Dėl tirpstančių ledynų Šveicarija ir Italija perbraižo sieną
Didelę sienos tarp Šveicarijos ir Italijos dalį nulėmė gamta – ledynų keteros ir amžini sniego plotai Alpėse. Tačiau nieko nėra amžino – dėl tirpstančių ledynų šios natūralios ribos pakito, todėl dabar abi šalys pasirengusios „ištaisyti“ sieną. Iš tikrųjų – ne dabar: susitarimo projektą dėl sienos koregavimo 2023 m. gegužę parengė jungtinė Šveicarijos ir Italijos komisija. Pasak BBC, rugsėjo 27 d. Šveicarija oficialiai patvirtino sutartį, dabar Italija turi padaryti tą patį.
Sutartį pasirašiusi Šveicarija pareiškė, kad sienos buvo nustatytos atsižvelgus į abiejų šalių ekonominius interesus, be to, sienų patikslinimas padės abiem šalims susiorientuoti, kuri jų yra atsakinga už konkrečių gamtinių teritorijų priežiūrą.
Tirpsta ir tirps
Šių metų rugsėjį paskelbti statistiniai duomenys rodo, kad 2023 m. Šveicarijos ledynai neteko 4% savo tūrio, tai buvo antrasis pagal dydį nuostolis po rekordinių 2022-ųjų, kai ledynai neteko 6% masės.
Šveicarijos ledynų stebėsenos tinklas (GLAMOS) kasmet skelbia metinę ataskaitą, kurioje rekordiniai nuostoliai aiškinami viena po kitos sekančiomis labai šiltomis vasaromis ir 2022-ųjų žiemą iškritusiu itin mažu sniego kiekiu. Šių metų spalio 1 d. GLAMOS paskelbė, kad pastarieji 12 mėn. Šveicarijos ledynams buvo „išskirtiniai tiek akumuliavimo, tiek tirpimo požiūriu“. Anot mokslininkų, jei tokie orai tęsis, ledynų tirpsmas dar labiau spartės.
Ribos tarp Šveicarijos ir Italijos ribos bus „pastumdytos“ Plateau Rosa ledyno, Gobba di Rollin kalno arealuose, o jie yra netoli Materhorno, 4.478 m aukščio Alpių viršukalnės Šveicarijos ir Italijos pasienyje, bei populiarių slidinėjimo kurortų jo papėdėje, įskaitant Cermatą ir Červiniją.
Pernai GLAMOS įspėjo, kad kai kurie Šveicarijos ledynai traukiasi taip sparčiai, kad vargu ar pavyks juos išsaugoti, net jei pasaulinė temperatūra neviršys Paryžiaus klimato kaitos susitarime numatytų 1,5 laipsnių.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, didieji ledynai, tokie kaip Alečo (didžiausias Alpių ledynas, esantis pietų Šveicarijoje, jo plotas – daugiau kaip 120 kv. km), gali išnykti per vieną žmonijos kartą.
Atidengė paslapčių
BBC pasakoja, jog pastaraisiais metais sparčiai tirpstančiuose Šveicarijos ledynuose padaryta daug atradimų. Praėjusių metų liepą buvo patvirtinta, kad netoli Materhorno kalno rasti žmogaus palaikai yra nuo 1986 m. ieškomo vokiečių alpinisto palaikai.
2022 m. iš Alečo ledyno išniro 1968 m. sudužusio lėktuvo nuolaužos.
O 2014 m. dingusio britų alpinisto Jonathano Conville'o kūną aptiko sraigtasparnio pilotas, kuris, pristatydamas atsargas į kalnų trobelę Materhorno įkalnėje, pastebėjo kažką neįprasto.
