Alyvuogių aliejaus pramonei gresia milijardai nuostolių
„Xylella“ laikomas vienu pavojingiausių augalų patogenų visame pasaulyje, kol kas ši infekcija neįveikiama. Teigiama, jog virusas yra pavojingas 350-čiai augalų, dalis jų auga ir Lietuvoje.
Tyrėjai iš Nyderlandų Vageningeno universiteto, remdamiesi Italijos, kur „Xylella fastidiosa“ jau sunaikino didžiulius alyvmedžių plotus, pavyzdžiu, sumodeliavo galimą blogiausią viruso poveikį ir daro išvadą, jog dabar jis smogs alyvmedžių plantacijoms Ispanijoje ir Graikijoje, jo židinių aptinkama Prancūzijoje ir Portugalijoje.
Vabzdžių platinamas „Xylella“ su alyvmedžiais buvo susietas 2013-aisiais, kai Italijos pietuose, Apulijoje, buvo aptiktas viruso pažeistas medžio kamienas. „Susirgusiu“ kamienu nebegali cirkuliuoti vanduo ir maistinės medžiagos, taigi laikui bėgant jis sunyksta. Siekiant sustabdyti infekcijos plitimą bei ligą platinančių vabzdžių judėjimą, augalai turi būti naikinami.
Skelbiama, jog Italijoje „Xylella“ plitimo pasekmės tragiškos: nuo viruso atradimo 2013-aisiais alyvuogių derlius šalyje sumažėjo 60%.
„Dėl alyvmedžiams daromos žalos nuvertėja ir žemės kaina, ir regiono patrauklumas turizmui“, – BBC cituoja dr. Maria Saponari iš Darnios augalų apsaugos instituto (Institute for Sustainable Plant Protection) Italijoje.
Finansinis poveikis
Skaičiuodami galimą ekonominę žalą alyvuogių aliejaus pramonei, naujojo tyrimo autoriai modeliavo įvairius scenarijus, įskaitant tuos, kas nutiktų, jei virusas išnaikintų didžiąją dalį alyvmedžių plotų ir juos tektų atsodinti virusui atspariomis veislėmis.
Tyrimui buvo pasitelktos Italija, Ispanija ir Graikija, kurioms tenka 95% visos Europos alyvuogių aliejaus produkcijos.
Pasak BBC, jei infekcija išnaikintų alyvmedžių giraites Ispanijoje, juos atgaivinti prireiktų apie 17 mlrd. Eur per ateinančius 50 metų.
Toks pats scenarijus Italijai kainuotų per 5 mlrd. Eur, Graikijai – daugiau nei 2 mlrd. Eur.
Šios išlaidos žymiai sumažėtų tuo atveju, jei infekcija sulėtėtų arba pažeistų medžių vietoje būtų sodinamos jai atsparios veislės. Tačiau kad ir kokių priemonių bus imtasi, vartotojai „Xylella“ poveikį skaudžiai pajus savo kailiu, daro išvadą tyrėjai.
„Pritrūks atsargų, sutriks tiekimas, išaugs kaina“, – vardija tyrimui vadovavęs dr. Kevinas Schneideris.
Pasak mokslininko, jų tyrimas nagrinėja ekonominį poveikį alyvuogių aliejaus pramonei, tačiau negalima ignoruoti turizmo ir kultūrinių nuostolių: „Viruso paveiktuose alyvmedžių soduose dirbo dabartinių jų savininkų tėvai ir seneliai, taigi nepaisant ekonominių praradimų kultūrinio paveldo nuostolių apskaičiuoti neįmanoma, ir jie bus didesni, nei galime įsivaizduoti“.
Mokslas nepasiduoda
Anot BBC, pastaruoju metu vis daugiau mokslininkų ieško būdų patogenui „Xylella“ įveikti. Tarp jų vardijamos vabzdžių atbaidymo priemonės, vegetatyviniai barjerai, genetinės analizės, kuriomis siekiama nustatyti, kodėl kai kurie augalai tampa labiau jautrūs infekcijai nei kiti.
Tarp priemonių, kurias vardija mokslininkai, ir virusui atsparūs augalai. Pasak dr. Saponari, „atsparių veislių ar imuninių rūšių paieška yra viena iš perspektyviausių ir ekologiškai tvarių ilgalaikių kontrolės strategijų“.
Nustatyta, kad dvi alyvmedžių veislės turi tam tikrą atsparumą „Xylella“ virusui, tačiau tam pagrįsti reikia platesnių tyrimų.
Kitas vabzdžių platinamo viruso kontrolės ramstis – vabzdžių populiacijos mažinimo strategija.
„Šiuo atžvilgiu viena iš efektyviausių priemonių vabzdžių populiacijai mažinti yra mechaninė intervencija, pavasarį šalinant piktžoles, tiriamos kelios kitos strategijos, kaip sukontroliuoti vabzdžius“, – dėsto dr. Saponari.
Aptinkama visur
Pasak „manoukis.lt“, Vakarų Europoje plintanti, „Xylella fastidiosa“ pažeidžia medžius ir krūmus (dekoratyvinius augalus, vaismedžius ir miško medžius), rečiau – žolinius augalus. Ji aptinkama Azijoje (Irane, Taivane), Šiaurės Amerikoje (Kanadoje, Meksikoje, JAV), Centrinėje Amerikoje (Kosta Rikoje) ir Pietų Amerikoje (Argentinoje, Brazilijoje, Peru).
Europoje „Xylella fastidiosa“ pirmą kartą aptikta Italijoje 2013 m., kur sukėlė didelės ekonominės ir ekologinės žalos alyvmedžių augintojams. Vėliau ligos židinių aptikta Prancūzijoje ir Šveicarijoje (2015 m.), Ispanijoje ir Vokietijoje (2016 m.), Italijoje. Virusas buvo įsimetęs į trešnes, migdolus, riešutmedžius, alyvmedžius, vynuogynus, kavamedžius, oleanderus ir kt. augalus.
