Vilniuje karantino tvarkos pažeidėjus stebi dronai

Pranešama, jog dronai stebės tas vietas, kur labiausiai mėgsta arba kur gali būriuotis žmonės, jiems bus siunčiama garsinė informacija arba į tokias vietas operatyviai atvyks viešosios tvarkos pareigūnai.

„Didžiausias dėmesys bus skiriamas parkams ir žaidimų aikštelėms, kur vis dar pasitaiko žmonių susibūrimų. Dronų filmuojamas vaizdas tiesiogiai transliuojamas į Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centrą, kuris koordinuoja, kur nusiųsti viešosios tvarkos patrulius arba į pagalbą pasikviesti policiją“, – rašoma savivaldybės pranešime.

Pasak Eglės Radvilės, Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus patarėjos IT klausimais, dronų skrydžių planai bei komunikacija su juos skraidinančiaisiais buvo ištestuoti pernai vasarą.

„Planuojame numatyti ir daugiau funkcijų dronams: ne tik stebėjimo, testuosime ir skrajučių dalinimą bei maisto krovinių gabenimą. Šiuo metu sprendžiame dronų baterijų ir įkrovimo niuansus“, – pranešime cituojama E. Radvilė.

„Koronos“ gaudytojai

Vilnius ne pirmas ir ne paskutinis įdarbino dronus kontroliuoti, kaip laikomasi karantino dėl koronaviruso pandemijos nustatytų sąlygų. VŽ neseniai rašė, jog karantino pažeidėjams nustatyti bepilotes skraidykles jau naudoja Prancūzijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos ir kitų šalių pareigūnai. Tokios priemonės buvo naudojamos ir po viruso protrūkio pamažu atsigaunančioje Kinijoje.

Antai vasarį socialiniuose tinkluose žaibiškai išpopuliarėjo vaizdo įrašas iš Kinijos, kuriame užfiksuota karantino pažeidėja.

„Taip, močiute, į tave kreipiasi dronas. Nereikėtų išeiti į lauką be kaukės. Geriau grįžk namo ir nepamiršk nusiplauti rankų“, – filmuke į moterį kreipiasi skraidyklę valdantis policijos pareigūnas. Vakarų pasaulio žmonėms tai buvo labai juokinga: jie manė, jog tokie dalykai gali vykti tik Kinijoje, kur piliečių kontrolė laikoma įprastu dalyku ir taikos sąlygomis.

Lėktuvai netrukdys

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių įprastomis gyvenimo sąlygomis yra apribojamas dronų naudojimas, ypač vietovėse aplink oro uostus, yra susidūrimo su lėktuvais galimybė. Dabar, kai pastarųjų judėjimas irgi tapo apribotas, dronai padangėje jausis kur kas saugiau.

Bepiločių dronų panaudojimas visuomeniniams tikslams, net patiems keisčiausiems, nieko nebestebina. Antai prieš kelis metus bepiločiai orlaiviai buvo pasitelkti Lietuvos miškuose ieškoti pasislėpusių „samagono“ varytojų.

Visos Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas, tačiau bendri ES reikalavimai rengiami, po metų kitų turėtų būti patvirtinti ir įsigalioti. Kol kas kiekviena ES valstybė nustato savas taisykles, nors svarbiausi reikalavimai daugelyje Europos šalių yra tie patys.

Dronų naudotojai turi užtikrinti, kad skraidymo aparatas išlaikys minimalų atstumą nuo pašalinių žmonių ir statinių (dažniausiai 50 m), neskris už matomumo ribų arba toliau nei tam tikras atstumas nuo valdytojo fizinės buvimo vietos (dažniausiai 500 m, Lietuvoje – 1.000 m) ir nekils aukščiau nei nustatyta riba (dažniausiai 150 m, Lietuvoje – 120 m).