VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Sausio 18 d. Vilniuje, Pylimo, lankytojams atidarytas Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus, kitaip – Litvakų muziejus. 

Didžiausias Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) padalinys įkurtas istoriniame buvusios hebrajų gimnazijos „Tarbut“ pastate (Pylimo g. 4A). Pasak pačių muziejininkų, tai pirmasis muziejus Lietuvos istorijoje, nuosekliai, įvairiais rakursais pristatantis unikalią žydų kultūrą, papročius, tikėjimą. 

Keturių aukštų pastate įrengta 17-a šiuolaikiško dizaino ekspozicijų (jas sukūrė architektų biuras „Processoffice“, vyriausiasis architektas Vytautas Biekša), leidžiančių interaktyviai pažinti Lietuvos žydų istoriją. Daug dėmesio jame skiriama pasaulinio garso litvakams – menininkams Markui Antokolskiui, Jacques`ui Lipchitzui, Neemijai Arbitblatui, Nobelio premijos laureatams Aaronui Klugui ir Bernardui Lownui, Holivudo žvaigždėms Ruth Roman, Alasui Jolsonui, Laurence`ui Harvey`ui.

Muziejuje pristatoma ir itin plati vilniečio Rafaelio Chvoleso, vieno žymiausių XX a. Lietuvos žydų dailininko, darbų ekspozicija, perteikianti tris pagrindinius jo kūrybos tarpsnius – Vilniaus, Varšuvos ir Paryžiaus. 

Daugiau informacijos – čia. 

Sausio 20 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, koncertą Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (LNSO) diriguos vokiečių pianistas ir dirigentas Christophas Eschenbachas. 

Dar likę keletas bilietų į koncertą, kuriame skambės J. Haydno Simfonija Nr. 49 f-moll, J. Brahmso Simfonija Nr. 1 c-moll, op. 68, ir J. Ibert’o Koncertas fleitai ir orkestrui, jo solo partiją atliks fleitininkas Stathis Karapanos (Graikija). 

Ch. Eschenbacho biografiją puošia žymūs klasikinės muzikos pasaulio vardai – dirigavimo meno jis mokėsi iš legendinių dirigentų George’o Szello ir Herberto von Karajano. Diriguodamas ir skambindamas fortepijonu bendradarbiavo su vokalistais Dietrichu Fischeriu-Dieskau, Renee Fleming, pianistais Langu Langu, Sviatoslavu Richteriu ir daugeliu kitų. Beje, būdamas svaiginančios pianisto karjeros viršūnėje, Ch. Eschenbachas fortepijonu skambino ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. 

Jau daug metų Ch. Eschenbachas kviečiamas diriguoti svarbiausiems pasaulio muzikiniams kolektyvams, jo veikla įvertinta įvairių šalių ir organizacijų apdovanojimais, o gausioje diskografijoje – aukščiausiai įvertinti jo, kaip pianisto ir dirigento, įrašai.

Iki sausio 23 d. vyksta 17-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis. 

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei internetinėje namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ bus parodyta per 100 filmų, MO muziejuje juos galės žiūrėti ir klausos bei regos negalią turintys kino mėgėjai. Numatyta ir įvairių renginių – karaokė vakaras, tylioji diskoteka, trumpųjų filmų naktis ir kt.  

Festivalio programa ir informacija – čia. 

Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A), eksponuojamas Julijono Urbono kosminės architektūros projektas „Planeta iš žmonių“, atstovavęs Lietuvai 17-oje Venecijos architektūros bienalėje. 

Vienoje iš muziejaus salių įrengta LEA laboratorija, joje lankytojai kviečiami užeiti į specialiai suprogramuotą skaitytuvo įrenginį ir nusiskenuoti pasirinkę norimą choreografinę pozą. Trimačiai nuskenuotų kūnų atvaizdai perkeliami į astrofizikinę vieno iš Lagranžo taškų kosmose simuliaciją, o čia pat įrengtuose ekranuose galima matyti besiformuojantį gniužulą ir save – naujo dangaus kūno sudėtinę dalį. 

„Svaiginanti ir bauginanti ateities vizija – mūsų kūnai yra būsimos planetos statybinė medžiaga. Gal taip atsitinka visada ir po mirties mes keliaujame ne į rojų ar pragarą, bet į kitą planetą?“, – sako Laima Kreivytė, menotyrininkė, parodų kuratorė ir rašytoja. 

„Planetą iš žmonių“ J. Urbonas Venecijoje pristatė kartu su Lietuvos erdvės agentūra (LEA), prieš kelis metus hipotetinė planeta formavosi Australijoje, Melburno mokslo galerijoje „Science Gallery“, o nuo praėjusių metų pavasario interaktyvią instaliacija galima aplankyti Vilniuje. Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui padovanotą kūrinį pamatė per 10.000 lankytojų. 

VŽ primena: perkelti savo kūnus į kosminę niekumą lankytojai kviečiami iki vasario 25 d.

Vilniuje, galerijoje „Arka" (Aušros vartų g. 7), atidarytos dvi parodos – Eglės Narbutaitės kūrybos paroda „Pavėsis“ ir Martyno Pekarsko „BSoD/Mėlynas_Ekranas“. 

Šios E. Narbutaitės parodos piešiniams, kaip ir visai jos kūrybai, būdingas humoras, per kurį ji, išvengdama didaktinio tono, kalba apie šiandienai svarbius dalykus, atkreipia dėmesį į globalias problemas, nebijodama pasijuokti iš savęs, išlaisvina ir kitus tai daryti.

E. Narbutaitė (g. 1988) baigė performanso meno studijas Londono Kingstono universitete. Yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Eglės gatvės menas puošia šalies ir užsienio pastatų sienas. Šiuo metu menininkė gyvena ir kuria Vilniuje. „Pavėsis“ – didžiausia iki šiol jos eksponuota personalinė paroda. 

M. Pekarsko parodos pavadinimas „Mėlynas Ekranas“ nurodo anglišką terminą „Blue Screen of Death“ (pažodžiui – mėlynas mirties ekranas), reiškiantį kritinę klaidą „Windows“ programinę įrangą naudojančiuose kompiuteriuose. Kritinę situaciją indikuojantis ženklas parodai pasirinktas kaip metafora rimtai pažvelgti į globalų poveikį turinčius įvykius, formuojančius niūrų dešimtmečio pradžios portretą. 

Autorius kviečia pasvarstyti, kaip apgręžti pasaulį griaunančią žmoniją į Kitą Pusę, – kurti žmogiškumą. 

Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4) atidaryta Pijaus Ganusausko fotografijų paroda „Pusiau pabudus". 

Pusiau pabudus – pereinamoji būsena iš miego į pabudimą ir priešingai. Būnant tokioje būsenoje gali matytis geometrinės formos, atsitiktinės dėmės, linijos. Vaizdai gali būti bespalviai arba labai ryškių spalvų, plokšti arba trimačiai, su perspektyvos įspūdžiu. 

„Noriu būti „pusiau pabudęs“ gyvenime, vaikščiodamas miške, mieste, matydamas peizažą, žmogaus paliktus objektus, jų kuriamą visumą. Noriu tai bent iš dalies perteikti savo nuotraukomis“, – sako Pijus Ganusauskas. 

Parodos autorius mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, fortepijono klasėje. 2016 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, vaidybos bakalauro ir magistro studijas. Vaidina teatre ir kine. Groja muzikos grupėse „Homechestra“, „Judu“. Fotografuoja, surengė dvi personalines parodas. 

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje (V. Putvinskio g. 55), atidaryta „DermArs“ gildijos kūrybinių odos objektų paroda „Gyvenimas meno formose“. 

Kūryba yra gyvenimas, kaip ir gyvenimą galima pavadinti kūryba. Parodos pavadinimas „Gyvenimas meno formose“ atskleidžia bendrą jos autorių požiūrį į kūrybą, į supantį pasaulį ir įvykius, kurie neišvengiamai paliečia kiekvieną, yra išgyventi giliai širdyje ir įgauna individualią asociatyvią meninę išraišką per formą, kurią pavyksta suvokti pasitelkus fantaziją ir asmeninę patirtį. 

Parodos kuratorė – Lolita Grabauskienė.

Sausio 19 d. 17.30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma „Artojo“ gatvės meno paroda „Uzurpacija“. 

Parodos eksponavimo metu vyks Pijaus Čeikausko (Pidžino)  keturių kūrybinių dirbtuvių ciklas, kurio metu dalyviai bus supažindinti su genialiais gatvės meno pavyzdžiais, išmokyti valdyti dažų balionėlį, karpyti lipdukus, ruošti plakatus ir jiems reikalingus klijus. 

Paroda veiks iki vasario 11 dienos.

Sausio 22 ir 23 d. 18.45 val. Vilniuje, AP galerijoje (Užupio g. 24, Jono Meko skersvėjis), rengiama meno degustacija. 

Pasak Vilmos Jankienės, galerininkės ir meno degustacijų sumanytojos, jos skirtos tiek meno žinovams, tiek pradedantiems juo domėtis. Degustacijų dalyviams pristatomi ir aptariami 4–6 skirtingų žanrų, technikų bei laikotarpių 10-ties menininkų kūriniai, kiekvieną mėnesį – vis skirtingi. 

Sausį galerija kviečia degustuoti Eglės Kontrimienės-Degutis tapybą (Klaipėda), Oksanos Judakovos grafiką (Ukmergė), Mariaus Abramavičiaus Neboisia fotografiją (Vilnius), Sigitos Laubengaier tapybą (Vokietija), Birutės Zokaitytės grafiką (Vilnius), Gedimino Piekuro piešinius bei skulptūrą (Vilnius), kitų menininkų kūrybą. 

Sausio 26 d. 19 val. – pirmoji 2024-ųjų premjera Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“. 

Spektaklį apie žmonijai gresiantį išnykimą, eikvojamus išteklius ir netektis sukūrė vienas iš LNDT meno vadovų ir režisierius Antanas Obcarskas. 

Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ yra kūrinys apie gyvenimo vertę, mirties neišvengiamybę, atsiradimo stebuklą ir išnykimo teorijas. Pagrindinis pjesės veikėjas (aktorius Gytis Ivanauskas) pasakoja apie mūsų planetą – kaip ji pradėjo formuotis, kaip atsirado ir išnyko įvairios rūšys ir kaip gyvename šiais laikais. Ar gali būti, kad pramonės, žmogaus veiklos, įvairių verslo šakų sąlygota klimato krizė atvedė žmoniją prie šeštojo išnykimo ribos?

Spektaklis buvo kuriamas LNDT dalyvaujant unikaliame Europos teatrų projekte STAGES, o tai reiškia, kad 14 Europos teatrų jį kūrė kartu, laikydamiesi tvarumo principų. Idėjos iniciatorė režisierė Katie Mitchell kartu su Miranda Rose Hall adaptavo pjesę taip, kad ši galėtų būti perstatoma ir aktualizuojama kiekvienoje šalyje. Spektaklis kuriamas taupant išteklius, atsisakant nebūtinų kelionių, skrydžių. Rodant spektaklį, jame gali būti naudojama tik ta elektra, kurią sugeneruoja scenoje esantys aktoriai, ir jos galia negali viršyti 150 vatų.

„Įvykdyti koprodiuserių reikalavimą ir rasti elektrą generuojančią įrangą nebuvo lengva. Svarstėme įvairius variantus, net galimybę įrangą pasigaminti patiems, tačiau tai pasirodė per sudėtinga ir ne itin tvaru, todėl susitelkėme į baigtinio prietaiso paieškas. Labai džiaugiamės, kad galiausiai suradome lietuvių įmonę „Tukas EV“. Jų sukurtas dviratis generuoja elektros energiją, yra stilingas, pagamintas iš perdirbto aliuminio, be to, tai lietuvių sukurtas daiktas. Džiaugiamės užsimezgusia partneryste, o šiuo atradimu pasidalinsime ir su užsienio partneriais“, – sako spektaklio prodiuserė Lukrecija Gužauskaitė.

Spektaklio „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ premjera Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje – sausio 26, 27, 28 d.