LNM kviečia prisiminti „mūsų Juozapą“
Įvairialypė J. Montvilos veikla paliko daugybę pėdsakų Vilniaus miesto istorijoje. Jis inicijavo išskirtinės architektūros gyvenamųjų namų kompleksų, vadinamų kolonijomis, ir pirmosios miesto elektrinės statybą. J. Montvila rėmė menininkus, rūpinosi jų išsilavinimu. Skatino amatų vystymą, rengė parodas, dalyvavo Vilniaus mokslo bičiulių draugijos veikloje. Steigė ir finansavo daugiau nei 20 įvairių labdaros organizacijų, 16 metų dirbo tuometinėje Vilniaus miesto taryboje.
Dėl itin plačios ir aktyvios visuomeninės veiklos, kuri įvairiais būdais prisidėjo prie tūkstančių vilniečių gyvenimo gerinimo, miestiečiai J. Montvilą pagarbiai vadindavo „mūsų ponu Juozapu“. Tačiau XXI a. Vilniuje šios asmenybės indėlis yra kiek primirštas.
Tekstą „Nepelnytai pamirštas vystytojas, numatęs Vilniaus plėtrą: J. Montvila, Vilniaus kolonijų kūrėjas“ galima paskaityti ČIA.
Pasak Mildos Kruopienės, LNM Signatarų namų muziejininkės, renginių ciklo koordinatorės, trumpai apibūdinti J. Montvilos veiklą yra neįmanoma: „Ši veikla – itin įvairi ir apimanti labai skirtingas sferas. Tačiau kiek J. Montvilos palikimo ženklų galima pamatyti šios dienos Vilniuje? Kiek turime architektūrinio, urbanistinio palikimo, o kas visgi išliko tik senųjų dokumentų puslapiuose? Ir ar šiandien galime drąsiai sakyti, kad J. Montvila yra „mūsų Juozapas“? Tokius klausimus norime kelti renginių ciklo metu“.
Konferencija „Juozapui Montvilai – 175“
Pasak dailėtyrininkės dr. Laimos Laučkaitės, apie išskirtinę J. Montvilos asmenybę vis dar žinoma nepakankamai: „Pastarųjų dviejų dešimtmečių dailės istorijos tyrimai atskleidžia J. Montvilos indėlį, tačiau žinios apie šią išskirtinę asmenybę vis dar apsiriboja siauresniu specialistų ratu,“ – sako mokslininkė.
Anot dr. L. Laučkaitės, XX a. pradžioje Vilniuje buvo ir daugiau mecenatų bei filantropų, tačiau tokio masto ir veiklos apimties asmenybės, kaip Juozapas Montvila, – ne.
„Kaip taikliai pastebėjo meno istorikė Nijolė Lukšionytė, sustabarėjusiame Vilniaus visuomeniniame gyvenime J. Montvila per beveik tris dešimtmečius parodė iki tol neįsivaizduotų pozityvaus veikimo galimybių. Nors šiandien jo socialiniai sprendimai nebėra aktualūs, visuomenės gerovei skirtas rūpestis nesensta“, – LNM pranešime cituojama dr. Laima Laučkaitė. Jos pranešimas apie J. Montvilos mecenatystę – rugsėjo 20 d. 12 val. Signatarų namų renginių salėje, konferencijoje „Juozapui Montvilai – 175“.
Konferencijos metu Neringa Češkevičiūtė ir dr. Violeta Pansevič (Lietuvos valstybės istorijos archyvas) skaitys pranešimą apie Juozapo Montvilos šeimos ištakas, bajorišką kilmę ir išsilavinimą. M. Kruopienė pranešime pristatys socialinę J. Montvilos misiją, dr. Aelita Ambrulevičiūtė pristatys J. Montvilą ir Vilniaus kolonijų fenomeną.
Konferencija atvira visiems, dalyvavimas nemokamas.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas, renginių ciklo partneris, rugsėjo 16, 18, 23 ir 25 d. kviečia į nemokamas ekskursijas po dokumentų ir fotografijų parodą „Didysis labdarys Juozapas Montvila“, joje eksponuojama išsamiausia kada nors surinkta dokumentų ir fotografijų kolekcija, pasakojanti apie bajorų Montvilų šeimą, J. Montvilos gyvenimą ir veiklą.
Renginių ciklo programą užbaigs rugsėjo 20 ir 21 d. Signatarų namų organizuojamos ekskursijos po Senamiestį „Juozapas Montvila ir Vilnius“, jų metu bus aplankoma ir pati pirmoji J. Montvilos inicijuota gyvenamųjų namų kolonija, vadinama Aguonų kolonija.
Renginių ciklas „Mūsų Juozapas: J. Montvilai – 175“ yra Europos paveldo dienų dalis. Daugiau informacijos apie ciklo renginius ir jų programa – ČIA.
