Olimpinės žaidynės: nuo naudos iki nuostolio per 128 metus
„Olimpinių žaidynių organizavimas suteikia jų rengėjui nenuginčijamą paspirtį. Šis renginys gali pakeisti žmonių nuomones apie žaidynes rengiantį miestą bei paveikti likusio pasaulio pažiūras į tą šalį“, – tikino seras Hugh Robertsonas, buvęs Jungtinės Karalystės (JK) sporto ministras bei dabartinis britų olimpinės asociacijos pirmininkas.
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) irgi nevengia visais įmanomais būdais pabrėžti šios pozicijos, gimusios kartu su pirmosiomis modernių laikų žaidynėmis 1896-aisiais. Organizacijos pranešimuose reguliariai akcentuojamos žaidynių naudos turizmo, renginių organizavimo, diplomatiniame sektoriuose, pačios žaidynės yra drąsiai pristatomos kaip būdas pagreitinti tam tikro šalies regiono vystymąsi.
Remdamasis „London Legacy Development Corporation“ bei Prancūzijos „Centre de Droit et d'Economie du Sport“ duomenimis, TOK akcentuoja pozityvų žaidynių poveikį darbo rinkai: teigiama, jog Londono olimpinių žaidynių 2012 m. dėka 2010–2017 m. laikotarpiu buvo sukurta 110.000 naujų darbo vietų Rytų Londone.O Paryžiaus 2024-ųjų žaidynių organizavimui prognozuojamas 181.000 naujų darbo vietų poreikis.
Tų pačių agentūrų duomenys, TOK teigimu, taip pat parodo realų renginio impulsą turizmui. Teigiama jog 2012-ųjų metų Londono vasaros žaidynių lankytojo vidutinės išlaidos siekė 1.300 GBP, dvigubai daugiau nei įprasto turisto. Rio de Žaneiro olimpiados 2016 m. dėka turizmas tais pačiais metais Brazilijoje sugeneravo 6,2 mlrd. USD pajamų, 6,2% daugiau nei 2015-aisiais.
Permokėjimas bei tvirta nuostolio tendencija?
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Nuo pirmųjų modernių laikų žaidynių 1896-aisiais olimpiadų grandioziškumas bei kaina reguliariai augo.
Oksfordo universiteto atlikto tyrimo teigimu, visos Olimpinės žaidynės nuo 1960-ųjų nesutilpo į pirminį biudžetą. „Council on Foreign Relations“ duomenimis, 2012-ųjų vasaros olimpinėms žaidynėms Londone numatyti 5 mlrd. virto 18 mlrd. USD, o 2016-ųjų metų renginiui Rio de Žaneire numatyti 14 mlrd. virto 20 mlrd. USD.
Lyg to būtų negana, olimpinės žaidynės dar ir visiškai negarantuoja jokio pelno organizuojančiai šaliai. Išties, situacija yra priešinga – tiek 2016-ųjų renginys Brazilijoje, tiek 2020 m. planuotas, bet 2021 m. įvykęs renginys Tokijuje buvo nuostolingi. Pirmojo nuostoliai siekė 2 mlrd., antrojo – apie 800 mln. USD.
Šviesa tunelio gale?
Didelių kaštų kombinacija su rimta nuostolių tikimybe baigėsi tuo, jog tiek 1984 m., tiek 2024 m. kandidatų organizuoti vasaros olimpines žaidynes buvo pavojingai sumažėję. Prieš 40 metų likęs vienintelis kandidatas Los Andželas maksimaliai išnaudojo jau egzistuojančią miesto infrastruktūrą bei atrado laikinosios infrastruktūros potencialą ir „Foundation for Economic Education“ duomenimis, žaidynių organizavimui sugebėjo išleisti vos 546 mln. USD bei dar ir netikėtai uždirbti 223 mln. USD.
2024-iesiems paraiškas vėl pateikė labai mažai kandidatų. Likus tik Paryžiui ir Los Andželui, TOK buvo priverstas (norint užtikrinti, kad 2028 metų renginys įvyktų), žaidynių organizavimą šiemet patikėti Paryžiui, o po ketverių metų – Los Andželui. Ar iš šio JAV miesto vėl tikimasi subalansuoti olimpinių žaidynių kaštus? Ar Paryžiaus žaidynės bus paskutinis neapsimokėjęs renginys olimpinėje istorijoje?
Atsakymas nėra nei paprastas, nei aiškus. Etienne Thoboisas, Paryžiaus 2024-ųjų olimpinių ir parolimpinių žaidynių organizavimo komiteto generalinis direktorius, tikisi radikalaus pasikeitimo, palyginti su 2012, 2016 bei 2020 metų renginiais ir prognozuoja nenuostolingas 2024-ųjų žaidynes.
Išties, renginio Paryžiuje organizatoriai aiškiai vadovaujasi Los Andželo 1984-aisias metais patvirtintu modeliu. Pavyzdžiui, 95% sportui bei žiūrovams skirtų infrastruktūros nebuvo pastatyta specialiai žaidynėms arba yra laikinos. Pačių žaidynių biudžetas irgi daug racionalesnis: apie 9,7 mlrd. USD dolerių (9 mlrd. Eur).
