VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Kaune ir kituose Lietuvos miestuose tęsiasi 34-asis „Kaunas Jazz“ festivalis. Jo programoje – koncertai Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT), kitose scenose bei Džiazo gatvėje, naktiniai jam session ir įvairios kitos veiklos.

26 d. 18 val. kariliono koncertas Karo muziejaus sodelyje simboliškai paskelbs didžiojo festivalio savaitgalio pradžią. Varpais, kaip visada, skambins prof. Giedrius Kuprevičius, kompozitorius, muzikantas ir pedagogas. 

Pagrindinį festivalio savaitgalį gros vienas ryškiausių naujosios kartos Kubos džiazo muzikantų Jorge Luisas Pacheco. Amerikietiškojo džiazo, Kubos muzikos, pop ir soulo įkvėptas atlikėjas koncertavo svarbiausiuose pasaulio džiazo klubuose, salėse ir festivaliuose, legendiniame „Montreux“ festivalyje (Šveicarija) jis buvo paskelbtas geriausiu pianistu. Balandžio 26 d. muzikantas gros Kaune, festivalio scenoje po atviru dangumi Nepriklausomybės aikštėje. Balandžio 28 d. – Jurbarko parodų ir koncertų salėje (cerkvėje). 

NKDT scenoje balandžio 26 d. koncertuos trimitininkas Theo Crokeris (pirmojoje koncerto dalyje pasirodys lietuvių pianistas Giedrius Nakas), balandžio 27 d. džiazo legendos Ninos Simone dainų programą atliksianti dainininkė Ledisi.

Balandžio 28 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje koncertą surengs penkiomis „Grammy“ statulėlėmis įvertinta grupė „Snarky Puppy“.

Balandžio 29-ąją Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, koncertuos brazilų dainininkė Dora Morelenbaum.

Visa festivalio programa čia.

Balandžio 26, 27 d. Vilniaus senajame teatre įvyks choreografės, režisierės, šokio teatro „Dansema“ įkūrėjos ir meno vadovės Birutės Banevičiūtės premjera „Pasaulio medis“.

Tai sensoriškai draugiškas judesio spektaklis mažyliams, 6–18 mėn. kūdikiams. Choreografė kviečia atidžiau pažvelgti į mažylių suvokimo ir raiškos galimybes, atsisakyti stereotipinių nuostatų, ragina keisti požiūrį į visuomenės jauniausius.

Balandžio 26, 27 d. Vilniuje, „Litexpo“ centre, vyksta paroda „Baldai ir dizaino sprendimai“. 

Be daugybės stendų, pristatančių dizainerių sprendimus, inovatyviausias technologijas bei metodus, kaip buityje išvengti chaoso ir sukurti harmoningą bei darnią atmosferą, parodoje veikia ir nemokama interjero dizaino konsultacijų erdvė.

Tuo pačiu metu „Litexpo“ vyksta kita paroda, glaudžiai susijusi su interjeru, – statybų verslui ir sprendimams skirta „RESTA 2024“. 

Be viso to, balandžio 28 d.10–16 val. „Litexpo“ stovėjimo aikštelėje rengiama pirmoji Vilniuje „Bagažinių diena“, kur bus galima parduoti, atiduoti arba įsigyti įvairiausių daiktų – nuo interjero detalių iki smulkios buitinės technikos, nuo aksesuarų iki muzikos įrašų ir t. t. 

Norintiems prekiauti būtina registracija. 

Balandžio 26–28 d. Vilniuje vyksta Eksperimentinės muzikos festivalis, jo programoje –14 koncertų, juos atliks Lietuvos, Ukrainos, Austrijos, Švedijos, Norvegijos muzikai ir kūrėjai.

Į garso menininkus ir eksperimentinės muzikos kūrėjus besiorientuojančio festivalio dėmesio centre šiemet – kūrybinis procesas, užgimimas, genezė. Tokia idėja paremta britų rašytojo Keno Robinsono mintimi: „Kūrybiškumas įmanomas ten, kur aktyviai dalyvauja žmogaus intelektas.“

Dauguma „Jaunos muzikos“ renginių nemokami. Festivalis kartu su vietos ir tarptautiniais partneriais rengia kelias kūrybines dirbtuves, jų rezultatus bus galima išgirsti ir išvysti „Jaunos muzikos“ metu.

Festivalio programa čia. 

Balandžio 27 d. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, prasideda šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“, jį atidarys Graikijos choregrafo Christos Papadopoulos trupė, kurios laukta 5-erius metus.

Pasak rengėjų, bilietai į atidarymą išpirkti iki festivalio likus pusantro mėnesio, į likusius pasirodymus pardavinėjami paskutiniai bilietai. 

„Per dvi festivalio savaites mūsų publikai šoks 10 pasaulinio garso šiuolaikinio šokio trupių, be to, keletą kūrinių nuvešime iki Ukmergės ir pateiksime siurprizą šokį integruodami į kitus Vilniaus mikrorajonus. Su kiekvienais metais jaučiuosi turinti vis daugiau šiuolaikinio šokio bendruomenės“,  –sako festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė. 

Iki gegužės 12 d. vyksiančui festivalio programa čia. 

Balandžio 27 d. 13 val. įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ kviečia į kompozitoriaus Mato Drukteinio ir šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ muzikinę kelionę po Vyriausybės rūmų erdves Vilniuje. 

10-kartą rengiamas įvietintos muzikos festivalis, tyrinėjantis muzikos, aplinkos ir sociokultūrinius ryšius, „įgarsino“ pusšimtį Vilniaus miesto ir jo apylinkių erdvių. Festivaliui sukurti Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniai skambėjo Televizijos ir Gedimino pilies bokštuose, Valdovų rūmuose, Keturiasdešimties Totorių kaimo bendruomenės namuose, miesto muziejuose, parkuose, Vilnelės upėje. 

Šį kartą „Muzika erdvėje“ sujungia savo bei valstybės sukaktis ir Vyriausybės rūmuose pristato specialų renginį – kompozitoriaus M. Drukteinio kūrinį „60 cm“. Šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ atliekamas kūrinys ir jį lydinti instaliacija po pastato erdves atvers kompozitoriui įdomiausiais pasirodžiusius vietos kontekstus ir kvies neįprastai susipažinti su Vyriausybės rūmais.

Renginys nemokamas, registracija būtina. 

Balandžio 28 d. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, – prancūzų 8-ojo dešimtmečio kartos portretas režisieriaus Jeano Eustache filme „Mama ir kekšė“ („La maman et la putain“). 

1973 m. filmas laimėjo Kanų kino festivalio pagrindinį prizą. Pagrindinis jo veikėjas – nei pinigų, nei darbo neturintis diletantas Aleksandras, kurio gyvenimas sukasi aplink tris moteris: tebemyli Gilberte, gyvena pas Marie, o trečią – Veroniką – nori suvilioti. Veiksmo filme nedaug, jis kupinas monologų ir dialogų apie meilę ir seksą, meną, gyvenimą. Per juos skleidžiasi filmo veikėjų kasdienybė, persmelkta nuobodulio ir beprasmybės. Aleksandras nevengia pasišaipyti iš feministinio judėjimo ar 1968-ųjų įvykių. 

J. Eustache (1938–1981) kūrinį galima pavadinti 8-ojo dešimtmečio prancūzų kartos portretu: toli nuo Godardo, Rohmero improvizacijų ar Truffaut optimizmo, juosta realistiškai atspindi 1973-ųjų Prancūziją, kai šalį ištiko ekonominė krizė, seksualinės temos vis dar buvo tabu, o kolektyvinėje sąmonėje augo nusivylimas supratus, kad po 1968-ųjų visuomenė nepasikeitė.

Filmas „Mama ir kekšė“ tapo sėkmingiausiu filmu trumpoje režisieriaus J. Eustache karjeroje ir yra laikomas paskutiniu prancūzų Naujosios bangos kūriniu. 

Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, – Chagallo, Picasso ir Ernsto keramikos dirbiniai bei gobelenai.

Balandžio 25 d. atidarytoje parodoje „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ pristatomi vienų garsiausių XX a. dailininkų, formavusių praėjusio šimtmečio dailės raidą, keramikos dirbiniai ir pagal jų kūrinius austi gobelenai. Parodą lydi dailininko Dariaus Hecqo-Cauquilo darbų paroda „Grįžimas prie ištakų“. Tarp dvidešimties eksponuojamų menininko darbų pristatomi gobelenai, iš pjuvenų ir aliejinių dažų ant drobės sukurtos kompozicijos, aliejiniais dažais dekoruotos akmens ar jūros bangų nugludintos medžio skulptūros. Dailininko darbai įtraukti į Prancūzijos nacionalines kolekcijas, tarp jų – Pompidou nacionalinio meno ir kultūros centro. Lietuvoje D. Hecqo-Cauquilo kūryba pristatoma pirmą kartą.

„Marcas Chagallas, Pablo Picasso, Maxas Ernstas – vieni garsiausių dailininkų, formavusių XX a. dailės lauką. Daugumai žiūrovų gerai žinomi jų tapybos ir grafikos darbai, kiek mažiau – kartkartėmis autorių parodas paįvairinantys keramikos dirbiniai, bet pagal dailininkų kūrinius austi gobelenai beveik nematyti. Ši paroda – tai unikali galimybė susipažinti su išskirtiniais garsių menininkų darbais“, – sako parodos kuratorė Vilma Gradinskaitė. 

Paroda veiks iki rugsėjo 30 d. 

Vilniuje, Valdovų rūmų Didžiajame kieme, atidaryta Lenkijos istorijos muziejaus interaktyvi paroda „Sukilusieji 1863–1864 m.“ Paroda parengta 160-ųjų sukilimo metinių proga.

1863–1864 m. sukilimas (kartais vadinamas Sausio sukilimu) buvo vienas svarbiausių nacionalinio ir socialinio išsivadavimo judėjimų prieš Rusijos imperijos valdžią. Sukilėliai siekė atkurti Abiejų Tautų Respubliką, kaip savarankišką, laisvą valstybę, sugrąžinti turėtą regiono politinę jėgą. Kasmet atskleidžiama vis daugiau naujų ir įdomių faktų apie sukilimą. 

16-oje parodos paviljonų informacija pateikiama lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis. Parodą sudaro dvi dalys: vienoje pasakojama sukilimo istorija – kaip visuomenėje pradėjo sklisti protestų idėjos, subrendo sukilimas. Čia eksponuojami archyviniai dokumentai, nuotraukos, ištraukos iš to meto spaudos leidinių. 

Antroje dalyje – multimedijos kupolas, kuriame rodoma animacija, pristatanti sukilimo etapus. Atskleidžiant sukilimo dalyvių istorijas, pasakojama apie sukilimo ištakas, pradžią ir vyksmą Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusioje ir dalyje Ukrainos.

Paroda veiks iki gegužės 19 d. 

Balandžio 27, 28 d. Čepkelių rezervato pašonėje, Marcinkonyse ir jų apylinkėse, dzūkai rengia tradicinį festivalį „Vidur girių“. 

Atvykusių laukia gamtos pažinimo ir patyrimo veiklos, pokalbiai, vietos amatininkų, ūkininkų bei maisto gamintojų turgelis. Šiemet „Vidur girių“ festivalio pagrindinė tema – žmogaus ir miško santykis. Renginio iniciatorius archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius sako, jog „miškas tampa žmogui daugelio būsenų, emocijų ir potyrių vieta, kuri sykiu teikia sveikatą, gaivina dvasią, leidžia skleistis ir skatina kūrybiškumą. Ir šiuolaikiniame pasaulyje jau niekas neabejoja – apsilankymas miške prilygsta terapijai.“ 

Festivalio programa ir registracija į veiklas čia.