2022-01-23 21:02

Kryptys restoranams: ką daryti, kad klientai eitų pas jus

Alfas Ivanauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Alfas Ivanauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Skonių kelionės – mano aistra ir profesinis interesas. Daug metų konsultuoju restoranus Lietuvoje: dalinuosi, kas tikrai „veikia“, kas yra „wow“ užsienio rinkose, padedu adaptuoti pasaulines valgiaraščio, interjero, serviravimo, maisto fotografijos tendencijas. Be abejo, tai, kur link eina maitinimo verslas, galima pastebėti šimtus valandų praleidus „Instagram“, tačiau užsiimti seksu internetu ir „gyvai“ – dvi visiškai skirtingos patirtys. O maisto orgazmas aplanko tik tada, kai viską patiri savo akimis, nosimi, liežuviu, dantimis, rankomis ir skrandžiu.

Todėl noriu pasidalinti įžvalgomis, kurios, tikiuosi, bus įdomios dirbantiems gastronomijos sektoriuje (ir ne tik) bei įkvėps šiemet būti išradingesniems ir įdomesniems savo klientams.

1. Nuobodūs pusryčiai turi baigtis

Nes nuobodžiai pradėtas rytas visada „pakerta kojas“. Kuo taip nusikalto mūsų klientai, kad visus juos baigiame „užmaitinti“ benediktais, amerikietiškais blyneliais, vaisių ir jogurtų bowlais? Skanu, bet kur išskirtinumas? Geri pusryčiai turi būti ne tik skanūs, bet ir įdomūs, originalūs. 

Nebūkime nuobodos – savo restorane patiekime tokį pusryčių meniu, kuris sudomintų ir trauktų akį, intriguotų, kviestų ne tik prikimšti skrandžius, bet ir pasimėgauti mini degustacija. Pasiūlymas – pusryčiams tinkamų skirtingų produktų ir patiekalų padėklas, ant kurio galėtų būti įdomūs prekybos centruose neparduodami sūriai, skirtingų rūšių užtepėlės, šiltas humusas, įvairių rūšių dešros, kumpio ar duonos gabalėliai. Arba – tobulai iškeptas prancūziškas omletas su priedais, įdomūs suvožtiniai, kelių sluoksnių košė ar netikėti vaisių ir ryžių blynai.

2. Klasika, kuri „verčia iš kojų“

Jokių eilinių tartarų ir karpačų, aštuonkojų, jaučio žandų, kuriuos šiandien valgiaraščiuose turi visi. Jeigu norite klasikos, padarykite viską, kad ji būtų geriausia mieste ir verčianti iš kojų gerąja prasme. Priešingu atveju, pagalvokite, ar tikrai verta ją turėti savo meniu. Trumpai tariant, nuobodžiai klasikai – ne!

3. Fleksitarai

Nebijokime žodžio „fleksitaras“, nes girdėsime jį vis dažniau. Teks priprasti ir priderinti meniu ir prie šios grupės žmonių poreikių. Priešingai nei vegetarai ir dar griežtesni veganai, kurie iš savo raciono visiškai išbraukia mėsą, kiaušinius ir pieną, fleksitarai nieko neišbraukė – jie tiesiog yra lankstesni. Tai mėsos vartojimą sumažinę žmonės. Gali būti, kad ir jūs esate fleksitaras, tik to dar nežinojote.

4. Tradicinių patiekalų apokalipsė

Kai geriausio restorano šefas pagamina tobulą šnicelį, kurio visi nori, kiti restoranai irgi įtraukia jį į savo meniu – juk trendas! Noriu priminti: „Geri pavyzdžiai užkrečia, bet jeigu jūsų šnicelis bus tik antras ar trečias mieste, tai nebus sėkmė. Jeigu norite kažką keisti, o gal ir aplenkti, neužteks tiesiog iškepti šnicelį. Arba jis turi būti geriausias, arba pasiūlykite, pavyzdžiui, geriausią Kijevo kotletą.

5. Vaikų valgiaraščiui – ne!

Vaikai restorane turi valgyti tai, ką valgo suaugusieji. Jau seniai atgyveno šypsenėlės iš dešrelių ir varlytės, sukomponuotos iš agurkų. Reikia pratinti vaiką valgyti maistą, o ne „boružes“ ir „traukinukus“. Nemanipuliuokite vaikais: jie yra būsimi suaugusieji. O jei vis dėlto darome vaikišką meniu, tebūnie jis kokybiškas – įtraukime į jį patiekalus, o ne valgomus žaislus.

6. Partnerystė su kepyklėlėmis

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr. 

Daugelis restoranų pabandė ir suprato, kad patys nekeps duonos nei pyragų (o šaldytų ir vienodų, kurių galima rasti visur – nenori), todėl ieško partnerių. Kepyklėlės čia – tobulos bendradarbės. Jau nuo seno pasaulyje tai daroma, šis pokytis vyksta Lietuvoje, tikiuosi, jis stiprės ir šiais metais.

7. Lėkštės – ne iš vienos kolekcijos

Jeigu anksčiau restoranai susipirkdavo panašios stilistikos lėkštes, tai dabar skatinama mąstyti kūrybiškiau. Seniau iš mamos ar močiutės paveldėtos lėkščių kolekcijos restoranuose buvo neįmanomos, o dabar tampa savotišku išskirtinumu. Tačiau svarbu, kad jos būtų autentiškos, o ne to laikmečio kopijos. Be to, šis pokytis žavus ne tik daiktų istorijomis, bet ir dėl tvarumo idėjų. Juk tą patį pyragą galima išdalinti į skirtingas lėkštutes, tai sukurs ypatingą įspūdį.

8. Pakuotės rinkodara

Ilgą laiką buvo vertinamas tik pakuotės funkcionalumas – kad būtų patogu sudėti maistą išsinešti, o apie jos dizainą, tvarumą ir kitus rinkodaros niuansus niekas negalvojo. Kai kas negalvoja ir iki šiol. Bet kodėl?

Juk pakuotė klientui padeda identifikuoti restorano socialinį požiūrį, tvarumo idėjas ir, žinoma, išskirtinumą. Kartais reikia visai nedaug: šypsenėlės ar jaukaus palinkėjimo ant pakuotės. Nebūtina klijuoti lipdukų ar užsakinėti specialių pakuočių su spauda – klientas ypač įvertins piešinį ar linkėjimą, kuris užrašytas ranka. Vienas restoranas, su kuriuo dirbu, net parašo sakinį, kuriuo praneša, ką skanaus gamins kitą savaitę. Nepamirškite pasinaudoti tokiais mažais triukais – jų dėka savo namuose maistą valgantis jūsų svečias tampa dar lojalesnis.

9. „Nenulaižytas“ maistas ir žmonės

Reklamose ir fotosesijose taip įpratome matyti tobulai atpjautą pomidorą, išbalintus dantis ir pan., kad tai nebedaro įspūdžio. Jokio. Jeigu norite, kad jūsų reklama būtų dar labiau pastebima, dar skanesnė, stenkitės nebūti tobuli, kartais – gal net šiek tiek keisti, nenulaižyti, galbūt išsitepę ar net apdriskę – prie standartinio grožio įpratusi akis labiau atkreips dėmesį į tai, ką norite jai parodyti ar pasakyti.

10. Nuotraukos parduoda – norime to ar ne

Kaskart, kai atidaromas naujas restoranas, keičiamas meniu, kyla klausimas: ar tikrai reikia profesionalios fotosesijos? Gal... ne? Net jeigu nuspręstumėte nuotraukų nenaudoti savo meniu, „Facebook“ ar „Instagram“ profiliui jų reikės. Todėl, kaip galvojate apie virtuvės šefą, taip pat galvokite ir apie fotografą bei kitų specialistų komandą, kurie skaniai pateiktų jūsų patiekalus klientams. Ir nebūtinai tam užteks tik gero fotografo. 

Gerą vaizdą lemia gerai sustyguota visuma, todėl pasirūpinkite, kad prie jos prisidėtų šią sritį gerai išmanantys profesionalai. Nuotraukos padeda parduoti. Paprastas pavyzdys: jeigu savo meniu siūlote gėrimus su nuotraukomis, yra net 30 % didesnė tikimybė, kad juos pirks, nei tuo atveju, jeigu meniu būtų be nuotraukų. 

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

11. Aronijos ir šermukšnių uogos

Algimato Kalvaičio nuotr.
Algimato Kalvaičio nuotr. 

Manau, kad ne tik šiuolaikiniai vaikai, bet ir dažnas suaugusysis nežino, kaip atrodo aronijos, o gal ir šermukšniai. Tačiau pasaulyje šios uogos jau skinasi kelią, tad, tikiuosi, kad ir Lietuvoje jas vis dažniau matysime ir ragausime gėrimuose, kombučiose, džemuose, marinatuose ir uogienėse.

12. Žirnių mėsainiai

Jau pernai žirnių mėsainiai atsirado Lenkijos „ McDonald's“ restoranuose. Mano žiniomis, Lietuvoje greitojo maisto restoranas jų neturės, tačiau tai nereiškia, kad jų negali atsirasti jūsų restorane. 

13. Ar tikrai storapadė turi nugalėti plonapadę?

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr. 

Apima jausmas, kad šiandien jas kepa visi. Bet picų vajus atskleidė ir silpnąją vietą – didelė dalis jos pado lieka nesuvalgyta (itin dažnai paliekami krašteliai). Tai – maisto švaistymas, o pasaulinės tendencijos yra #zerowaste, kai suvalgoma viskas. Todėl kyla klausimas: ar tikrai storapadė pica yra geriausias pasirinkimas? Skaniai paruošta plonapadė visada gali konkuruoti su „Neapolietiška“. 

14. Tūkstantis arbatos rūšių

Baigėsi laikai, kai restoranuose užtekdavo turėti tris arbatos rūšis: žalią, juodą ir vaisinę. Šiandien klientams apie arbatą turite papasakoti daugiau, įdomiau, jos turite turėti ne tik trijų spalvų ir skonių.

Kelią skinasi ir įvairūs nealkoholiniai, šalti ir karšti arbatų kokteiliai, už kuriuos klientai pasirengę sumokėti tokią pačią kainą, kaip ir už alkoholinius.

Juk šiandien jau neįsivaizduojame, kad kavos su pienu mėgėjai neturėtų alternatyvų gyvulinės kilmės pienui arba negalėtų pasimėgauti kava be kofeino.

15. Nealkoholinis alus

Nealkoholinis alus ir toliau skinasi kelią. Tiek didieji, tiek mažieji gamintojai kuria kraftinio tipo alų ir ieško, ką ypatingo pasiūlyti klientams. Šiais metais turėtų pasirodyti kampanija su garsiais pramogų pasaulio asmenimis, siūlanti ypatingus, netikėtus alaus skonius ir net alaus žaidimus. Panašu, kad nealkoholinis alus taps ne tik gėrimu, bet ir pramogos dalimi. 

16. Džinas ir jo kokteiliai

Džinas užkariauja restoranus ir kavines. Seniau neįsivaizdavome kokteilių sąrašo be „Mochito“ ar „Aperol Spritz“, dabar viršų ima skirtingos džino variacijos su ypatingomis ir netikėtomis sudėtinėmis dalimis. 

17. Mažiau druskos, cukraus, riebalų

Didieji gamintojai ir prekybos tinklai gvildena šią temą ir jau imasi veiksmų ją realizuoti. Bus įdomu stebėti, kas šiemet išdrįs šią tendenciją pritaikyti savo valgiaraščiuose. Ar pokytis pasiteisins? Pamatysime. Nuspręs vartotojai.

18. Kepsninė – nebūtinai sėkmė

Ta pati lietuviška istorija: vienas tinklas padarė garsią grandiozinę reklamą kepsninės patiekalams ir visi labai juos pamėgo. Sėkmės arkliukas pagautas ir pakinkytas – daugelis restoranų ėmė grilinti. Bet ar tikrai verta tai daryti, jeigu nedarai to geriausiai mieste? Likite lojalūs tam, ką mokate geriausiai, nesivaikykite kitų sėkmės – susikurkite savąją!

19. Pradžia – restorane, pabaiga – namuose

Paskelbus pandemiją, imta sukti gavas, kaip prisitaikyti ir toliau sėkmingai vystyti savo verslą. Idėja, kad restorane pradėtas gaminti maistas užbaigiamas namuose, ypatingo susidomėjimo nesusilaukė, kita vertus – į didelius nuostolius restoranų nenuvarė. Manau, taip nutiko todėl, kad tai buvo daroma tik dėl to, kad „būtų daroma“. Nes jeigu nori sėkmės, daryti reikia įdomiai, taip, kad žmonės norėtų žaisti šį žaidimą. Dėl tos pačios priežasties daugelyje restoranų neveikia pasiūlymas „Susikurk sau picą“. Nes žmonės nori ateiti ir nesukti galvos, iš ko gi ją pasigaminti.

Taigi, klientas pats nieko nesigamins. Net aš, mėgstantis gaminti, to nedarysiu, jeigu šis pasiūlyms nebus pateiktas kaip žaidimas ar garantuota pramoga. Juk net ir žaidžiant su šuniuku jam reikia mėtyti kamuoliuką – pats vienas ilgai su juo nežais.

20. Food court tipo maisto turgūs

Prasidėjo nuo „Panoramos Gourmet“, tada sekė „Paupio turgus“, greitai turėtų atsirasti „Food court“ „Europos“ prekybos centre ir po Baltuoju tiltu. Ar nebus per daug? Nebus, jei kiekvienas turės kažką savito ir nekopijuos vienas kito.

21. Daugiau teisingos šviesos!

Žinoma, ir šiemet norime matyti iki smulkmenų išpuoselėtas vietas. Deja, nors esame daugeliu atžvilgių unikalūs, vis dar turime labai nedaug tikrai originalių restoranų interjerų, palyginti su likusia Europa. Interjeras nėra svarbiausias, bet mes bijome būti ryškūs, išskirtiniai ir netikėti. Bandome kurti „teisingus“  interjerus, dažnai tiesiog perkopijuojame vieni kitus. 

Jeigu nufotografuočiau dešimt interjero detalių iš skirtingų restoranų ir paprašyčiau įvardinti, koks tai restoranas – būtų sudėtinga. Paradoksas: norime būti šiuolaikiški, bet bijome būti drąsus. Kita vertus, turime labai didelį potencialą šioje srityje, reikia tik drąsos. Keli 2021 m. nauji atidaryti restoranai atrodo taip, kad net nesuprasi, ar jie tikrai nauji, ar jau veikė anksčiau. 

Restorane labai svarbus apšvietimas. Svarbu, kad nuotraukos būtų gražios ir, svarbiausia, kad restorano viešnios nebūtų apšviestos kaip stomatologo kėdėje. Jeigu dėl apšvietimo žmogaus veidas atrodo makabriškai, net skaniausias patiekalas klientų į jį neprivilios. Tad daugiau teisingos šviesos... arba dūmų, kad patiekalai matytųsi nuostabiai, o veidas būtų jaukus.

52795
130817
52791