VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį
Pirmiausiai – mugės. VŽ atkreipia dėmesį į virtualią socialinio verslo kalėdinę mugę, kuri kviečia įsigyti unikalių socialinių verslų pagamintų dovanų.
Pokytį visuomenėje kuriantys verslai mugės platformoje siūlo įvairių prekių bei paslaugų, galinčių tapti prasminga ir sykiu – miela dovana. Pasak šios mugės rengėjų, Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LiSVA), rinkdamiesi dovanas mugės internetinėje platformoje prisidedame prie to, jog socialinėje atskirtyje atsidūrę žmonės pasijustų visuomenės dalimi.
Virtualioje socialinio verslo kalėdinėje mugėje siūloma pirštinių, kojinių, žvakių, dovanų kuponų, kalėdinių žaisliukų, pagalvėlių ir kitų dirbinių, juos kūrė organizacijų „Tapk laisvas“, „Lobių dirbtuvės“, „Elnių SPA“, Keramikos akademija, Prienų neįgaliųjų draugijos Balbieriškio skyriaus, Tėviškės namų bendruomenės, „Urbanbee“, „Būk su manimi“, „Syvas“, „Mano guru“, SIC socialinės dirbtuvės, „TEXTALE“, „WoW University“, „Miesto laboratorija“, „Taško istorija“, „Pirmas blynas“, „Pilnos širdys“ nariai.
Dar viena kitokia mugė – „Linkėjimai iš saugomų teritorijų“, irgi kviečia išsirinkti Kalėdų dovanas internetiniame kataloge, jos žymimos „Antyte“, saugomų teritorijų produkto ženklu.
Įvairiausių kalėdinių dovanų iš nacionalinių ir regioninių parkų galima rasti čia. Tarp siūlomų – valgomi ir geriami skanėstai, rankdarbiai, papuošalai, dovanų čekiai vietos paslaugoms – gamtos turams, ekskursijoms, poilsiui gamtoje.
Gruodžio 13 d. 16.30–20 val. mugė gyvai veiks Vilniuje, Valstybės saugomų teritorijų Nacionaliniame lankytojų centre (Antakalnio g. 25).
Gruodžio 7–10 d. Vilniuje, Lukiškių kalėjimo teritorijoje, – pirmasis Kalėdų mugės savaitgalis.
Vis tas pats formatas, tik kasmet vis didesnė mugė. Šiemet Lukiškėse pinasi gardus maistas, muzika, naktinės ekskursijos po kalėjimo kameras, kultūra.
Antrąjį mugės savaitgalį – gruodžio 14–17 d., komplekso viduje veiks „alernatyvi gastro mugė“, ją papildys degustacijos, naujų produktų pristatymai, muzika, šokiai, gyvi pasirodymai ir dovanos.
Pasak mugės rengėjų, ji „turi labai aiškų formatą ir reikalavimą dalyviams – gastro“ todėl čia nebus daiktų, drabužių, įprastų dovanų ir kitos produkcijos“. Gastro mugėje dalyvaus per 50 gamintojų, tiekėjų, ūkininkų ir prekės ženklų.
Lankytojams bus atidaryta Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė ir kitos dar nematytos kalėjimo erdvės.
Gruodžio 8 d. Vilniuje, Liepkalnio vandens saugykloje, pradeda veikti Liepkalnio Kalėdų miestelis.
Unikalioje, požeminėje, šimtametėje Liepkalnio vandenvietėje vyks susitikimai su Kalėdų seneliu, „Padirbtuvės“, „Mama žino geriau“ tvarumo, keramikos, tradicinės lietuviškos gintaro, žvakių liejimo ar sodų rišimo dirbtuvės bei mažiau žinomi užsiėmimai: žaisliukų gamyba tradicine japoniška kimekomi technika, japoniškas dovanų vyniojimas furoshiki, korėjietiško mazgo rišimas, arbatos ceremonijos ir kita. Dirbtuves organizuoja Vilniaus etninės kultūros centras, Maišiagalos tradicinių amatų centras, Azijos menų centras, „ARZA Gallery“, pavieniai menininkai.
Lauko teritorijoje – ugnies instaliacijos ir mugė.
Liepkalnio Kalėdų miestelis veiks iki gruodžio 22 d., jo programa ir registracijos čia.
Gruodžio 8 d. Vilniuje, LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje, atidaroma autorinė Algirdo Šeškaus tapybos paroda „Nendrės skaitymas“
Tai pirmas toks išsamus naujosios A. Šeškaus tapybos pristatymas Lietuvoje. Iki šiol kūrėjas plačiau buvo žinomas kaip fotografas. Paskutinė jo tapybos darbų paroda surengta 1991 metais.
Iš kelių dešimčių paveikslų, sukurtų 2019–2023 m., parodai atrinkti 23 menininko kūriniai, ją lydi parodos kuratorės Virginijos Januškevičiūtės ir menininko Gintaro Didžiapetrio sudarytas, LNDM išleistas A. Šeškaus tapybos albumas.
Pasak parodos kuratorės V. Januškevičiūtės, visus A. Šeškaus kūrinius, tarp jų ir naujausią figūratyviąją tapybą, sieja iki spindesio išgrynintas savitas požiūris į meną. „Savo pastarųjų metų kūrinius menininkas gretina su saldainių popierėliais, vėjo išbarstytais paežerėje ir užbertais žemėmis. Vienintelės juos stebinčios akys – ne menininko ir ne žiūrovo, o nendrių, reginčių viską ir kartu ničnieko nematančių. Saldainiai, konditerijos fabrikas, popierėlius marginusių dailininkų veidai ir visi juos lietę (veidus, popierėlius) lyg ir šmėkščioja kažkur tolumoje, bet pats paveikslo vaizdas tirpsta nendrių šešėliuose, išblukęs, nuo visa ko atsietas, paskendęs savyje. Už pakrantės akmenų klupčioja irgi savyje paskendęs žiūrovas“, – rašo kuratorė naujojoje knygoje.
Gruodžio 9 d. 17 val. Vilniuje, „Meno avilio“ sinematekoje (A. Goštauto g. 2), tęsiama filmų apie Palestiną „Kitokia valia: Palestinos filmai“ peržiūra.
Palestinai ir Izraeliui itin nelengvu metu rodoma dviejų dalių filmų programa (sudarytojas – ŠMC kuratorius Edvardas Šumila) bando atskleisti istorinius regiono sunkumus ir žmogiškąją perspektyvą per meną, šiuo atveju, – kiną.
VERSLO TRIBŪNA
Smulkiam ir vidutiniam verslui skirto projekto „Gazelė 2025“ baigiamajame renginyje – ekonomikos, reguliavimo, komunikacijos tendencijos, klientų lūkesčiai, technologijų diktuojamas tempas ir vadovų–orkestrų išgyvenimo taisyklės. Apdovanotos sparčiausiai augusios Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Renginys tiesiogiai transliuotas portale vz.lt.
Hibridinės grėsmės tapo nuolatiniu šiandienos iššūkiu: kibernetinės atakos, informacijos trikdymas ir kitos priešiškos veikos vis dažniau taikosi į valstybines ir privačias sistemas. Specialistai sako, kad norint jas suvaldyti, reikia ne tik technologijų, bet ir sistemos, kuri leistų grėsmes atpažinti iš anksto bei dalytis informacija. Būtent tokį sprendimą kuria lietuvių bendrovė „NRD Cyber Security“, įgyvendinanti projektus „SOCshare“ ir „SOCcare“. Abu projektai finansuojami pagal Inovacijų agentūros koordinuojamą Europos Komisijos programą „Skaitmeninė Europa“ (angl. „Digital Europe Programme“) ir prisideda prie kibernetinio atsparumo stiprinimo.
Simboliškai – likus mėnesiui iki Kalėdų – prekybos centras CUP skelbia šventinio laikotarpio pradžią ir vilniečius bei sostinės svečius kviečia ne tik užsukti papramogauti ar apsipirkti, bet ir pasigrožėti ypatingomis, floristo ir dekoratoriaus Manto Petruškevičiaus kurtomis dekoracijomis, įkvėptomis arktinės gamtos.
Įmonių duomenų portalas Rekvizitai.lt Lietuvos verslo bendruomenei pateikia naują įrankį – viešą skolų registrą, kuris leis bet kuriai įmonei registruoti partnerių 30 ar daugiau dienų pradelstus mokėjimus. Ši naujovė paskatins įmones laiku vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu keis Lietuvos verslo kultūrą.
Gruodžio 9 d. bus rodomas trijų dalių filmas „Route 181, Fragments of a Journey in Palestine–Israel“, sukurtas dviejų Izraelio piliečių – palestiniečio Michelio Khleifi bei žydų tautybės Eyalo Sivano. Filmo kūrėjai, kuriuos suformavo skirtingos patirtys, tradicijos ir aplinka, keliauja per besikeičiančius riboženklius, atmintį bei ateities lūkesčius, bandydami ieškoti sąlyčio taškų ir iš pirmo žvilgsnio jau prarastų susitaikymo galimybių, stengdamiesi suprasti skirtingas vizijas ir tai, kas paprastai užmirštama.
Ciklą rengia Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ ir kultūros organizacija „artnews.lt“, filmų peržiūros – nemokamos.
Gruodžio 9 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, simfoninės muzikos vakaras su smuikininke Hina Maeda, H. Wieniawskio konkurso 2022 m. nugalėtoja.
Su Modesto Barkausko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) viešnia atliks Henryko Wieniawskio Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 2.
Orkestras dar pagros R. Schumanno Antrąją simfoniją bei F. Mendelssohno muziką Victoro Hugo pjesei „Riuji Blasas“ („Ruy Blas“).
Jaunoji japonų smuikininkė jau spėjo sužibėti ne viename tarptautiniame konkurse. Dvidešimtmetė Hina Maeda 2022 m. Poznanėje (Lenkija) vykusiame prestižiniame H. Wieniawskio smuikininkų konkurse laimėjo pagrindinį. Būdama 10-ies, tapo Japonijos studentų konkurso nugalėtoja, o 13-os dalyvavo lordo Yehudi Menuhino konkurse Londone.
2023 m. smuikininkės tvarkaraštis įspūdingas – koncertuota 20-je šalių ir 60-yje salių.
Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje, atidaryta paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“.
Pasak muziejininkų, pastaraisiais metais Valdovų rūmų muziejuje vykę archeologinių radinių tyrimai leido geriau pažinti Gotikos epochą – jos interjerą, puošybos detales, susiformavusį stilių.
Įdomu, kad iki Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos tyrimų apie Gotikos epochos interjerus Lietuvoje žinota labai mažai, o pradėjus archeologinius kasinėjimus aptikta daugybė Gotikai būdingų radinių – ornamentuotų grindų ir sienų apdailos plytelių, profilinių plytų, kitų architektūrinių detalių, puodyninių ir plokštinių koklių, dažyto tinko fragmentų bei kitų dirbinių. Jie atskleidė daug platesnį Gotikos epochos Lietuvoje paveikslą, kurį dabar parodoje gali apžvelgti muziejaus lankytojai.
Laikotarpis, kuriam priskiriama dauguma parodoje pristatomų koklių, siejamas su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492) valdymu, 52 metus trukusiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir 45 metus – Lenkijos Karalystėje.
Parodoje eksponuojami gražiausi ir įdomiausius siužetus vaizduojantys Valdovų rūmų muziejaus kolekcijos egzemplioriai – gotikiniai plokštiniai kokliai. XV a. viduriu datuojamą koklių kolekciją sudaro apie 650 koklių ir jų fragmentų, puoštų mažiausiai šešiasdešimčia skirtingų siužetų. Visi šie kokliai dekoruoti heraldiniais ženklais, biblinėmis bei šventųjų gyvenimo scenomis, mitologiniais ir kasdienio gyvenimo siužetais.
Paroda veiks iki 2024 m. balandžio 28 d.
Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3), veikia migracijos istorijai skirta paroda „Pasaulio dydžio Lietuva“.
Prezidento Valdo Adamkaus globojama paroda skirta Lietuvos migracijos procesams nuo XIX a. vidurio iki šių dienų.
XIX a. vidurys laikomas masinės migracijos Lietuvoje pradžia. Lietuva tuomet priklausė Carinės Rusijos imperijai, pramonė vystėsi lėtai, žmonėms trūko žemės ir darbo, vyravo nepriteklius. Skaičiuojama, kad iki Pirmojo pasaulinio karo vien į JAV galėjo išvykti apie 600.000 gyventojų, tarpukariu iš besikuriančios valstybės išvyko per 100.000 žmonių. Trečiąją migracijos bangą iššaukė Antrasis pasaulinis karas: žmonės bėgo nuo represijų. Per 5–6 dešimtmečius šalis neteko beveik milijono gyventojų. Po 1990 m. iš Lietuvos emigravo apie 700.000 gyventojų, o nuo 2018 m. pastebima vis didesnė imigracija ir mažėjantis emigrantų skaičius.
Parodos autorių parinktos istorijos ir pristatomos asmenybės padės įsitikinti, jog migracija yra natūralus istorinis procesas, turintis ir negatyvių, ir pozityvių pusių.
