VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Lapkričio 17, 18 d. 17  ir 19 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje, bus rodomas filmas „5 valandos skvere“, jo autoriai Eglė Grėbliauskaitė ir Andrius Seliuta von Rathas. 

„Ar pakanka panaikinti praeities ženklus viešojoje erdvėje, kad atsikratytume iš sovietmečio paveldėto mąstymo ir įpročių?“ – klausia menininkė Eglė Grėbliauskaitė, šį savaitgalį Vilniuje, buvusiame Petro Cvirkos skvere, pristatysianti meno akciją „To žalio negalima pamatyti“. 

Po vyksmo lauke greta esančioje Pamėnkalnio galerijoje bus rodomas 30 min. trukmės filmas „5 valandos skvere“ – prieš dvejus metus šiame skvere vykusios P. Cvirkos paminklo apsamanojimo ir nusamanojimo dramos „Nepamiškime nebeprisiminti“ dokumentacija. 

Pasak rašytojos Paulinos Pukytės, tąsyk E. Grėbliauskaitės kartu su Agne Gintalaite atlikta meninė akcija kvietė pergalvoti mūsų santykį su skvere stovėjusiu paminklu; menininkės siūlė kalbėtis apie mūsų šalies istoriją ne ištrinant jos ženklus, o įveikiant trauminę praeitį meno kalbos priemonėmis. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė tuomet nusprendė, kad visuomenė neturi pamatyti samanų, menininkių uždėtų ant paminklo, ir akciją uždraudė. 

Šio savaitgalio akcija Cvirkos skvere menininkė kalba apie kultūros politiką kaip politinės galios įrankį ir skatina žiūrovą atkreipti dėmesį į atvejus, kai šiuolaikinis, nepatogius klausimus keliantis menas yra varžomas. Užfiksuotuose vaizduose atsiskleidžia sunkiasvorė savivaldybės taktika ir, regis, iš sovietmečio užsilikęs, o gal ir naujai įgytas noras reguliuoti ir kontroliuoti meninę raišką. 

O Vilniaus savivaldybė išliko nuosekli – šį kartą filmo rodymui skvere pateikė neįveikiamas sąlygas, tad seansai perkelti į galeriją. 

Lapkričio 16, 17 d. Goethe’s institutas Lietuvoje kviečia dalyvauti tarpdisciplininėje renginių programoje „Perduodamas atsparumas“ („Passing On Resilience”). Pagrindinė šios atminčiai skirtos programos dalis vyks Nacionalinėje dailės galerijoje. 

Vokiečių menininkės Monikos Dorniak kuruojamame projekte „Perduodamas atsparumas“ nagrinėjamas sovietmečio traumų poveikis dabarties žmonėms ir kraštovaizdžiams Lietuvoje bei jos kaimynystėje, atskleidžiant sąsajas ir su afropietiškomis pokolonijinėmis patirtimis.

Anna Maria Strauß, projektą inicijavusio Goethe’s instituto Lietuvoje direktorė, sako, jog plataus masto Rusijos invazija Ukrainoje vėl sustiprino primirštas diskusijas apie istorines traumas ir jų atgarsius dabartyje tiek Lietuvos, tiek Vokietijos visuomenėje, tad programos rengėjai uždavė sau klausimą, „kaip į atminties ir transgeneracinių traumų temą žvelgia jaunosios kartos menininkai, kokią erdvę menas bei kultūra gali suteikti siekiant tarpusavio supratimo.“ 

Programa „Perduodamas atsparumas“ sujungė menus, psichologiją, performansą bei istoriją. Tarpusavyje persipynusios dalys balansuoja tarp mokslinių ir meninių perspektyvų, folkloro ir šiuolaikinių praktikų, sąmonės ir pasąmonės. 

Programoje dalyvauja Kamal Ahamada, Rasa Antanavičiūtė ir Austėja Tavoraitė, Liza Baliasnaja ir Rūta Junevičiūtė, Danutė Gailienė, Katherina Gorodynska, Agnė Jokšė, Ieva Balčiūnė, Michal Jurgielewicz ir Jonas Palekas, o ji skelbiama čia. 

Lapkričio 17, 18 ir 24 d. 18 val. Klaipėdos lėlių teatre – marionečių spektaklio suaugusiesiems „Karvė yra meilė“ premjera. 

Spektaklio istoriją įkvėpė kūrybinės komandos asmeninės patirtys, prisiminimai apie senelius, jų pasakojimai apie jaunystės simpatijas, pirmuosius įsimylėjimus. 

Dramaturgė Lina Laura Švedaitė prisimena: „Aušra Bakanaitė, spektaklio režisierė, norėjo papasakoti istoriją apie žygdarbius kasdienybėje ir jų svarbą, o man knietėjo atkreipti dėmesį į pagyvenusius žmones. Manau, dažnas senjoras dėl įvairių priežasčių jaučiasi atskirtas nuo šiandienio pasaulio, neišgirstas ar nuvertintas, ir tai yra neteisinga. Tad sujungėme šias dvi idėjas ir sukūrėme istoriją apie ilgametę porą ir jų žygdarbius, apie tai, ką reiškia mylėti kitą, kai gyvenimas arti pabaigos.“ 

Lapkričio 18 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje prasideda 8-asis Vilniaus fortepijono festivalis. Pradžios koncerte „Aisbergų simfonijos“ gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Mūza Rubackytė, diriguos Maximiano Valdes (Čilė, JAV). 

Pradžios koncerto programoje – R. Šerkšnytės „Aisbergo simfonija“, J. Sibeliuso Simfonija Nr. 5 „Gulbė“, E. Griego Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 16. 

„Festivalio idėja gimė artėjant 2009-iesiems, kai Vilnius buvo paskelbtas Europos kultūros sostine. Visiems norėjosi ką nors nuveikti tiek Vilniui, tiek Lietuvai. Kalbėjomės su prezidentu Valdu Adamkumi, ir jis manęs paklausė: „O ką jūs tais metais darysit?“ – „Grosiu“, – atsakiau. – „Jums reikėtų sukurti kažką, kas dar neegzistuoja.“ Šis jo sakinys man įsismelkė į galvą. Vėliau, kalbėdami su tuomečiu Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovu Egidijumi Mikšiu, sugalvojome tai, ko nėra – fortepijono festivalio Vilniuje nebuvo“, – prisimena festivalio sumanytoja , pianistė Mūza Rubackytė. 

Vilniaus fortepijono festivalio programa čia. 

Lapkričio 19 d. Vilniuje, Dūmų fabrike (Dūmų g. 5), prasideda šiuolaikinio cirko renginių ciklas „Naujojo cirko stotelės“.

„Naujojo cirko stotelę“ Vilniuje lapkričio 19 d. 15 val. atidarys klounas Cronopio. Tai jo sceninis slapyvardis – argentinietis Mariano Gedwillo, kilęs iš Latvijos, ieškantis giminės šaknų ir Lietuvoje, tyrinėja, ką reiškia būti keliautoju. Jis pasitelkia humorą, žengia nešinas garsais, o iš jo kišenių byra netikėtumai. 

Tai pasirodymas, nepaisant amžiaus, įtrauksiantis visą šeimą. Vaidinimo pavadinimas „Pachamamo“ reiškia Lotynų Amerikos čiabuvių deivės vardą – jų mitologijoje ji yra Motina Žemė, vaisingumo dievybė, rašo „Naujojo cirko stotelės“ rengėjai. 

„Naujojo cirko stotelė Naujojoje Vilnioje“ turi ir partnerius – dar viena „Naujojo cirko stotelė“ panašiu laiku įsikuria Visagine. O Šiuolaikinio cirko asociacija šio festivalio Dūmų fabrike laikotarpiu, gruodžio 5 d., rengia lietuvių cirko kūrėjų naujų darbų eskizų pristatymo vakarą „Circus PUSH“.

Renginio programa, daugiau informacijos čia. 

Lapkričio 19 d. baigiasi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Visagine vykstantis Šiaurės šalių kino forumas „Scanorama“. 

Sulig sekmadienio vakaru festivalis nesibaigia, populiariausi jo filmai bus rodomi dar kurį laiką, o programa skelbiama čia. 

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Radvilų rūmų dailės muziejuje, atidaryta JAV konceptualaus meno kūrėjų Igorio ir Svetlanos Kopystianskių kūrybos paroda. 

Pačių menininkų muziejaus erdvėms parengtą retrospektyvą sudaro darbai, sukurti kiekvieno individualiai iki persikeliant į Vakarus, ir bendra kūryba jau emigravus. Parodoje pristatomos fotografijos, darbai ant popieriaus, drobės, objektai, videokūriniai. 

Ukrainoje ir Rusijoje gimusių Svetlanos ir Igorio Kopystianskių kūriniai rodyti reikšmingose tarptautinėse bienalėse, muziejų parodose, yra įtraukti į svarbiausių muziejų kolekcijas. Keli Kopystianskių darbai demonstruojami ir Radvilų rūmų dailės muziejuje – vienintelėje šiandien Šiaurės ir Vidurio Europos muziejuose prieinamoje sovietinio nonkonformistinio meno ekspozicijoje „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“. 

Ukrainoje gimęs Igoris (1954) ir Rusijoje gimusi Svetlana (1950) Kopystianskiai 8–9 dešimtmečiais aktyviai dalyvavo neoficialaus meno lauko, besipriešinusio sovietinės sistemos reguliavimui, gyvenime. Menininkai savo studijoje ir pogrindinėse parodose Lvive eksponavo konceptualius tapybos, grafikos darbus, objektus, instaliacijas, dalyvavo nonkonformistinio meno grupių veikloje, rengė menines akcijas ir performansus.

1988 m., vos atsiradus galimybei laisviau judėti, Kopystianskiai emigravo į Vakarus. Gyveno ir kūrė Niujorke, vėliau – Paryžiuje, Berlyne. XX a. 10 dešimtmetyje pradėjo kartu kurti videomeno kūrinius. Su jais pirmiausia ir siejama poros kūrybinė veikla Vakaruose.

Kopystianskių archyvas saugomas Pompidou nacionaliniame meno ir kultūros centre Paryžiuje. Jų darbų turi įsigiję Modernaus meno muziejus (MoMA), Metropolitano ir Whitney Amerikos meno muziejai Niujorke, „Tate“ muziejus Londone, Berlyno galerija, MUMOK Vienoje, Naujojo Pietų Velso meno galerija Sidnėjuje ir kitos svarbios modernaus ir šiuolaikinio meno institucijos. 

Vilniuje, Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10), veikia paroda „Samuelio Bako dailė Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“.

Ši paroda atidaryta birželį švenčiant dailininko 90-ies metų sukaktį. VŽ apie ją primena ta proga, jog šiomis dienomis, minint 6-uosius Samuelio Bako muziejaus veiklos metus, iš Bostono, kuriame gyvena dailininkas, gauta žinia, jog Lietuvai jis dovanoja dar 150 savo darbų, daugiausiai iš Romos ir Paryžiaus laikotarpio (1956–1965). 

Sulaukęs šios dovanos, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus (VGŽIM) turės gausiausią dailininko darbų kolekciją Europoje ir antrą pagal dydį pasaulyje (po Samuelio Bako muziejaus Omahos universitete, Nebraskos valstijoje).

Sulaukti siuntos VGŽIM tikisi gruodį. Tada papildytą Samuelio Bako rinkinį sudarys 400 meno kūrinių – grafikos, tapybos darbų ir piešinių. Dailininkas planingai atrinko tų serijų kūrinius, kurių VGŽIM turėjo mažiau.

Vilniuje, „Tumo“ galerijoje (Užupio g. 28), atidaryta Adelės Liepos Kaunaitės ir Williamo Bakaimo (Kamerūnas)  paroda „Totemai“. 

Pasak parodos kuratorės Justės Buslavičiūtės, menininkai priklauso dviems skirtingiems kultūriniams kontekstams, tačiau jų kūryboje aiški bendra tema – toteminės būtybės ir objektai, kurie tampa raktiniais ženklais, siekiant atverti duris į žmogaus pasąmonės gilumas.

Williamas Bakaimo dalį savo darbų sukūrė dalyvaudamas Tumo galerijos inicijuotoje kūrybinių rezidencijų programoje. 

Paroda veiks iki 2023 m. gruodžio 2 d.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC, Didžioji Vandens g. 2) atidarytos Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyriaus parengtos septynios fotografijos parodos. 

Fotografijos šventės programoje – Alnis Stakle (Latvija) paroda „Švelni apokalipsė / Mellow Apocalypse“, Žilvino Glušinsko fotografijų paroda „Juodos gėlės“, Vaclovo Strauko retrospektyvinė fotografijų paroda „Pamario užkalbėjimas: Jūrės marios, vėjas, smėlis“, Stanislavo Ostrous (Ukraina) fotografijų paroda „Chersonas. Miestas X“, Gedimino Juškos fotografijų paroda „Laukimas“ ir kt. 

Parodų kuratorius ir ekspozicijų architektas Darius Vaičekauskas, jos veiks iki gruodžio 10 d.