mirtiną nuobodulį įžengia katastrofą išgyvenęs žmogus iš išorinio pasaulio.
VERSLO TRIBŪNA
Visos festivalio programos ir filmai – „Facebook“ paskyroje.
Spalio 4–13 d. festivalis vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Tauragėje, Utenoje ir Anykščiuose. Festivalis yra socialiai atsakingas, tad programoje bus seansų, pritaikytų kurtiesiems, o atrenkant filmus nepamirštos paauglių bei senjorų auditorijos, kuriai bus skirti ir specialūs seansai. Visuose miestuose filmai bus rodomi vienu metu, o seansai su angliškais titrais – daugumoje kino teatrų.