VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Iki kovo 26 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vyksta Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“. 

„Kino pavasaris“ didžiuosiuose ekranuose šiemet parodys per 100 filmų, be to, žiūrovų laukia ypatingos patirtys: 9 val. trukmės seansas MO muziejuje, šviesa ir dūmais specialią salę užpildysiantis eksperimentinis filmas-instaliacija „Lewben Art Foundation“ erdvėse, vakarėlis su filmo apie vyriausią Lenkijos „drag“ karalienę ir kt. 

Kino kritikės Rasos Paukštytės įžvalgos apie šių metų festivalį – čia. 

„Kino pavasario“ programa – čia. 

Kovo 17 d. 18 val. Valdovų rūmų muziejuje – dar daugiau kino, čia rengiama lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (2022) premjera. 

Filmo režisierius Cyprianas Demianiukas ir scenarijaus autorius Piotras Kornobis atsigręžia į XIX a. pabaigą ir pasitelkę lenkų, lietuvių bei ukrainiečių tautinio atgimimo pavyzdžius, atskleidžia romantizmo laikotarpį kaip politinį maištą, vedantį į valstybingumą ir tautinių bendruomenių kanoną įtvirtinusią modernybę. 

Nostalgija prarastam politiniam būviui ir maišto struktūra, sukylanti prieš agresoriaus įtaką – tokia romantizmo paradigma, atpažįstama Vidurio Europos regione, brėžiama C. Demianiuko filme. Lenkų, lietuvių ir ukrainiečių istorikų dėliojamame pasakojime skamba mintis, kad etniniai XIX a. pabaigos judėjimai iškyla kaip balsas, oponuojantis apšvietos idėjoms, neigusioms tariamą Abiejų Tautų Respublikos ir jai giminingų politinių darinių nepažangą. 

Peržiūra nemokama. 

Kovo 17 d. 18 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje – pokalbis iš „Susikalbėjimų“ ciklo. Su teatro režisieriais Gyčiu Padegimu ir Aleksandru Špilevojumi kalbėsis Ramunė Balevičiūtė, teatro kritikė ir tyrėja, LMTA Meno ir mokslo prorektorė. 

G. Padegimas – žymus Lietuvos teatro režisierius, LMTA Klaipėdos fakulteto profesorius. Lietuvos ir užsienio teatruose pastatė per 100 spektaklių, už savo kūrybinę meninę veiklą pelnė svarbių valstybės apdovanojimų.

A. Špilevojus yra režisierius, dramaturgas, aktorius, pedagogas, LMTA doktorantas, kuria spektaklius Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, kurio meno vadovas jis yra, dirba ir kituose Lietuvos teatruose, dalyvauja įvairių Europos šalių kino projektuose. 2018 m. jam skirta Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija, o 2019 m. – „Auksinis scenos kryžius“ už Šiaulių dramos teatre paties režisuoto spektaklio „Bagadelnia“ dramaturgiją. 2020 m. A. Špilevojus pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą Dalios Tamulevičiūtės teatro festivalyje už spektaklį „Irano konferencija“.

Atėjus į susitikimą galima aplankyti ir LMTA Centrinių rūmų antrajame aukšte veikiančią parodą „90 stabtelėjimų. Sugauk sėkmę!“, skirtą LMTA jubiliejui. Joje eksponuojami ypatingi LMTA dėstytojų, profesorių, meno kūrėjų, atlikėjų daiktai. 

Pradžia 18 val., įėjimas laisvas. 

Kovo 17 ir 18 d. Klaipėdoje, Žvejų rūmuose, – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai” premjera. 

Teatro trupė sušoks kelis spektaklius – baleto pasaulio įžymybės, choreografo Alexanderio Ekmano (Švedija) pastatytą „Cacti“ („Kaktusai“) ir Roberto Bondaros (Lenkija) choreografines kompozicijas „Žagsulys“ („Hiccup“) bei „8m68“. 

„Cacti“ – labai ritmiškas spektaklis, o A. Ekmano braižas, kaip ir sukurti šokio judesiai, kelia iššūkių net pajėgiausiems baleto artistams. Tai išbandymas ir gyvai scenoje grojančiam kvartetui. Norint atlikti šią muziką, reikia įdėti širdies. Šiame kūrinyje iššūkiu tampa ir tai, kad čia nereikia vaidybos. Būtina būti natūraliems ir tuo pačiu perteikti jame užkoduotą sarkazmą“, – apie spektaklį sakė Ana Maria Lucaciu, A. Ekmano asistentė.

Prieš premjerą – publikos susitikimas su garsiuoju choreografu A. Ekmanu. 

17 ir 18 d. vilniškiame „Tamsta“ klube (A. Strazdelio g. 1) vyksta „Tamsta Jazz Weekend“ festivalis. 

Po sėkmingo debiuto 2020 m. ir kovidinės petraukos sugrįžęs festivalis šiemet pristato po tris grupes iš Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Be to, festivalio svečiai „Tamsta“ muzikos prekių parduotuvėje veda nemokamus meistriškumo kursus. Juose laukiami ir profesionalai, ir tie, kuriems tai tiesiog įdomu. 

Plačiau apie kursus – čia, festivalio programa – čia.  Kovo 18 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, smuikininkė Manon Galy ir dirigentas Victorienas Vanoostenas iš Prancūzijos. 

M. Galy vardą Lietuvos publika išgirdo 2021 m., kai ji tapo Jaschos Heifetzo konkurso trečiosios vietos prizininke. Tulūzoje gimusi atlikėja griežti smuiku pradėjo būdama septynerių, devynerių įstojo į Tulūzos konservatoriją, vėliau studijas tęsė Paryžiaus konservatorijoje. 

Pianistas ir dirigentas V. Vanoostenas tarptautinės auditorijos dėmesį atkreipė 2018 m., kai Danielio Barenboimo kvietimu dirigavo Berlyno „Staatsoper“ ir buvo paskirtas legendinio maestro asistentu. Lietuvos publiką jis sužavėjo 2021 m., Vilniaus fortepijono festivalyje diriguodamas prancūzų muzikos programą. 

Koncerte skambės prancūzų kompozitorių muzika: E. Chaussono simfoninė poema „Viviane“ , C. Saint-Saenso Trečiasis koncertas smuikui, C. Debussy „La Mer“ („Jūra“), trys simfoniniai eskizai ir M. Ravelio Siuita Nr. 2 iš baleto „Dafnis ir Chloja“.

Kovo 18 d. Valdovų rūmų muziejus pradeda kūrybinių dirbtuvių ciklą. 

Jis skirtas tiems, kas mėgsta piešti, nori daugiau sužinoti apie flamandų meistrų tapybą, – parodoje „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“ vyks pirmasis ciklo užsiėmimas „Natiurmorto improvizacija pastele“. 

Šiuos užsiėmimus sukūrusi dailininkė, edukatorė Gretė Ginaitytė sako, kad muziejaus erdvėse nerti į kūrybą galės kiekvienas dailės mėgėjas, užsiėmimų dalyviai mokysis senųjų meistrų paslapčių, narplios mados detektyvus, pieš natiurmortus. 

Kovo 18 d. 15.10 val. Vilniuje, Užupio respublikoje, atidaromas Vilniuje atidaromas pirmasis žaliasis kelias be spūsčių. 

Taip simbolinės akcijos organizatoriai „Dūmų fabrikas“ ir improvizacijos teatras „Kitas kampas“ pavadino Naująją Vilnią bei Užupį jungiančią upę – Vilnelę, kuri Šv. Patriko dieną tradiciškai bus nudažyta žaliai. Tarp šių dviejų sostinės rajonų tądien „žaliuoju“ transportu bus plukdamas prekių krovinys iki Užupio meno inkubatoriaus pakrantės. 

16 val. teatro „Kitas kampas“ namuose (Malūnų g. 4) vyks paskaita „Du lušnynai šalia Vilnelės. Apie blizgantį Užupį ir poliruojamą Naująją Vilnią“ su gidu, istoriku ir keliautoju Vladu Liepuoniumi. Ji nemokama.

Kovo 19 d. 15 val. Kaune, galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27), pristatomas Anaro Aliievo (Ukraina) meninis projektas „Kelias link Pergalės“.  Ukrainos menininką A. Aliievą Rusijos karinė agresija užklupo Charkive – raketų apšaudymu, bombardavimu ir evakuacija. 

Išgyventas emocijas, skausmą dėl Ukrainos ir tikėjimą jos pergale menininkas interpretavo projekte „Kelias link Pergalės“.

„Ukrainoje jau visi metai tęsiasi karas. Afišoje – 365-ios kulkų skylės – po vieną kiekvienai karo dienai. Eilė nepabaigta, nes kova vis dar tęsiasi. Kartu link pergalės!“ – sako menininkas. 

Vilniuje, galerijoje (AV17) (Totorių g. 5), atidaryta Donato Jankausko-Duonio „Komercinė paroda Milijuons“. 

D. Jankausko-Duonio skulptūros ir instaliacijos šiuolaikinio lietuvių meno kontekste išsiskiria monumentaliomis, zoomorfinėmis figūromis, atsikartojančiu beždžionių motyvu bei nuosekliu temų tęstinumu. Humoro ir sarkazmo nestokojantys kūriniai slepia nuo lietuvių liaudies tradicijų iki šiuolaikinės populiariosios kultūros varijuojančias nuorodas. Nevengdamas autoironijos, jis formuoja menininko, kaip taisyklių nepaisančio bei savitą tikrovę kuriančio veikėjo, įvaizdį. 

„Komercinėje parodoje Milijuons“ D. Jankauskas-Duonis galerijos patalpas užpildo savo sukurtomis kupiūromis ir pristato naują oficialią Beždžionių muziejaus valiutą. 

„Pinigai yra mano valandos kaina. Jie nėra vienareikšmiški. Vertė sukuriama. Pavydžiu milijonieriams, tad susikuriu milijuoną pinigų pats. Tik gražesnius“, – sako menininkas.

Paroda veiks iki balandžio 20 d.

Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ (Dariaus ir Girėno g. 5) atidaryta skulptoriaus Algio Kasparavičiaus darbų paroda „Atsitiktiniai prisiminimai“. 

Skulptorius, instaliacijų bei objektų kūrėjas parodoje „Atsitiktiniai prisiminimai“ pristato naujausius ir anksčiau sukurtus darbus, kuriuos sieja atminties tematika. 

Mąstydamas apie žmogaus gyvenimą, autorius pastebi jo trapumą ir senkantį laiką. Dėl to parodoje atsiskleidžia nekasdienė laiko patirtis, įgyjama svarbių gyvenimo momentų ir stiprių išgyvenimų metu. Nežinia kaip, iš kur atsiradę, ar dar panaudojami pagal savo paskirtį ar įgavę kitas reikšmes ir tapę naujos istorijos elementais, parodoje eksponuojami objektai kuria siurrealistinę sapno atmosferą. Tarp nesustabdomo laiko pėdsakų atsiranda kasdienybės gyvenimo daiktų fragmentai, menantys tam tikrus įvykius ar perėjimus iš vieno etapo į kitą. Akistata su šiais objektais skatina priimti gyvenimą tokį, koks jis yra bei skirti akimirką praeities refleksijai ar šio momento laikinumo išgyvenimui.

Parodą rengia galerija (AV17), ji veiks iki balandžio 25 d.