Istorinis Lyduvėnų tiltas pritaikomas lankymui

Lyduvėnų geležinkelio tiltas, aukščiausias ir ilgiausias Baltijos šalyse, 2018 m. Eriko Ovčarenko (BNS / „Scanpix“) nuotr.

Mėgstantys keliauti po Lietuvą į savo maršrutus kitąmet galės įtraukti Lyduvėnų geležinkelio tiltą, ilgiausią ir aukščiausią Baltijos šalyse. Dubysos regioniniame parke esantis tiltas yra Nacionalinės reikšmės kultūros paminklas.

Raseinių rajone esančio tilto aukštis – 42, ilgis – 599 metrai, jis nutiestas per Dubysą ir jos slėnį. Šis objektas yra aukštesnis už Anykščių lajų taką (21 m), tačiau žemesnis už Birštono apžvalgos bokštą, kurio apžvalgos aikštelė įrengta 45 metrų aukštyje.

Nuo Lyduvėnų tilto atsiveria unikali Dubysos slėnio panorama, žvalgantis nuo jo galima aiškiau suvokti vieną iš pagrindinių Dubysos regioninio parko vertybių – kaip ledynas, tirpsmo vandenys ir upė suformavo išraiškingą upės slėnį.

Pritaikant tiltą lankytojams numatyta pertvarkyti metalinėje tilto konstrukcijoje esantį jo aptarnavimo taką, įrengti naują tako dangą, apšvietimą, laiptus, automobilių aikštelę, taką nuo jos iki tilto, informacinius stendus ir ženklus. Lankytojams tiltą atverti planuojama 2023 metų vasarą.

Rangos darbus atliks statybų įmonė UAB „Švykai“, laimėjusi Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdančios bendrovės „LTG Infra“ skelbtą viešąjį konkursą. Planuojama rangos darbų vertė siekia 1,46 mln. Eur be PVM, skelbia projektą finansuojanti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).

Istorinis tiltas

Lyduvėnų tilto statybos prasidėjo 1916 m., kai vokiečių kariuomenė pastatė medinę estakadą. Tuo metu tai buvo didžiausias medinis tiltas Europoje. 1918 m. jo vietoje Vokiečių okupacinė valdžia pastatė plieninį tiltą, jį pritaikė traukinių eismui. Ant tilto stovėjo Vokietijos kanclerio Otto von Bismarko statula.

Besitraukdami vokiečiai 1944 m. tiltą susprogdino, 1952 m. jis buvo atstatytas, 2005 m. – restauruotas. Šiuo tiltu nuolat vyko intensyvus traukinių eismas, sakoma, kad apačioje įsikūrusio miestelio gyventojams nereikėjo laikrodžių – valandas jie skaičiavo pagal važiuojančius traukinius.

Tilto, kaip technikos stebuklo, žmonės atvažiuodavo pasižiūrėti iš įvairių Lietuvos vietų, – ir traukiniu, ir arkliais kinkytais vežimais, keliaudami į Šilinių atlaidus jo pamatyti užsukdavo maldininkai.