VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Balandžio 12–14 d. Vilniuje visuomenei atveriami Sapiegų rūmai. 

Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) padalinys Sapiegų rūmai balandžio 12 d. atidaromi pilni istorinių artefaktų ir meno kūrinių. Savaitgalį pradės veikti nuolatinė istorinė ekspozicija „Istorijos kapsulė“, pirmojo aukšto galerijose atsidaroma Mindaugo Navako skulptūrų paroda „Porcelianas rūmams“, antrojo aukšto erdvėse –tarptautinė šiuolaikinio meno paroda „Užuovėja“, kurioje savo kūrinius pristato 18-a Lietuvos ir užsienio menininkų. 

Ištrauka iš „Užuovėjos“ aprašymo: „Pirmoji Sapiegų rūmų paroda siekia padėti atsiskleisti patiems rūmams ir su jų istorija susijusiems pasakojimams. Ji lyg švelniu, perregimu sluoksniu užkloja daugybę kartų perpieštas rūmų erdves, taip išryškindama, kad jas formavo ir tebeformuoja daugybė skirtingų jėgų. 

Savaitgalio programoje – „Užuovėją“ lydintys renginiai: pasivaikščiojimai po parodą su jos menininkais ir kuratoriais, menininko performansas, kūrinių klausymosi sesijos, apžvalginės ekskursijos apie rūmų istoriją bei restauravimo ypatumus, senosios ir šiuolaikinės muzikos koncertai ir edukaciniai užsiėmimai šeimoms. 

Pirmadienį lankytojams bus pristatyta ramių rūmų idėja: pirmadienių vakarais lankytojai kviečiami lėtam rūmų lankymui, kai čia bus sumažinami sensoriniai dirgikliai (prigesintos s?viesos, pritildyti garsai, nevyks renginiai, nebus vedamos ekskursijos). 

Daugiau informacijos apie Sapiegų rūmų atidarymo programą čia.

Balandžio 12 d. 19 val. Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, –  paskutinė sezono premjera – Gintaro Varno režisuotas spektalis „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“. 

Šiuo kūriniu režisierius tęsia seniai pradėtą siurrealistinio teatro ciklą ir sako, kad prancūzų autoriaus Roger Vitraco parašyta šmaikšti satyrinė parabolė yra apie šeimą ir tėvų sukurtą melagingą bei veidmainišką „gerovės“ pasaulį, kurį su malonumu griauna maištaujantys maži anarchistai, nihilistai, chuliganai vaikai. 

Vaidina Šarūnas Rapolas Meliešius, Radvilė Budrytė, Rūta Jonikaitė, Marius Repšys, Elzė Gudavičiūtė, Vytautas Anužis, Arūnas Sakalauskas, Miglė Polikevičiūtė, Povilas Budrys, Vainius Sodeika, Aurelija Tamulytė. 

Balandžio 12–14 d. Druskininkuose vyksta narcizų žydėjimo šventė. 

Triskart keitę šventės datą, Druskininkai skelbia, jog milijoninė narcizų jūra Vijūnėlės parke visu grožiu išsiskleidė nelaukdama mėnesio pabaigos. 

Savaitgalį numatomas įstabiausias žydėjimo sprogimas.

Balandžio 13 d. 12 val. Europos parkas (Joneikiškės, Vilniaus rajonas) rengia „meno lėtai“ dieną ir kviečia „lėtai, dėmesingai, ramiai ir auginančiai kelionei po šiuolaikinio meno ir gamtos ansamblį“.

Į daugiau nei 100 skulptūrų ir kraštovaizdžio meno kūrinių eksponuojantį muziejų šįsyk lankytojai kviečiami su meno edukatore Karen Vanhercke pažinti vos keletą kūrinių iš didelio ansamblio ir atrasti, kuo kitoks yra lėtesnis patyrimas. Išplėtus laiko intervalą, skirtą vienam meno kūriniui apžiūrėti, atrandama gerokai daugiau nei pagalvotume – atsiveria daugiau rakursų, įsitraukia daugiau pojūčių, kyla naujų idėjų. 

Renginio trukmė – 1,5 val., įsigijus lankytojo bilietą renginys nemokamas. Būtina išankstinė registracija. 

Balandžio 13 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, – simfoninis vakaras „Variacijos draugams ir apie draugus“. 

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (LNSO) diriguos orkestrantų ir Lietuvos publikos pamėgta dirigentė Keri-Lynn Wilson (Kanada). Solo dviem fortepijonais gros „Kaunas Piano Fest“ konkurso 2022 m. nugalėtojai Kamilė Zaveckaitė ir Marcelis Lazaras. Skambės M. Brucho dvigubas fortepijoninis koncertas ir garsiosios E. Elgaro „Enigma variacijos“. Draugystės temą įprasmins ukrainietiška gaida – XX a. ukrainiečių kompozitoriaus M. Skoryko „Diptichas“ styginių orkestru. 

Ukrainietiška muzika koncertui pasirinkta neatsitiktinai. Prisimindama savo ukrainietiškas šaknis ir reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, Kanadoje gimusi dirigentė įkūrė Ukrainos laisvės orkestrą, su kuriuo pernai ir šiemet grojo Ukrainoje. Paminint antrąsias invazijos metines, K.-L. Wilson diriguojamo Ukrainos laisvės orkestro atliekamos L. van Beethoveno Devintosios simfonijos įrašą išleido „Deutsche Grammophon“. 

Balandžio 13 d. 18 val. Vilniuje, Dūmų fabrike (Dūmų g. 5), Ignas Jankūnas, geriau žinomas kaip Jankis, pristatys savo muzikinio pasaulio versiją.

Jaunas, bet labai ambicingas muzikos kūrėjas bei atlikėjas I. Jankūnas dažniausiai „prasiskverbia“ į hip-hop house žanrą, kurį pats vadina „nišine Kaytranada". Vakarėlyje „Dūmų fabrike“ vaikinas pagros naujus savo kūrinius naujoje aplinkoje – Dūmų terasoje. 

Dūmų terasos svečiams renginys nemokamas.

Balandžio 13 d. 18 val. Vilniuje, parduotuvėje „Snyks“ (Kolektyvo g. 15), bus pristatyta Europos ir pasaulio breiko čempionei Dominikai Banevič–B-girl Nicka‘i palaikyti skirta drabužių kolekcija „Be your own hero“ („Būk sau herojus“). Šią vasarą ji atstovaus Lietuvą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. 

Pristatymo renginyje, žada organizatoriai, kaip ir kolekcijoje, sportas bei gatvės kultūra persipins su menu. Drabužių kolekcijos kūrėjas Lukas Gecevičius, reklamos pasaulyje žinomas dėl savo darbų su prekių ženklais FIFA, „Porsche“, „Puma“, „Warner Music“ ir kt., kūryboje pasitelkia naujausias „Motion Capture“ ir „Metahuman Animator“ technologijas. 

„Meno ir pačių naujausių technologijų dėka sukūrėme asmeninį 3D Nickos avatarą, atkūrėme jos stilių ir įvaizdį, net originalius šokio judesius. Tai ne tik autentiškas būdas iliustruoti gatvės kultūrą, skirtingų meno sričių dermės ir galimybių išraiška, bet ir vizualine prasme – šviežias ir inovatyvus būdas pristatyti breiko čempionę“, – pasakoja L. Gecevičius.

Renginys atviras ir nemokamas, plokšteles jame suks DJ Mamania. 

Vilniuje, MO muziejuje, atidaryta nauja mažoji Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“.

Bendras MO ir kuratorių kolektyvo „Roots to Routes“ (Justė Kostikovaitė, Maija Rudovska ir Merilin Talumaa) darbas kviečia lankytojus apmąstyti, kaip šiuolaikinėje visuomenėje aktyviai plintančios sugrįžimo į gamtą idėjos, dvasingumo bei sveikatingumo praktikos neretai jungiasi su sąmokslo teorijomis bei alternatyviomis pasaulėžiūromis. 

Ant parodos kuratorių, pandemija ir kiti pastarojo meto globalūs procesai parodė, kad sugrįžimo į gamtą idėja dabar neretai naudojama kraštutinių dešiniųjų politinių pažiūrų kuriamuose naratyvuose, formuojant alternatyvias pasaulėžiūras ar net sąmokslo teorijas. Be to, pastaraisiais metais vis populiarėja neopagonybė – tiek įsiskverbdama į masinę kultūrą, tiek susipindama su konspiraciniais įsitikinimais, o įvairios dvasinės praktikos suteikia vilties išspręsti sudėtingas gyvenimo problemas. 

„Vis augant susidomėjimui alternatyviomis priemonėmis, skirtomis išsigelbėti nuo kasdienos iššūkių, matome, kad linkstama pasitikėti kažkuo kitu, nei mokslu. Šis reiškinys ypatingai pasireiškė per COVID-19 pandemiją, kuomet skepsis patikrintų mokslo sprendimų ar netgi valdžios atžvilgiu sustiprėjo taip, kad alternatyvaus gyvenimo būdo siekiančios žmonių grupės pradėjo aktyviai priešintis skiepams“, – pastebi kuratorė J. Kostikovaitė.

Parodoje „Žemyn triušio urvu“ eksponuojami dešimties skirtingų kartų Baltijos šalių menininkių – Ligos Spundės, Anastasios Sosunovos, Viktorijos Daniliauskaitės, Darjos Popolitovos, Aistės Ramūnaitės, Vitos Zaman, Katrīnos Neiburgos, Lauros Põld, Nijolės Valadkevičiūtės ir Gertrūdos Gilytės – darbai.

Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės tekstą apie didžiąją MO parodą „Šito pas nėra“ galima paskaityti čia. 

Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje (Pilies g. 40), atidaryta pirmoji personalinė Dominyko Andriuškevičiaus paroda „½ ir 6 Kamakuros“. 

Dominykas Andriuškevičius, Vilniaus dailės akademijoje (VDA) studijuojantis fotografijos ir medijų meno studijų programą, pirmoje savo parodoje eksponuoja fotografijas, juostinių filmų haiku, vitražo ir keramikos kūrinius, vinilinį eksperimentinės muzikos albumą, tekstus bei performatyvią akciją, „sukurtą iš to, kas buvo“. Parodos kuratorė Emilija Statinaitė. 

Juostinių filmų peržiūros vyks balandžio 20 d. 15 val. ir 21 d. 16 val., poezijos vakaras balandžio 19 d. 

Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4) atidaryta Rimaldo Vikšraičio personalinė paroda „Vietinis“.

Rimaldas Vikšraitis yra vienas iš plačiai žinomų Lietuvos fotografų. Po 2009 m. Arlio fotografijos festivalyje pelnyto prizo, kuriam jį nominavo britų fotografijos legenda Martinas Parras, autoriaus parodos rengiamos visame pasaulyje, knygos ir katalogai leidžiami novatoriškų leidyklų, be jo darbų neapsieina beveik nė viena Lietuvos fotografijos reprezentacija. 

Parodoje „Vietinis“ eksponuojami mažiau rodyti ankstyvieji R. Vikšraičio darbai. Skirtingai nei populiariausiuose cikluose „Pavargusio kaimo grimasos“ ar „Vienkiemio godos“, 1975–1985 m. kurtose fotografijose dar ne tiek daug destruktyvių ar groteskiškų elementų, bet jau labai ryškus autoriaus siekis parodyti gyvenimo ir būties paradoksus bei komiškumą. 

R. Vikšraičiui (g. 1954) suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas, didžiausiame Europos fotografijos festivalyje „Rencontres d’Arles“ jo darbai įvertinti Metų atradimo prizu. 

Vilniuje, „Prospekto"  galerijoje (Gedimino pr. 43) veikia Arūno Baltėno fotografijų paroda „Žemaičių šeimos istorija". 

A. Baltėnas daugiau nei tris dešimtmečius fiksuoja praeinantį laiką. Tai – šviesi ir pozityvi fotografija, kartais pasižyminti nostalgija bei sentimentaliu grožiu. Viena pagrindinių temų – laikas ir dėl jo išryškėjantys pakitimai, slinktis, sustojusio miesto akimirkos. Naujajame darbų cikle „Žemaičių šeimos istorija" A. Baltėnas pateikia fotografijas, kurtas pastaruosius 15 metų, kuriose su didele atida ir jautrumu pasakoja vienos šeimos gyvenimą. 

„Nuo 2009-tųjų metų iki šiol fotografuoju Kimčių šeimyną, gyvenančią atokiame vienkiemyje Mažeikių rajone. Tik pradėjus fotografuoti, šeimoje buvo: vyras, žmona, dvi dukros, sūnus ir vyro mama. Šiuo metu sodyboje gyvena vyras su žmona, mama mirė prieš kelis metus, vyriausia duktė ištekėjo ir turi tris vaikus, gyvena netoliese, jauniausia dukra ištekėjo šį pavasarį.

Per visus šiuos metus fotografavau šios šeimos kasdienius darbus visais metų laikais, šventes (vestuves, krikštynas, Velykas), laidotuves. Šeimos gyvenimas labai skiriasi nuo mums įprasto šių dienų ritmo: jie gyvena XIX a. troboje, turi daug naminių gyvulių, paukščių, dirba apie 50 ha žemės. Ypač artimi jų tarpusavio santykiai, nežiūrint sunkių darbų ir užklumpančių ligų bei kitų negandų, visi namiškiai puikiai sutaria ir pasitiki vienas kitu“, – pasakoja menininkas.

2015 m. A. Baltėno darbai įvertinti Vyriausybės kultūros ir meno premija. Jo darbų yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus, Prancūzijos nacionalinė biblioteka Paryžiuje bei daug privačių asmenų Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje, JAV ir kitur.

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidarytos dvi pavasario sezono parodos, atveriančios dvi skirtingas žmogaus ir gamtos santykio perspektyvas.

Lankytojams pristatoma tapytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Jono Kuro kūrybos retrospektyva „Himnas perskilusiai šypsenai“ ir ją lydinti jaunosios kartos tarpdisciplininio meno kūrėjo Andrejaus Polukordo paroda „Nežinomi grybai“. 

„Ieškojau pastoviausių dalykų. Dangus, žemė man atrodė pastoviausi, turintys daugiausiai jėgos. Tai ne ekologija. Man įdomūs daiktų likimai, jų nykimo, dūlėjimo išraiškingumas. Tapydamas nekeliu sau jokių tikslų – ekologinių, politinių, moralinių. Nieko nenoriu auklėti. Kai miške pamatau išmestą geležies laužą, tepaluotus karbiuratorius, sulankstytus dviračio rėmus, mane apima dvejopas jausmas. Pirma, galvoju, koks velnias čia visą šlamštą išvertė. Antra, mintis jau analizuoja situacijos dramatizmą, priešpriešą tarp amžinos gamtos ir nugyventų, suniokotų daiktų. Ima patikti nepakartojama tų daiktų plastika, linijų, dėmių, šešėlių šokis“, – muziejaus pranešime cituojamas A. J. Kuras.

Menininko žvilgsnį traukia nereikalingi, atgyvenę, savo istorijas turintys daiktai. „Naujai pagamintas daiktas manęs, kaip dailininko, beveik nedomina. Tačiau tie daiktai, kurie paskui gyvena tarp žmonių, įgauna prasmę, tampa lyg simboliai. Galima tapyboje vaizduoti vien tik daiktus, ir jie kalbės apie žmones neblogiau nei patys žmonės“, – sako dailininkas.

Abiejų parodų sumanytoja ir kuratorė – menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.

VŽ primena, kad Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje, atidarė naują savo padalinį Pilininko namą (Arsenalo g. 1).

Šiuolaikiškoje ekspozicijoje „Suprasti Lietuvą“ galima susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, kultūros ir mokslo raidos. Siekiantiesiems gilesnių istorinių žinių, informacija patogiai prieinama išmaniuoju telefonu nuskenavus QR kodą prie temos ar eksponato. Lankytojų įspūdžius sustiprins ir siūlomas audiogidas.

Daugiau apie Pilininko namą – čia.