VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Vilniuje, galerijoje „Vartai“ (Vilniaus g. 39), atidaryta keturių Nyderlandų dizainerių paroda „Monumentali masė“. Menininkų pokalbis, moderuojamas Marijos Puipaitės, galerijoje vyks gruodžio 15 d. 18–19.30 val. 

„Monumentali masė“ – tai dizainerių Onno Adriaanse, Paulo Coeneno, Tijs Gilde ir Timo Teveno paroda galerijos „Showroom“ platformoje. Joje pristatomas olandų kūrėjų, veikiančių po vienu dirbtuvių stogu, dizaino procesas yra glaudžiai susijęs su praktiniu medžiagų tyrinėjimu. Šis taktilinis požiūris leidžia jiems atrasti netikėtas technikas, sklandžiai paversti neapdorotas medžiagas funkcionaliais, o kartu ir įtaigiais objektais. Kiekvieno objekto dizainas natūraliai vystosi dėl pasirenkamos medžiagos ir jai apdirbti taikomų technikų bei technologijų, taip kuriamas logiškas ryšys tarp formos ir gaminio.

Paroda veiks iki 2024 sausio 13 d. 

Gruodžio 15, 16 d. Vilniuje, Jono Meko vizualiųjų menų centre ir Signatarų namuose (Pilies g. 26), tęsiasi Jono Meko įkvėptas festivalis „Keep Singing“. 

Jonas Mekas gimė per 1922-ųjų Kalėdas ir savo kūryba paliko stiprų įspaudą Vakarų pasaulio mene, ypač JAV ir Lietuvoje. Simboliškai užbaigiant Jono Meko 100-metį, festivalio „Keep Singing“ rengėjai kviečia į laisvo meno šventę. Jos programa – nuo improvizacinės muzikos iki eksperimentinio kino filmų, joje dalyvauja vienas išradingiausių Amerikos muzikantų būgnininkas Kenny Wollesenas, nuostabus saksofonistas Jonathonas Haffneris ir bosistas Aaronas Keane, jie buvo Meko draugai ir su juo dažnai muzikuodavo. 

Taip pat programoje – daug metų Niujorke gyvenęs Meko draugas, menininkas ir muzikantas Eugenijus Varkalis, Monikazė, Gintė Preisaitė, Adas Gecevičius ir kiti muzikantai, Meko poeziją skaito jo draugas Ričardas Šileika. Rodomi trumpi, gilūs ir įtaigūs Emilijos Noreikaites filmai bei Jono Meko „Zefiro Torna“ apie Jurgio Mačiūno gyvenimą“. Festivalį rengia 

Festivalio meno vadovai – Dalius Naujokaitis-Naujo ir Mindaugas Vadoklis, jo programa čia. 

Gruodžio 15, 16 d. Vilniaus geležinkelio stoties Bėgių parke (Pelesos g. 10) – kalėdinė mugė ir kitos linksmybės. 

Ant nebenaudojamų bėgių, istoriniuose riedmenyse, rengiamos kalėdinės vaišės, vyksta dovanų mugė, analoginės fotografijos studija „NoColorStudio“, leidyklos „Aukso žuvys” Kalėdų senelio knygynėlis, „Baltic Brew“ karštojo šokolado „kioskas“ ir kt. maitintojai. 

Šeštadienį, gruodžio 16 d., menininkės Godos Lukaitės išpuoštame mėlynajame vagone vyks diskusija apie dieninio reivo šokių kultūrą. Po diskusijos – dienos šokiai traukinyje „RayDay“. 

Kalėdinis renginys Bėgių parke veikia nuo 12 iki 20 val., įėjimas nemokamas. 

Gruodžio 17 d. 14 val. Vilniuje, Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10), rengiamas edukacinis susitikimas „Chanuka: šviesos šventė stebuklui atminti“. 

Muziejininkė edukatorė Natalja Cheifec papasakos apie šviesos šventę, per kurią prisimenamas kadaise Jeruzalėje žydų tautai įvykęs stebuklas, apie tai, kodėl ji vadinama laisvės, džiaugsmo, vaikų auklėjimo ir atsinaujinimo švente, apie žydų moterų charakterį ir apie tai, kodėl visas aštuonias Chanukos dienas reikėtų valgyti aliejuje keptus patiekalus. 

Sykiu VŽ primena, jog muziejuje veikia paroda „Samuelio Bako dailė Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“.

Gruodžio 17 d. 16.50 val. Vilniaus  „Skalvijos“ kino centras „Kino klasikos“ ciklo vakaruose pradeda rodyti kino genijaus Stanley Kubricko šedevrą „Baris Lindonas“ (1975). 

Šiuo 3,5 val. trukmės filmu „Skalvija“ paminės „Kino klasikos“ vakarų ciklo dešimtmetį. Įdomi detalė: atsisakęs planų kurti filmą apie imperatorių Napoleoną Bonapartą, Kubrickas nusprendė imtis mažiau žinomo autoriaus Williamo Makepeace Thackeray'aus 1844 m. išleisto romano „Bario Lindono sėkmė“. Šis S. Kubricko filmas, įsiterpęs tarp „Prisukamo apelsino“ (1971) ir didžiulės sėkmės sulaukusios Stepheno Kingo romano „Švytėjimas“ (1980) ekranizacijos, laikomas vienu labiausiai išbaigtų, XVIII a. tiksliausiai pristatančių istorinių filmų. Nepaisant to, iš pat pradžių „Baris Lindonas“ buvo nesuprastas ir nepripažintas. 

Filme pasakojama apie storžievio airių jaunuolio Bario Redmondo iškilimą ir nuopolį. Po tėvo mirties Baris su šaltu išskaičiavimu skinasi kelią į aukštuomenę. Jis – vagis, lošėjas, išdavikas, pasileidėlis, karys ir mylintis tėvas – viskas, ko prireiks, kad pasiektų savo tikslą. Tai negailestinga satyra apie aristokratų visuomenę, oportunizmą ir tapatybę.

Pernai „Baris Lindonas“ užėmė 45 vietą žurnalo „Sight and Sound“ kino kritikų reitinge kaip vienas geriausių filmų. Tame pačiame balsavime režisieriai šiam filmui skyrė 12 vietą. 

VŽ atkreipia kinomanų dėmesį: 2024-uosius kino centras pradės su dviem septintojo dešimtmečio filmais – sausį rodys pirmą Michelangelo Antonioni spalvotą juostą „Raudonoji dykuma“ (1964), vasarį –kovą – britų Naujosios bangos režisieriaus Johno Schlesingerio dramą „Vidurnakčio kaubojus“ (1969). 

„Baris Lindonas“ „Skalvijoje“ bus rodoma gruodžio 17, 26, 31 ir sausio 1 dienomis. Kauno kino centre „Romuva“ – gruodžio 19 d., Klaipėdoje, kino teatre „Arlekinas“ – sausio 13 d.

Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56–1) veikia architekčių ir tarpdisciplininių menininkių Rasos Chmieliauskaitės (Lietuva) ir Tomomi Homma (Japonija) interaktyvi sensorinės architektūros paroda „Unchanged & Evolving“. 

Pasak parodos kuratoriaus dr. Justino Kalinausko, joje iš esmės permąstoma architektūros lauke konvenciškai taikoma kūrybinė logika – ne tik pristatant su neregių bendruomene atrastus architektūros pažinimo metodus, bet ir interaktyvioje instaliacijoje atskleidžiant menininkių vystomą nevizualaus aplinkos pažinimo semantiką. 

Be to, gruodžio 17 d. 11–16 val. Kauno menininkų namuose rengiama kalėdinė meno mugė. Apie kitus renginius Kauno menininkų namuose – čia. 

Iki gruodžio 17 d. Kalėdų mugė veikia Vilniuje, Lukiškių kalėjimo teritorijoje.

Šiemet Lukiškėse pinasi gardus maistas, muzika, naktinės ekskursijos po kalėjimo kameras, kultūra. Komplekso viduje šį savaitgalį veikia „alernatyvi gastro mugė“, ją papildo degustacijos, naujų produktų pristatymai, muzika, šokiai, gyvi pasirodymai ir dovanos. 

Gastro mugėje dalyvauja per 50 gamintojų, tiekėjų, ūkininkų ir prekės ženklų, o lankytojams atidaryta Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė ir kitos dar nematytos kalėjimo erdvės. 

Iki gruodžio 22 d. Vilniuje, Liepkalnio vandens saugykloje, veikia Liepkalnio Kalėdų miestelis.

Unikalioje, požeminėje, šimtametėje Liepkalnio vandenvietėje galima susitikti su Kalėdų seneliu, veikia „Padirbtuvės“, „Mama žino geriau“, tvarumo, keramikos, tradicinės lietuviškos gintaro, žvakių liejimo, sodų rišimo dirbtuvės bei mažiau žinomi užsiėmimai: žaisliukų gamyba tradicine japoniška kimekomi technika, japoniškas dovanų vyniojimas furoshiki, korėjietiško mazgo rišimas, arbatos ceremonijos ir kita. Dirbtuves organizuoja Vilniaus etninės kultūros centras, Maišiagalos tradicinių amatų centras, Azijos menų centras, „ARZA Gallery“, pavieniai menininkai. 

Lauko teritorijoje – ugnies instaliacijos ir mugė. Daugiau informacijos, programa ir registracijos čia. 

Iki gruodžio 27 d. Pasvalio krašto muziejuje veikia kalėdinė paroda-mugė „Metai“, kurioje su savo darbais dalyvauti visi norintys (ir kuriantys) Pasvalio krašto žmonės. 

Pasvališkių rengiama kasmetinė mugė į VŽ akiratį pateko ir dėl joje parduodamų mielų dovanų, ir dėl bendruomeniškumo – joje dalyvauja tiek pavieniai auksarankiai, tiek socialinės bei labdaros organizacijos, kurių nariai patys ne visuomet išdrįsta viešai pardavinėti savo rankdarbius. Tuo metu parodoje-mugėje „Metai“ juos pardavinėja muziejaus darbuotojai, kaip bet kurioje meno galerijoje. 

Daugiau apie Pasvalio krašto muziejų – čia. 

Vilniuje, LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje, atidaryta Algirdo Šeškaus tapybos paroda „Nendrės skaitymas“

Iki šiol A. Šeškus (g. 1945) buvo geriau žinomas kaip fotografas – su savo darbais jis yra dalyvavęs Venecijos bienalėje, „Dokumenta`14“, didelėse parodose Lietuvos ir tarptautiniuose muziejuose, jo fotografijų yra įsigijęs ir Niujorko meno muziejus MOMA, ir vilniškis MO. Žinoma, ir kitos didžiosios institucijos. 

Praėjusią savaitę atidaryta paroda „Nendrės skaitymas“ yra pirmas išsamus naujosios A. Šeškaus tapybos pristatymas Lietuvoje, paskutinė jo tapybos darbų paroda surengta 1991-aisiais.

Iš kelių dešimčių paveikslų, sukurtų 2019–2023 m., parodai atrinkti 23 menininko kūriniai, ją lydi parodos kuratorės Virginijos Januškevičiūtės ir menininko Gintaro Didžiapetrio sudarytas, LNDM išleistas A. Šeškaus tapybos albumas. 

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3), veikia migracijos istorijai skirta paroda „Pasaulio dydžio Lietuva“. 

Prezidento Valdo Adamkaus globojama paroda skirta Lietuvos migracijos procesams nuo XIX a. vidurio iki šių dienų. 

XIX a. vidurys laikomas masinės migracijos Lietuvoje pradžia. Lietuva tuomet priklausė Carinės Rusijos imperijai, pramonė vystėsi lėtai, žmonėms trūko žemės ir darbo, vyravo nepriteklius. Skaičiuojama, kad iki Pirmojo pasaulinio karo vien į JAV galėjo išvykti apie 600.000 gyventojų, tarpukariu iš besikuriančios valstybės išvyko per 100.000 žmonių. Trečiąją migracijos bangą iššaukė Antrasis pasaulinis karas: žmonės bėgo nuo represijų. Per 5–6 dešimtmečius šalis neteko beveik milijono gyventojų. Po 1990 m. iš Lietuvos emigravo apie 700.000 gyventojų, o nuo 2018 m. pastebima vis didesnė imigracija ir mažėjantis emigrantų skaičius. 

Parodos autorių parinktos istorijos ir pristatomos asmenybės padės įsitikinti, jog migracija yra natūralus istorinis procesas, turintis ir negatyvių, ir pozityvių pusių.