2022 m. žiemos olimpiada: likę du netinkami kandidatai
Tiek vieno, tiek kito miesto kandidatūros kelia didelių rūpesčių. Tačiau didesnę patirtį žiemos sporte turintys Oslas bei Stokholmas pasitraukė iš rinkimų, nes nusprendė, kad jiems olimpinės žaidynės per brangios.
Krokuva pasitraukė, nes tam vietiniame referendume nepritarė gyventojai. O Lvovas turėjo atsiimti kandidatūrą dėl Ukrainoje vykstančio karo.
Žaidynės be sniego
Pekinas kol kas yra favoritas laimėti teisę rengti varžybas. Jeigu penktadienį Malaizijoje vykstančiuose rinkimuose Pekinas nugalėtų, jis taptų pirmuoju miestu surengusiu tiek vasaros, tiek žiemos olimpines žaidynes.
Žiemos olimpinės žaidynės Pekinui būtų didesnis iššūkis – slidinėjimo rungtims pasiūlytuose Jančingo kalnuose nepakanka sniego, rašo „The New York Times“.
Kinija nusprendė problemą išspręsti dirbtiniu sniegu. Tačiau jo gamybai naudojami vandens kiekiai kelia aplinkosaugininkų susirūpinimą. Dalis Pekino regiono kenčia nuo lietaus trūkumo, tačiau rezervuarų vanduo yra naudojamas slidinėjimo kurortų kūrimui.
Kitas rūpestis – Pekino miesto oro užterštumas, kuris kelis kartus viršija pavojingą ribą. Be to, žaidynių rungtys vyktų itin toli viena nuo kitos. Pavyzdžiui, slidinėjimo rungtys vyktų 80 km atstumu nuo Pekino centro, o kitos rungtys, kaip šuoliai su slidėmis, - daugiau nei 200 km atstumu.
Žmogaus teisių klausimas
Almatos kandidatūrą kelia dar daugiau klausimų. Kazachstanas susikrovė turtus iš gamtinių išteklių ir trokšta sužibėti tarptautinėje arenoje. Tačiau Almatoje yra vykę vos keli tarptautiniai sporto renginiai ir TOK nariai nėra tikri, ar Kazachstanas yra pajėgus suorganizuoti olimpiados lygio renginį.
Almata taip pat turi užterštumo problemų, tačiau žaidynių rungtys vyktų žymiai mažesniu maždaug 30 km spinduliu.
Bet didžiausią problemą kelia tai, kad Kazachstanas nespindi žmogaus teisių reitingų lentelėse.
Kazachstane yra stipriai ribojama susirinkimų, žodžio bei religijos laisvė, o kankinimai išlieka rimta problema, teigia nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ 2014 m. ataskaitoje.
Tiesa, žmogaus teisių aktyvistams kilo dilema: Kinijos vyriausybė taip pat nuolat kaltinima žmogaus teisių pažeidimais. Kadangi Pekino galimybės laimėti didesnės, žmogaus teisių gynėjų grupės pranešė, kad penktadienį visame pasaulyje rengs protestus būtent prieš Pekino kandidatūrą, rašo „Reuters“.
Krenta populiarumas
Žiemos žaidynės kenčia nuo mažėjančio populiarumo. Tai atspindi ir tai, kad Almata ir Pekinas vieninteliai kandidatai, iš kurių rinksis TOK.
Palyginimui, formaliai norą dalyvauti žiemos olimpinėse žaidynėse pareiškė 7 miestai, o 2012 m. – devyni. 2018 m. į žiemos olimpinių žaidinių šeimininko vietą formaliai kandidatavo tik 3 žaidėjai.
Bandydamas atgaivinti populiarumą TOK pernai įvedė naujas taisykles, kurios sumažino žaidynių kainą.
Kad ir už kurį miestą – Pekiną ar Almatą - TOK nubalsuotų penktadienį, po Rio De Žaneiro 2016 m. vasaros olimpiados, trys artimiausios olimpinės žaidynės vyks Azijos žemyne. 2018 m. žiemos olimpiada vyks Pchohange, Pietų Korėjoje, 2020 m. vasaros olimpiada vyks Tokijuje, Japonijoje.
