VŽ lentynoje – naujos knygos
Raudonasis badas
Anne Applebaum, iš anglų k. vertė Jolita Parvickienė, išleido „Tyto alba“, 2023 m.
A. Applebaum – amerikiečių žurnalistė ir istorikė, aštuonių knygų autorė. Knyga „Gulago istorija“ pelnė jai, be kitų, prestižinę Pulitzerio premiją, o „Geležinė uždanga“ buvo apdovanota Cundillio premija. „The New York Times“ bestseleriu tapęs „Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“ – trečioji į lietuvių kalbą išversta jos knyga.
1929 m. Stalinas ėmėsi įgyvendinti savo žemės ūkio kolektyvizacijos politiką – iš tiesų antrąją revoliuciją Rusijoje. Milijonai valstiečių buvo priversti atiduoti savo žemę ir stoti į kolūkius. Rezultatas buvo precedento neturintis ir pražūtingiausias Europos istorijoje badas: 1931–1933 m. Sovietų Sąjungoje mirė 5 mln. žmonių. Daugiau kaip 3 mln. (kitais šaltiniais remiantis – iki 14 mln.) mirusiųjų buvo ukrainiečiai, kuriuos valstybė sunaikino sąmoningai.
Knygos autorė įtaigiai pasakoja apie vieną niekšiškiausių Stalino nusikaltimų, vadinamąjį holodomorą, kurio padariniai juntami iki šiol, Rusijai vėl kėsinantis į Ukrainos nepriklausomybę.
Pasak leidėjų, ši knyga – ciniško melo ir abejingumo industrijos, kerojusios Sovietų Sąjungoje, skerspjūvis, o kartu įspėjimas šiandienai: jeigu iš istorijos nepasimokome, ji kartojasi.
Vienuolyno kronika
Jose Saramago. iš portugalų k. išvertė Valdas V. Petrauskas, išleido „Kitos knygos“, 2022 m.
Iki šiol lietuvių kalba buvo išleistos penkios Nobelio literatūros premijos laureato Jose Saramago knygos, bet tik 2022-ųjų pabaigoje lietuviškai pasirodė romanas, išgarsinęs jį visame pasaulyje.
Leidėjai primena, kad portugalų rašytojas J. Saramago gimė 1922 m., tačiau plataus pripažinimo sulaukė tik šešiasdešimties, kai 1982 m. išleido ketvirtąjį romaną „Memorial do Convento“, angliškai žinomą pagal pagrindinių veikėjų Baltazaro ir Blimundos vardus. Šis romanas atkreipė tarptautinės skaitytojų bendruomenės dėmesį, pelnė Portugalų PEN centro apdovanojimą. Po jo rašytoją ištiko itin produktyvus kūrybinis etapas, padovanojęs skaitančiajai žmonijos daliai tokius kūrinius kaip „Aklumas“, „Kai mirtis nusišalina“ ir kitus.
„Vienuolyno kronika“ – tai barokinė pasaka, kurios veiksmas vyksta XVIII a. Lisabonoje, per patį inkvizicijos įkarštį. Portugalijos imperija galios viršūnėje, karalystei reikia įpėdinio, tačiau karalienė, galimas daiktas, nevaisinga. Ir čia senas vienuolis atneša žinią, kad jei karalius Mafros kaime pastatydins vienuolyną, neilgai trukus įvyks stebuklas ir trokštamas kūdikis gims. Davęs žodį valdovas imasi įgyvendinti sumanymą, didingumu turintį pranokti Šv. Petro baziliką Romoje. Vieną vakarą vienuolyno bazilikos statytojams pasivaidens, kad danguje virš Mafros praskriejo Šventoji Dvasia. Šios legendos fone romanas pasakoja apie suluošinto kareivio ir jaunos aiškiaregės meilę bei eretišką kunigo atskalūno svajonę pabėgti.
Anot teksto redaktorės Viktorijos Skliutaitės, „didelė dalis literatūros šiuo atveju radosi autoriui sėdint archyvuose ir vaikštant po muziejus. Taigi jis tyčia ar netyčia sukūrė vėlyvąjį nacionalinį epą“.
Nobelio literatūros premija J. Saramago buvo skirta 1998 m. – už „vaizduotės, užuojautos ir ironijos palaikomus palyginimus, per kuriuos jis nuolat leidžia mums dar kartą suvokti sunkiai suvokiamą tikrovę“. Lietuviams skaitytojams šio autoriaus kūryba labiau asocijuojasi su postapokaliptine nuotaika arba ateistiniais Biblijos perpasakojimais. „Vienuolyno kronika“ atskleis kitokį J. Saramago – kaip istorinio ir magiško pasakojimo kūrėją.
Pranešėjas ir Prezidentas
Birutė Davidonytė, Dovydas Pancerovas, leidėjas „Laisvės TV“, 2023 m.
Knygynų dar nepasiekusi, bet bangas jau kelianti knyga, neabejotinai tapsianti bestseleriu.
B. Davidonytė ir D. Pancerovas, tiriamosios žurnalistikos knygos „Kabinetas 339“ autoriai, šįkart nėrė dar giliau (arba aukščiau) – į Prezidentūrą.
„Artėjant 2019-ųjų prezidento rinkimams Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnas gauna neįprastą užduotį – nesilaikant griežtų taisyklių patikrinti vieno iš kandidatų rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą. Pareigūnas netrunka suprasti, kad tai gali būti savotiška Departamento vadovų parama prezidento posto siekiančiam Gitanui Nausėdai, todėl ryžtasi tapti Pranešėju.
Šioje knygoje pirmą kartą prabyla ne vien Pranešėjas, bet ir dešimtys kitų liudininkų, savo akimis mačiusių Nausėdos rinkiminę kampaniją, jo įsikūrimą Prezidento rūmuose, bandymus įsitvirtinti Lietuvos politikoje, artimiausios komandos euforiją ir nusivylimus. Atskleidžiama, kaip prezidentas Nausėda ir kiti valstybės vadovai veikė per svarbiausias pastarojo meto krizes: pandemiją, maršizmą, Rusijos karą Ukrainoje, Lietuvos konfliktus su diktatoriškomis valstybėmis“, – pristato knygą leidėjai.
„Ak, ta gerovės valstybė. Skaityti tokias knygas yra bjauru: tenka irtis per puslapius, kuriuose intrigos, manipuliacijos, melas, politinės rietenos ir kvailystės. Užvertęs paskutinį puslapį tik dar kartą pagalvoji, kad Danijos Karalystėje kažkas tikrai supuvę ir žurnalistiniais įrankiais to nesutvarkysi. Bet, kaip teigia vienas garsus filosofas, – niekas nesakė, kad bus lengva“, – vertina knygą Antanas Terleckas.
Baltieji prieš juoduosius
VERSLO TRIBŪNA
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Vieno didžiausių šalyje mažmeninio tinklo „Norfa“ pirkėjams nuolaidų kortelės pasiūlytos prieš daugiau kaip du dešimtmečius ir per šį laiką taikoma nuolaidų sistema nepatyrė esminių pokyčių. Tai rodo, kad siūlomos lojalumo sąlygos pateisina „Norfos“ pirkėjų lūkesčius. Per š. m. 9 mėnesius pirkėjai, pirkdami su „Norfos“ nuolaidų kortelėmis pagal galiojančias lojalumo sąlygas, į savo nuolaidų korteles gavo apie 11,48 mln. „Norfos“ (N) eurų, kuriais galėjo apmokėti iki 50% pirkinių.
Danutė Kalinauskaitė, išleido „Tyto alba“, 2023 m.
Ir pagaliau šis tas šviesesnio. Tris novelių knygas išleidusi ir Nacionalinę kultūros ir meno premiją už „mažųjų meninės kalbos formų turiningumą“ pelniusi Danutė Kalinauskaitė debiutuoja su romanu „Baltieji prieš juoduosius“.
Jame – kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti likimų galerija ir dramatiškiausi mūsų istorijos momentai iki pat šių dienų.
Likimo nuotykiai prasideda, kai pasakotoja gauna žinią apie nežinomo giminaičio mirtį ir palikimą. Giminystės įrodymus tenka rinkti lenktyniaujant su laiku ir užmarštimi, nusitaikiusia į mamos atmintį. Į moterų gyvenimą plūsteli spalvingi tą patį palikimą medžiojantys personažai, mūsų dienų aktualijos susipina su praeities įvykiais. Visa susijungia į vientisą istoriją, kur tarpukario restoranuose skamba grafinai su krupniku, pokario badmečiu nosies šnerves plėšia skilandžio kvapas, o 1946-ųjų Kauną siaubia Nemuno potvynis.
