Ką pirko meno mugės „ArtVilnius“ lankytojai

Meno mugėje „Art Vilnius 2019“. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Gegužės 30–birželio 2 d. Vilniuje vykusi 10-oji šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ pranešė pardavusi kūrinių už 380.00 Eur, ir tai bus didžiausia suma per visą mugės vyksmo laiką, kurią „Litexpo“ rūmuose paliko meno mėgėjai.

Šiemet „ArtVilnius“ dalyvavo 65 meno galerijos, skaičiuojant „galvomis“, – 300 menininkų iš 20 šalių. Šalis viešnia buvo Prancūzija.

Anot mugės rengėjų, per keturias dienas „Litexpo“ apsilankė 23.100 žmonių. Kūrinių parduota už 380.000 Eur. „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė vertina, jog „rezultatai tikrai geri, juolab tai nėra galutinė sandorio suma“. Skaičiai rodo, jog lankytojų srautas palengva, tačiau kasmet auga, savo ruožtu auga ir suma už parduotus kūrinius.

Antai 2016 m. „ArtVilnius“ suskaičiavo priėmusi 21.000 lankytojų ir pardavusi per 200 meno kūrinių už kiek daugiau nei 260.000 Eur. 2017 m. – 22.500 žmonių, parduota per 200 meno kūrinių už 280.000 Eur.

„Vėlgi, tai nėra galutinė statistika, nes po meno mugės pirkimas persikelia į galerijas ir tęsiasi iki kitų metų mugės. Šių sandorių ir jų sumų jau negalime užfiksuoti. Menas yra be sienų, todėl puiku, kad šiemet sulaukėme ne tik daugiau lankytojų, bet ir kolekcininkų, kurie pirko lietuvių ir užsienio menininkų kūrinių“, – VŽ sakė p. Stomienė.

Kaip ir visame pasaulyje, mugėje dalyvaujančios galerijos paprastai turi tris pagrindinius tikslus: parduoti darbų, pasidengti išlaidas, rasti naujų kontaktų. Kita vertus, „ArtVilnius“ nėra orientuota tik į rinką. Ji edukuoja ir pati edukuojasi, todėl sėkmė nebūtinai matuojama tuo, kiek kūrinių parduota. Svarbu, kad atėjusieji į mugę – „paprasti“ lankytojai ir kolekcininkai – atranda kontekstą. Ir ką dabar gali žinoti, į ką tai išvirs ateityje.

Pirko užsieniečius

Bet kuriuo aveju žmonės meną pirko. Jį parduodami galerininkai kantriai pildė „pardavimo lapelius“, kuriuos lankytojai palikdavo išeidami iš mugės – taip buvo „registruojami“ parduoti darbai.

„ArtVilnius“ rengėjai vardija, jog mugės lankytojai įsigijo kūrinių iš pirmą kartą dalyvavusių Prancūzijos galerijų „Galerie Eric Mouchet“ bei „22,48 m²“. Kūrinių pardavė ir antrą kartą mugėje pristatanti prancūzų galerija „Galerie des Petits Carreaux“. Sėkmingais pardavimais džiaugėsi galerija iš Danijos „NB Galleri“ ir galerija „Tsekh“ iš Ukrainos, kuri turi savo filialą ir Vilniuje. Iš Ukrainos galerijos „Set.Independent Art Space“ kūrinius įsigijo Baltarusijos kolekcionieriai.

Pirkėjų dėmesį patraukė Latvijos dailės akademijos ir „Agijas Sūnas“ galerijų pristatomi darbai. Estų menininkų darbų įsigyta iš ilgametės mugės dalyvės Estijos galerijos „Okapi“. Pirkėjų sulaukė Rusijos galerija „Kovcheg Gallery“.

Šiemet meno mugę aplankė kolekcionieriai iš Danijos, Vokietijos, Baltarusijos, Italijos, Prancūzijos, Latvijos, Rusijos, Turkijos ir Portugalijos.

Sėkminga ir Lietuvos galerijoms

Kalbėdami apie galerijas, kurioms ši mugė buvo sėkminga, rengėjai rikiuoja „The Rooster Gallery“, „Meno nišą“, „Contour Art Gallery“, „Menų tiltą“, „Kauno langą“ ir „Baroti galeriją“.

Sekėsi pirmą kartą mugėje dalyvavusiai „April Gallery“, mugės lankytojai pirko iš regionų galerijų – „Galerijos XX“, „Dusetų dailės galerijos“, „A galerijos“, „Ramybės galerijos“, „Vilkamergės galerijos“. Beje, šiemet galerijų iš regionų buvo daugiau nei pernai, jos į mugę įliejo nemažai šviežio kraujo.

Kalbant apie personalijas, žmonės daugiausiai rinkosi žinomų menininkų kūrinius: Rūtos Katiliūtės, Eglės Ridikaitės, Prano Gailiaus, Birutės Zokaitytės, Laisvydės Šalčiūtės, Rūtos Jusionytės, Eglės Gineitytės, Kristinos Norvilaitės, Rimanto Milkinto, Aistės Ramūnaitės, kitų autorių darbus.

Komentarai