„Forest Math“ įkūrėjai: užsienio investuotojai Lietuvos miškais tiki labiau nei vietiniai

Lietuva kaip galimybių langas 

Per ilgus metus vienu iš Lietuvos miškų sektoriaus lyderių tapęs „Miškų fondas“ šiemet neatsitiktinai pristatė tarptautines ambicijas atliepiantį prekės ženklą „Forest Math“. Miškų pirkimu, konsolidavimu bei miško žemės sklypų portfelių kūrimu užsiimančios bendrovės atstovai pastebi stipriai išaugusį susidomėjimą Lietuvos miškais kaip investicinio turto klase ir pabrėžia, jog per artimiausius 10 metų šiame sektoriuje įvyks transformacija. 

„Elementari verslo matematika lemia tai, kad pagrindinės miško investicijų grupės iš visos Europos šiandien atsigręžia į Lietuvą“,- teigia vienas iš verslo grupės įkūrėjų Paulius Žukauskas: „Savo miškų kokybe mūsų šalis gali didžiuotis. Deramai jais rūpinantis, mūsų miškams per artimiausią dešimtmetį lemta tapti viena iš geidžiamiausių investicinio turto klasių, pakartojant Skandinavijos šalių sėkmės istorijas.” 

Anot „Forest Math“ atstovo, rinkos dinamika šiandien yra tokia, jog analogiškas miško žemės plotas Skandinavijos šalyse gali kainuoti iki dviejų kartų daugiau nei Lietuvoje. Tokią rinkų asimetriją lemia istorinės aplinkybės. Skandinavai gali didžiuotis giliomis medienos pramonės tradicijomis, o miškas šiose rinkose nuo seno atpažįstamas kaip turtas su dideliu investiciniu potencialu. Tokiose šalyse kaip Švedija ar Suomija net ir mažųjų sklypų savininkai neapleidžia savojo turto, o vienijasi į kooperatyvus ir užtikrina profesionalią miško priežiūrą, taigi - ir nuolatinį vertės augimą. 

„Lietuvoje didelę dalį miškų savininkų tebesudaro žmonės, paveldėję turtą iš tėvų ar senelių, o patys su miškininkyste nenorintys turėti reikalų. Net ir lyginant su Estija bei Latvija, mūsų šalies miškų sektoriuje konsolidacijos procesai atsilieka, nors pats miškas yra kokybiškesnis nei kaimynų.”  

Šiuo galimybių langu skuba naudotis patyrę investuotojai iš Skandinavijos ir Vakarų šalių: jie vertina žaliojo turto vertės atsparumą ekonominiams svyravimams ir numato bendrą augimo trajektoriją, diktuojamą augančių medienos poreikių regione bei pasaulinių tvarumo tendencijų. 

Matematiniai privalumai: kas skatina susidomėjimą 

„Miškai, kaip alternatyvi investicinio turto klasė, istoriškai pasižymėjo saugumu ir stabilia grąža“,- primena P. Žukauskas. Pašnekovo teigimu, ilgalaikė investicija į miškus suteikia ir patikimą atsvarą infliacijai, juolab kad tai yra tiesiogine to žodžio prasme savaime augantis turtas. Tinkamai prižiūrint mišką, medienos tūris kasmet padidėja 3-4% procentais. Be to, vertę papildomai augina apgalvotai atliekama miško sklypų konsolidacija. 

Pastaruoju metu dėmesys miškui kaip investicinio turto klasei itin išaugęs ir dėl tvarumo sumetimų: medžiai iš atmosferos sugeria CO2, tad miško įtraukimas į savąjį portfelį socialiai atsakingiems investuotojams leidžia sumažinti arba eliminuoti žalingą jų veiklos poveikį aplinkai. 

„Vieni apie mišką kalba emociškai, kiti komerciškai. O mums atrodo, jog kur kas mažiau vietos nesusikalbėjimui lieka tada, kai apie mišką mąstome matematiškai, vertindami ilgalaikes miško naudas sugeriant CO2, atsakingai planuodami kirtimus, kurdami sinergiją tarp ekonomikos ir aplinkosaugos interesų“,- prekės ženklo „Forest Math" pavadinimo kilmę komentuoja P. Žukauskas. 

„Forest Math“ šiemet investuotojams pasiūlė 1.5 tūkst. hektarų miško žemės. Per artimiausius trejus metus šį skaičių planuojama padidinti bent kelis kartus. Minimali investavimo suma - 500 000 eur. Tiesa, dažniausiai investuotojus domina stambesni sandoriai. Pavyzdžiui, paskutinių dviejų investicinių sandorių vertės buvo 475 000 eur ir 1 180 000 eur. Nors didžiausią dalį pirkėjų iki šiol sudarė užsienio investuotojai, tačiau ateityje tikimasi augančio vietinių pirkėjų dėmesio šiai turto klasei. Siekdami pristatyti miškų įsigijimo galimybę Lietuvos investuotojams, „Forest Math“ kaip finansinį patarėją pasitelkė „Orion Securities“, kurie šiuo metu įgalioti potencialiems pirkėjams pristatyti kelis apie 200 ha dydžio miško masyvus. 

Nors praeities rezultatai nelemia ateities rezultatų, skaičiuojama, jog ilgalaikės investicijos į Lietuvos miškus iki šiol dažniausiai atnešdavo dviženkles grąžas, o tam tikrais periodais vidutinė metinė grąža viršijo ir 20 proc. 

„Kol kas galutinis mūsų klientas dažniausiai vis dar yra užsienio investuotojas. Norėtųsi palinkėti, kad esant dabartiniam galimybių langui, lietuvių meilė miškams būtų taip pat dažniau grindžiama ne deklaracijomis, o racionaliomis ilgojo laikotarpio investicijomis į žaliąjį turtą,- teigia „Forest Math“ atstovas: „Jei jus ar jūsų partnerius domina miško matematika, kviečiame pasikalbėti“. 

Daugiau informacijos - www.forestmath.com