VŽ rekomenduoja: renginiai šventinį savaitgalį
Kovo 29 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų centre, tęsiasi paroda „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas.
Renginio tema – „Ką veiksime dirbtinio intelekto laikais?“, joje aukštųjų mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir švietimo organizacijų specialistai savo stenduose informuoja apie karjeros galimybes, verslą ir profesinį tobulėjimą, kokios naujos tendencijos formuoja studijų programas, kokių įgūdžių reikės ateityje ir pan.
Kovo 29 d. 18 val. Utenos kultūros centre – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Petras Geniušas skambina J. Brahmsą“.
„Šis koncertas man itin svarbus. Nuo pat jaunystės tai – mano mylimiausias koncertas, kurio klausydavausi dar tuo metu, kai neturėjau galimybių pats groti. Bet svajojau apie jį visada. Galų gale pavyko jį sugroti, bet tai įvyko prieš daugelį metų, dar praeitame amžiuje. Dabar, po ilgos pertraukos, labai norėjosi vėl sugrįžti prie šio koncerto jau kitoje pakopoje. Pianistui tai – vienas iš centrinių kūrinių. Visi pianistai, kurie groja Antrąjį J. Brahmso koncertą, supranta vienas kitą – tai yra ne šiaip kūrinys, o visą asmenybę pajungiantis projektas. Pajutau naują brandą ir galimybę pasakyti kažką naujo šiame kūrinyje – ne tą patį, ką 1999 metais“, – prieš koncertą sakė fortepijono maestro, devintus metus gyvenantis tarp dviejų miestų – Vilniaus ir Glazgo, kur dėsto Škotijos karališkojoje konservatorijoje.
Kovo 29 d. Vilniuje, Energetikos ir technikos muziejuje, atidaroma interaktyvi paroda „November. Alpha. Tango. Oscar.“, skirta Lietuvos narystės NATO ir ES 20-mečiui bei NATO 75-mečiui paminėti.
Parodai sukurti 4 simuliatoriai – parašiuto, bepiločių dronų slopinimo, ryšio užtikrinimo ir šaudymo. Parodą lankyti galima nuo kovo 29 d., plačiau pristatoma ji bus balandžio 6 d. 10.30 val.
Tądien veiks Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų ir karo inžinierių ekspozicija lauke bei Katilų salėje bei įmonių, kuriančių produkciją NATO sąjungininkėms, mugė.
Renginys nemokamas.
Kovo 29 d. 17 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidaroma fotografijų paroda: „Lietuvos Karinės jūrų pajėgos – NATO – 20 metų kartu!“.
2004 m. kovo 29 d. Lietuva su kitomis šešiomis Europos valstybėmis įstojo į Šiaurės Atlantos sutarties organizaciją – NATO. Ta proga rengiamoje parodoje pristatomi karinių laivų įrangos eksponatai bei lvn. Tomo Donausko nuotraukos iš karinių mokymų jūroje bei sausumoje.
Ekspoziciją papildo Klaipėdos kūrėjų – Karolio Pauliko ir Viktoro Gineičio vaizdo bei šviesos instaliacijos, vyks interaktyvūs edukaciniai užsiėmimai. Atidarymo vakarą visus ekspozicijos elementus galima pamatyti „lazerinės jūros“ bangavimuose.
Paroda veiks iki balandžio 28 d.
Kovo 29 d. 14 val. Trakų Salos pilyje Trakų istorijos muziejus atidaro parodą „Senieji Trakai – Tikroji sostinė“.
XIV a. pradžioje Senųjų Trakų pilį pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Pilis, stovėjusi pietinėje kaimo dalyje, kalvoje, iš visų pusių apsupta gilaus gynybinio griovio, yra viena iš seniausių išlikusių Lietuvos mūrinių pilių. Nuo 1316 m. iki 1323 m. net tapusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostine, o vėliau – Kęstučio ir jo sūnaus Vytauto tėviške.
Iki šių dienų išlikusi pilies archeologinė medžiaga yra fragmentiška, o žinomi istoriniai šaltiniai negausūs. Atidaromoje parodoje „Senieji Trakai – Tikroji sostinė“ muziejus dalijasi turimais Senųjų Trakų istorijos fragmentais.
Kovo 29 d. 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) atidaroma paroda „Švyturiai ? Laivai“, skirta Švyturių metams.
Joje eksponuojami tapybos ir grafikos darbai iš klaipėdiečių kolekcininkų Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos Rytų Prūsijos XIX–XX a. pradžios dailės kolekcijos, atspindintys ryšį tarp menininkų ir jų inspiracijos šaltinių – Kuršių nerijos ir jos švyturių.
Paroda veiks iki gegužės 31 d.
Kovo 29 d. Palangoje prasidedančios „Palangos dienos“ šiemet skirtos paminėti du ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai svarbius istorinius įvykius – Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos 1921 m. kovo 30 d. bei miesto vardo gimtadieniu vadinamą balandžio 5-ąją– dieną, kai 1253 m. Palanga buvo paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte.
Iki balandžio 5 d. truksiančių „Palangos dienų“ programoje gausu renginių: visą savaitę palangiškius ir kurorto svečius kvies įvairios parodos, koncertai, diskusijos ir kt. Balandžio 5–7 d. Palangos sporto centre vyks krepšinio turnyras „Palanga CUP 2024“.
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šventinis laikotarpis skelbiamas ir Palangos vėliavos savaite, tad miesto gyventojai, įmonės bei organizacijos kviečiami papuošti savo pastatų fasadus Palangos miesto vėliavomis.
„Palangos dienų“ renginių programa čia.
Balandžio 1, 6 ir 7 d. Vilniaus „Automuziejus“ kviečia marginti įspūdingo dydžio ratuotą „kiaušinį“.
Smagiausią pavasario šventės ritualą – kiaušinių marginimą – muziejininkai žada paversti kūrybingu žaidimu ir leis daryti tai, apie ką daugelis nedrįstų nė pagalvoti – dažyti simpatišką, ovalių formų 1936 m. laidos automobilį „Steyr 50“.
.jpg)
„Mūsų kiaušinio nereikės vynioti į kojinę, mirkyti svogūnų lukštuose, virti ir baimintis, kad įtrūks. Austrijos „volkswagenu“ vadinamas „Steyr 50“ atlaikys visas menines interpretacijas“, – tikisi Povilas Eitutis, muziejaus steigėjas.
Balandžio 1, 6 ir 7 d. muziejaus gidai, vedžiodami lankytojus po daugiau nei 100 istorinių bei klasikinių automobilių ekspoziciją, pradžiugins naujais pasakojimais apie gražiausius muziejaus eksponatus. Šventinių savaitgalių programoje suplanuota ir nauja edukacija vaikams „Seklio nuotykiai „Automuziejuje“. Atidžiai tyrinėdami muziejų, jie galės ieškoti paslėptų margučių ir spręsti juose užkoduotą mįslę.
Muziejaus darbo laikas – nuo 10 iki 19 val, įėjimas su bilietais. Nemokamos ekskursijos vyks Velykų ir Atvelykio savaitgaliais 12–13, 14–15 val.
Vilniuje, Signatarų namuose, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atidarė istorinės kartografijos parodą „Lietuva Europoje“.
Pasak geografijos prof. Algimanto Česnulevičiaus, pirmasis žinomas Lietuvos vardo paminėjimas yra datuojamas 1311 m. italų kartografo P. Vesconte pasaulio žemėlapyje, publikuotame veikale, skirtame pašlovinti kryžiuočius, kai jie, išstumti iš Šventosios žemės, atžygiavo iki Prūsijos.
Parodoje eksponuojami unikalūs istorinės kartografijos darbai, NŽT archyvuose saugoma XVII–XVIII a. senųjų žemėlapių kolekcija, Molotovo-Ribentropo pakto žemėlapio kopija, originalūs tarpukario Europos šalių geografijos atlasai, valstybių pasais vadinami šiuolaikinės kartografijos leidiniai – Lietuvos nacionalinis atlasas ir Ukrainos nacionalinis atlasas.
Prof. Alfredas Bumblauskas atkreipia parodos lankytojų dėmesį į šiandien itin aktualias prasmes, užšifruotas senojoje kartografijoje. Pasak jo, XVI a. „Europa Unita“ žemėlapiuose, vadinamuosiuose „Europa karalienė“ arba „Europa Regina“ alegoriniuose žemėlapiuose, kaip ir daugelyje kitų, yra labai aiškiai atskirtos dvi šalys – Moskovija ir Rusia.
„Čia labai aiškiai galime įžvelgti, kaip Rusios vardą iš ukrainiečių pavogė maskvėnai ir Petro I laikais prisidengę Rusijos vardu ėmė kurti savo imperiją“, – sako profesorius.
Istorinės kartografijos paroda Signatarų namuose eksponuojama iki balandžio 5 d., lankymas nemokamas.
Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidarytos dvi pavasario sezono parodos, atveriančios dvi skirtingas žmogaus ir gamtos santykio perspektyvas.
Lankytojams pristatoma tapytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Jono Kuro kūrybos retrospektyva „Himnas perskilusiai šypsenai“ ir ją lydinti jaunosios kartos tarpdisciplininio meno kūrėjo Andrejaus Polukordo paroda „Nežinomi grybai“.
„Ieškojau pastoviausių dalykų. Dangus, žemė man atrodė pastoviausi, turintys daugiausiai jėgos. Tai ne ekologija. Man įdomūs daiktų likimai, jų nykimo, dūlėjimo išraiškingumas. Tapydamas nekeliu sau jokių tikslų – ekologinių, politinių, moralinių. Nieko nenoriu auklėti. Kai miške pamatau išmestą geležies laužą, tepaluotus karbiuratorius, sulankstytus dviračio rėmus, mane apima dvejopas jausmas. Pirma, galvoju, koks velnias čia visą šlamštą išvertė. Antra, mintis jau analizuoja situacijos dramatizmą, priešpriešą tarp amžinos gamtos ir nugyventų, suniokotų daiktų. Ima patikti nepakartojama tų daiktų plastika, linijų, dėmių, šešėlių šokis“, – muziejaus pranešime cituojamas A. J. Kuras.
Menininko žvilgsnį traukia nereikalingi, atgyvenę, savo istorijas turintys daiktai. „Naujai pagamintas daiktas manęs, kaip dailininko, beveik nedomina. Tačiau tie daiktai, kurie paskui gyvena tarp žmonių, įgauna prasmę, tampa lyg simboliai. Galima tapyboje vaizduoti vien tik daiktus, ir jie kalbės apie žmones neblogiau nei patys žmonės“, – sako dailininkas.
Abiejų parodų sumanytoja ir kuratorė – menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.
VŽ primena, kad šią savaitę Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje, atidarė naują savo padalinį Pilininko namą (Arsenalo g. 1).
Šiuolaikiškoje ekspozicijoje „Suprasti Lietuvą“ galima susipažinti su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis ir žmonėmis, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, kultūros ir mokslo raidos. Siekiantiesiems gilesnių istorinių žinių, informacija patogiai prieinama išmaniuoju telefonu nuskenavus QR kodą prie temos ar eksponato. Lankytojų įspūdžius sustiprins ir siūlomas audiogidas.
Daugiau apie Pilininko namą – čia.
Iki balandžio 7 d. Šiauliuose ir Tytuvėnuose vyksta 41-asis tradicinis Velykinės muzikos festivalis „Resurrexit”.
Festivalio programoje – raminančios klasicistinės harmonijos ir dinamiškos šiuolaikinės kompozicijos bei renginiai. Daugiau apie festivalį – čia, programa skelbiama čia.
Vilniuje, MO muziejuje, veikia nauja didžioji paroda „Pas mus šito nėra“.
Jos ašis – seksualumo ir lyčių vaizdavimas bei ryšiai vizualiajame Baltijos šalių mene nuo 7-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Meninio tyrimo apie Baltijos šalių seksualumo istoriją kontekste paroda pristato beveik 300 meno kūrinių iš privačių kolekcijų bei muziejų ir 130 menininkų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos, jos kuratoriai – Inga Lace (Latvija), Adomas Narkevičius (Lietuva) ir Rebeka Poldsam (Estija).
„Mus domino lyčių santykių vaizdavimas, kuris apima visas gyvenimo sferas. Sukūrėme sąlyginį kasdienio gyvenimo pjūvį su skyriais apie viešąją sferą, darbo vietą, laisvalaikį, vakarėlius, senatvę, poras ir šeimas, paplūdimį, mišką ir fantazijų scenas.
Kiekviename skyriuje pateikiame vyrų, moterų, heteroseksualių, homoseksualių ir queer asmenų požiūrį į temą. Toks požiūris leidžia išryškinti heteronormatyvumo, kuriame yra ir mizoginijos, ir mizandrijos, visagalybę – ji formuoja žmonių gyvenimus neatsiklausdama jų sutikimo ir daro visų gyvenimus nelaimingesnius, ypač tų, kurie neatitinka socialinių lūkesčių“, – pristatydama parodą sakė R. Poldsam.
Iki balandžio 2 d. Vilniuje, galerijoje „Vartai“, veikia Ramučio Petniūno instaliacija „Ovalas“, kurią sudaro apie 250 lietuviškų XIX a.–XX a. pirmos pusės pakabinamųjų kryžių su Nukryžiuotojo skulptūromis.
Rugsėjo 19 d.–spalio 6 d. Lietuvos sezono Prancūzijoje metu, Metzo mieste vyksiančioje parodoje „Maldos objektai. Asmeniniai pamaldumo ženklai tradiciniame ir šiuolaikiniame mene“ ši instaliacija numatyta kaip vienas pagrindinių kūrinių.
R. Petniūno instaliacija – maždaug 4 m pločio ir 4 m aukščio konstrukcijos viduje sukabinti apie 250 lietuviškų XIX a.–XX a. pirmos pusės pakabinamųjų kryžių su Nukryžiuotojo skulptūromis, tarp jų – žymiausių kryždirbių meistrų sukurti pavyzdžiai – Kazimiero Mockaus (1870–1944), Igno Bieliausko (1845–1932), Jono Dagio (1855–1940), Vincento Tverskio (1873–1937), Juozapo Piauloko (1860–1945), Vincento Mockaus, kitų autorių kūriniai.
Didžioji jų dauguma yra vadinamieji „namų kryžiai“ ar „Dievo Mūkos“. Anksčiau jie puošdavo tikinčiųjų namus, buvo saugomi ir branginami – juos, kaip didžiausią šeimos apsaugą ir relikviją, perduodavo iš kartos į kartą.
Parodoje kryžiai tarsi „išplėšiami” iš įprastinio jų pristatymui būdingo formato lygiai taip pat, kaip kadaise jie buvo „išplėšti“ iš namų aplinkos. Anksčiau po visą Lietuvą išbarstyti, kabinti po vieną ir labai asmeniški, galerijoje kryžiai žiūrovą užgriūna bevarde, grėsminga minia. Jautiesi esąs įkalintas jų apsuptyje, priblokštas mysterium tremendum et fascinans, priverstas įsitraukti, reaguoti labai asmeniškai.
R. Petniūnas meno pasaulyje geriau žinomas kaip kolekcininkas, tad šis kūrinys įdomus ir kaip jo bandymas įprasminti savo kolekciją.
