VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Lapkričio 9 d. prasidėjo 21-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. 

Festivalio programoje – Europos kino meistrų ir pripažintų aktorių pavardės, kino dailininkas ir „Oskaro“ laureatas Allanas Starskis, Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintų lietuvių vaizduojamojo meno kūrėjų filmai, naujojo Europos kino atradimus pristatantis pagrindinis konkursas ir jauniesiems kūrėjams skirta trumpametražių filmų konkursinė programa. 

Iki lapkričio 19 d. festivalis vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, Alytuje ir Visagine, jo programa skelbiama čia. 

Kinos kritikės Rasos Paukštytės „Scanoramos“ apžvalgą galima paskaityti čia. 

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948.
Vienas miestas – daug pasakojimų“. 

Kolektyvinį Vilniaus paveikslą tarpukario metais pirmiausia kūrė lenkiškosios kultūros atstovai, tačiau labai svarbus šio vaizdinio dėmuo – lietuvių, žydų, baltarusių, rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių vilniečių žvilgsnį liudijantys kūriniai.

Paroda per amžininkų sukurtus vaizdus, daugiausia dailės kūrinius ir fotografijas, pristato itin sudėtingo laikotarpio Vilniaus vaizdinį: 1918–1948 m. miestas keliavo iš rankų į rankas, tapdamas tai Lenkijos, tai Lietuvos dalimi, jį buvo okupavę naciai ir sovietai. Okupacijos ir karai radikaliai pakeitė gyventojų sudėtį ir socialinę struktūrą, paliko žymų pėdsaką Vilniaus materialiajame kūne – jo architektūroje ir urbanistikoje.

Iš svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos muziejų, bibliotekų ir archyvų į parodą buvo atrinkta daugiau kaip 250 kūrinių – tapyba, grafika, skulptūra, fotografija, knygos. Greta plačiai žinomų ir ne kartą reprodukuotų Vilniaus dailės klasikų Ludomiro Slendzinskio, Michalo Roubos, Jerzy Hoppeno, Jano Bułhako, Adomo Varno, Vytauto Kairiūkščio, Benciono Cukermano kūrinių pristatomi jaunosios kartos dailininkų Hannos Milewskos, Jozefo Horydo, Hadassos Gurewicz-Grodzkos, Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės, Vlado Drėmos, Moišės Vorobeičiko ir kt. paveikslai, grafikos atspaudai ir fotografijos. Dalis jų rodomi pirmą kartą.

Parodos kuratoriai – Giedrė Jankevičiūtė ir Andrzej Szczerski.

Lapkričio 11 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre, – G. Verdi operos „Aida“ premjera. 

Pasak LNOBT, „Aidos“ premjeriniai spektakliai publikai leis pasigėrėt itin stipria solistų sudėtimi – pagrindinę Aidos partiją premjerai parengė trys itin stiprios atlikėjos: Latvijos vardą operos pasaulyje garsinanti Kristinė Opolais, mūsų publikos numylėtinė Viktorija Miškūnaitė ir Kseniya Bakchritdinova-Kravchuk, Ukrainos nacionalinės operos solistė.   

Operą režisavo Gediminas Šeduikis, muzikos vadovas ir dirigentas – Siesto Quatrini. 

„Aidos“ spektakliai LNOBT scenoje šį sezoną bus rodomi tik lapkričio 10, 11, 12, 14, 15, 16, 17 ir 18 dienomis. 

Lapkričio 11 d. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, – orkestro muzikos koncertas „Prancūzų muzikos šedevrai III“, programoje – O. Messiaeno, C. Saint-Saenso ir L. Boulanger muzika.

Programą atliks būrys lietuvių solistų ir muzikantų, diriguojami ne pirmą kartą Filharmonijos scenoje pasirodančio Jonathano Bermano (Didžioji Britanija). 

Lapkričio 11 d. 18 val. – Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) premjera „Kai mes būsim jauni“. 

Pjesės autorė – poetė ir dramaturgė Daiva Čepauskaitė, režisierius – Aleksandras Špilevoj. Vaidina Jūratė Onaitytė, Inesa Paliulytė, Liubomiras Laucevičius, Vilija Grigaitytė, Liucija Rukšnaitytė, Algirdas Pintukas, Lili Stepankaitė. 

Apie ką ir kodėl šis spektaklis, puikiai nusako pjesės autorės D. Čepauskaitės žodžiai: 

„Iš tiesų, gavau ir temą (senatvė), ir spektaklio žanrą (komedija arba bent jau komedijos elementai), ir aktorius, kurie vaidins (puikūs vyresnės kartos teatro trupės aktoriai), ir režisierių – Aleksandrą Špilevojų, su kuriuo lig šiol dirbti neteko. Vėliau gavau dar ir būsimo siužeto išeities situaciją, sąlygą – t. y. grupė pagyvenusių žmonių susirenka į savo vaikystės draugo laidotuves. Visas šitas komplektas kėlė nemažai iššūkių, atsakomybės, bet būtent dėl to procesas buvo ir tebėra labai įdomus – vasaros pradžioje iškeliavau į intriguojančią kelionę ieškoti septynių personažų ir rudenį grįžau su smagia senukų kompanija – pjese su septyniais vaidmenimis“. 

Lapkričio 11 d. 18.30 val. Klaipėdoje, Žvejų rūmuose, – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklio triptikas „Dona Kichotė“. 

Iššūkį scenoje pristatyti legendinio Miguelio de Cervanteso veikėjo Dono Kichoto – keistuolio idalgo, kovotojo su blogiu simbolio – moteriškąją versiją 2022 m. priėmė keturi choreografai, atstovaujantys skirtingoms šalims ir kultūroms. Tai KVMT baleto trupės nariai Daria Verovka ir Yanas Malaki iš Ukrainos, patyrusi choreografė Aušra Krasauskaitė ir slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, neseniai tapęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovu. Keturių skirtingo braižo choreografų meninės vizijos įgijo šokio spektaklių triptiko formą, itin dažnai sutinkamą nūdienos teatruose visame pasaulyje. 

Jų pasakojamos istorijos skleidžiasi skambant baroko kompozitorių G. F. Handelio, H. Purcello, A. Scarlatti ir J. S. Bacho kūriniams bei kompozitorės Silvijos Miliūnaitės kūrybos intervencijoms sopranui, birbynei, chorui ir elektronikai. 

Iki lapkričio 12 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) vyksta šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“. 

Šiemet jame pristatomos vokiečių pjesės ir naujausia tarptautinės dramaturgijos rezidencijos dalyvių kūryba. Lapkričio 10 ir 11 d. vyks dramaturgo iš Miuncheno „Kammerspiele“ Tobiaso Shusterio paskaita „Nuo pjesės užsakymo iki spektaklio premjeros“, o renginių savaitę užbaigs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dramaturgijos studenčių kūrybos pristatymas „Apleistieji“.

Pjesių skaitymus režisavo Žygimantas Kudirka, Justinas Vinciūnas, Naubertas Jasinskas, Kotryna Siaurusaitytė, Uršulė Bartoševičiūtė ir Eglė Švedkauskaitė. 

Festivalio programa – čia. 

Visi „Versmės“ renginiai nemokami, vyksta LNDT repeticijų salėje (išskyrus Tobiaso Shusterio paskaitą, ji vyks salėje „Po palme“). Įėjimas į visas erdves – iš Gedimino pr. 4.

Vilniuje, galerijoje „Vartai“ (Vilniaus g. 39), atidaryta Godos Palekaitės ir Marijos Puipaitės darbų paroda „Fetišo anatomija“. 

„Fetišui reikia kūno, reprezentacinio ekrano, geidžiamo objekto, svetimos kultūros ar moters figūros – kito. /.../ Šioje parodoje atsispiriame nuo istorinės fetišo prasmės kaip nepažįstamo reiškinio, kilusio iš moterų praktikų demonizavimo, vėliau peraugusio į objektų ar net ištisų kultūrų fetišizavimą. 

Savo pasakojimą pradedame Venecijos kurtizanių kultūros istorija, kai moteris galėjo jaustis sąlyginai laisva tik egzistuodama visuomenės paribiuose. Nors kurtizanės kasdien susidurdavo su sunkumais ir pavojais, jos buvo vienos labiausiai išsilavinusių, laisviausių ir įtakingiausių moterų visoje Europoje; net ir šiandien jas galime laikyti tam tikru pavyzdžiu. 

Moters seksualumas, istorijoje demonizuotas, maskuotas, kontroliuotas ir fetišizuotas, laisvai galėjo reikštis salonuose. Tai lėmė ir erdvės šiai parodai pasirinkimą: galerija „Vartai“, komercinė meno erdvė romantiškame interjere aukštomis lubomis, mums priminė itališką ridotto – saloną, kur vykdavo pusiau vieši menininkų, poetų, intelektualų ir jų klientų – aukštuomenės mecenatų bei politikų (vyrų) – susitikimai. Būtent tokiuose salonuose garsi to meto kurtizanė Veronika skaitydavo savo jausmingą, drąsią, erotišką ir visuomenei kritišką poeziją, išskirtinę to meto literatūros lauke“, – parodą pristato autorės. 

Vilniuje, „Editorial“ erdvėje (Latako g. 3), atidaryta Anastasios Sosunovos paroda „DIY“. 

A. Sosunovos videokūrinio pasakotojas mena 10-ojo dešimtmečio pradžią, kai žlugus socializmui statybinių prekių parduotuvės tapo reikšmingu reiškiniu – jos suteikė platesnę prieigą prie naujų įrankių ir medžiagų. Visam regionui išgyvenant teraformacijos procesus, skirtus prisitaikyti prie rinkos ekonomikos, žmogui buvo pasiūlyta galimybė paimti savo likimą į savas rankas. Kultūroje, išaugusioje iš nepritekliaus, savo ruožtu lėmusio savarankišką gamybą, tai buvo lemtingas žingsnis į naują realybę. Būtent joje buvo išugdyti pirmieji laukinio kapitalizmo dienų pionieriai, kaip antai Augustinas Rakauskas – vienas turtingiausių šalies žmonių, daugybės įmonių (tokių kaip pagrindinis „pasidaryk pats“ principu grįstas prekybos tinklas „Kesko Senukai“, PC „MEGA“ ir „Banginis“, SPA kurortų tinklas „Harmony Park“ bei „Žinių radijas“) savininkas, išleidęs tris knygas, kuriose aprašė savo dvasinį mokymą. 

Šio vieno žmogaus savireligijos idėjos, simboliai ir vertybės taikomos visuose šiuose versluose, jų korporacinėse struktūrose, estetikoje, darbo etikoje ir net prekių išdėstyme. Gilios protestantiškosios etikos šaknys, vėlyvojo sovietmečio ezoterikos įtaka ir šiuolaikiniai nacionalizmo, kapitalizmo bei krikščionybės mišiniai šią savireligiją susieja su išganymo baigtinumu. Ar „pasidaryk pats“ – sekuliari ideologija, tampanti – kaip ir liberalizmas – išsigelbėjimo metafora? 

A. Sosunova fiksuoja judėjimą, galintį liudyti, jog už lankymosi šiose šventyklose slypi gilesni, mitiniai modeliai. Instaliacijos viduje ant cinko išraižytas atvaizdas – parafrazuojantis retą krikščionišką kanoną vaizduoti Kristų kankinamą visais aplink jį išdėliotais įrankiais – simbolizuoja įrankius, su kuriais draudžiama dirbti sekmadienį. Tai – dar viena nuoroda į tamprią religijos ir darbo sampyną. 

Menininkė atseka keistą ryšį tarp verslo operacijos ir vieno žmogaus religijos. Ši „pasidaryk pats“ parduotuvių tinklo ir dvasinės sistemos sąsaja vargiai tikėtina atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Užrašai ir fragmentai sukuria tarp šių sferų stiprų ryšį – kaip danguje, taip ir žemėje (sutrumpintas Danielio Muzyczuko tekstas).

Druskininkuose, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus V. K. Jonyno galerijoje (Turistų g. 9), lapkričio 10 d. 16.30 val. atidaroma paroda „Neregėti kūriniai“ iš galerijos rinkinio.

Joje eksponuojami aštuonių menininkų – Adolfo Vaičaičio, Audronės Petrašiūnaitės, Irenos Griežės, Magdalenos Birutės Stankūnienės, Ringailės Zotovos, Romo Viesulo, Vidos Krištolaitis, Viktoro Petravičiaus – kūriniai, saugomi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinio V. K. Jonyno galerijos rinkinyje. 

37 meno kūriniai atvyko kartu su V. K. Jonyno dovanotu kūrybiniu palikimu arba buvo padovanoti galerijai pačių menininkų. Per 30 m. sukaupta nedidelė meno kūrinių kolekcija ligi šiol buvo saugoma rinkinyje ir dabar pirmą kartą pristatoma V. K. Jonyno galerijoje.

Palangoje atidarytas atnaujintas Jono Šliūpo muziejus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys. 

Pasak LNM, J. Šliūpo muziejuje atnaujinta ekspozicinė erdvė, įrengtos edukacinės, išplėstos keičiamų parodų patalpos. 

„Norime, kad Jono Šliūpo muziejus taptų vieta, kurioje mezgamas dialogas tarp istorijos ir šiandienos. Kur susitiktų ir bendrą kalbą rastų ne tik skirtingų kartų, bet ir skirtingų dalykų muziejuose ieškantys lankytojai“, – sako dr. Rūta Kačkutė, LNM vadovė.

Šia proga J. Šliūpo muziejuje atidaryta paroda „Tapatybė ir forma. Kazio Varnelio kūryba“, joje eksponujami rinktiniai darbai iš Kazio Varnelio namų-muziejaus – paties K. Varnelio kūriniai ir muziejaus fonduose saugomi etnografinės tekstilės dirbiniai. 

Muziejininkai tikisi, jog po poros metų čia bus atidaryta nauja ekspozicija, skirta pirmajam Palangos burmistrui, o pats muziejus taps populiariausiu kurorto kultūriniu traukos centru. 

Jono Šliūpo nuolatinei ekspozicijai įrengti numatyta 400.000 Eur. 

Lapkričio 13 d. Kaune atidaromas Lietuvos zoologijos sodas. 

„Ką čia slėpti – klausimo apie atidarymo datą tiek iš turistų, tiek iš vietinių sulaukdavome labai dažnai. Tiesa, nuomonių apie tokias erdves yra visokių, tad norėdami užbėgti įvykiams už akių sakome, kad Lietuvos zoologijos sodas nuolat prisideda prie nykstančių gyvūnų rūšių išsaugojimo – europinėje nykstančių rūšių išsaugojimo programoje visoje Europoje dalyvauja beveik 400 skirtingų gyvūnų rūšių, tarp jų – ir Lietuvos zoologijos sode esanti Rotšildo žirafa bei kitos rūšys. O kur dar baliniai vėžliukai“, – skelbia „Kaunastiškos naujienos“. 

Beje, girdėjome, kad atsinaujinusiose Zoologijos sodo erdvėse bus galima pamatyti ir naujų gyvūnų – raganosių, varanų, ūdrų, gepardų ir kitų. Nekantraujame įsitikinti!