Trolių gaudytojas R. van der Noordaa: trolių fermas veisia ne vien rusai ir kinai

R. van der Noordaa daug metų gyveno Rusijoje ir Ukrainoje. Po Krymo aneksijos specializuojasi melagienų, sąmokslų ir dezinformacijos, pasitelkiant trolių armijas, srityse. 

Standartinė „Eurobarometro“ 2024 m. apklausa rodo, kad 86% europiečių mano, jog spartus dezinformacijos plitimas yra didelė grėsmė demokratijai. Ar tikrai taip yra? 

Priklauso nuo šalies. Ukrainoje daug žmonių supranta, kad yra daug Rusijos dezinformacijos, bet ten yra ir prorusiškų ukrainiečių, ypač aneksuotose teritorijose, jie rusų skleidžiamos informacijos nesupranta kaip propagandos. Man atrodo, Lietuvos atvejis yra įdomus, nes čia yra rusų tautybės žmonių, bet nematau ekstremalių prorusiškų paskyrų socialinėje žiniasklaidoje.

Visko pasitaiko, tik gal ne tokiais dideliais mastais...

Na taip, kiekvienoje šalyje tokių yra. Bet kai kuriose šalyse situacija yra prastesnė. Olandijos saugumo tarnybos dezinformaciją irgi mato kaip didelę problemą, ypač susijusią su dešiniąja politine jėga. Manau, kad po truputį žmonės ima suprasti, kad propaganda yra rimta problema.

Ar galima sakyti, kad šalys, kurios yra arčiau Rusijos ir labiau su ja susidūrusios, geriau supranta šios šalies skleidžiamos dezinformacijos pavojus?

Taip, ar Baltijos, ar Rytų Europos, ar Centrinės Europos šalys daug geriau supranta propagandą ir jaučia Rusijos grėsmę. Nes jie arčiau Rusijos arba buvo SSRS dalis. Vakarietiškame pasaulyje nemažai žmonių to nesupranta. Trečdalis olandų tautos sako „tai ne mano karas“, arba „atiduokime Ukrainą Rusijai ir viskas bus gerai, karas baigsis, Rusija daugiau nieko nedarys“, arba „neturėtume siųsti ginklų Ukrainai“. 

Tokius žmones įtikinti sunku. Ir tai ne tik apie Rusiją. Tai ir apie skiepus, kovidą ir pan. Neįtikėtina, kiek daug antivakcinacijos propagandos pasirodė socialiniuose tinkluos pandemijos metu. Jų šnekos nesąmoningos, bet, matyt, kažkas tiki, kad jei pasiskiepysime, virsime driežais arba per dvejus metus mirsime. Ir net normalūs žmonės tuo tiki.

Kaip atskirti propagandą nuo tikros informacijos? Propagandistai juk moka kalbėti labai įtikinamai.

Neseniai paskelbta informacija apie amerikietišką kompaniją Tenesyje, kuri imitavo masinės žiniasklaidos portalus, pavyzdžiui „Fox News“, „El Monde“ ir pan. Užgrobti domenai kopijavo teisėtas naujienų platformas, siekiant suklaidinti lankytojus ir įbrukti jiems prorusišką propagandą. 

„Russia Today“ mokėjo jiems milžiniškus pinigus. O sukurtas nuorodas naudojo trolių fermos, kurios vadinosi „Doppelgangeris“. Taigi matote, kaip plačiai paplitusi netikrų žinių sistema, ji net primena tikrus patikimus šaltinius. Ir didelė dalis visuomenės nesupranta, kaip tos trolių fermos ir netikri profiliai daro įtaką. Problema kur kas didesnė, nei atrodo.

Yra tyrimas ir apie Lietuvą, kurį vykdėme su „Baltic Elves“, jame tyrėme propagandą, nukreiptą į Lietuvą. Išsiaiškinome, kad tam tikslui dirba ne tik trolių fermos iš Rusijos, bet ir iš Kinijos. Jie puolė Lietuvos politikus, žurnalistus ir pan. Kinija įsitraukusi todėl, kad Lietuva išreiškė palaikymą Taivanui, jie pikti iki šiol. Jei gerai pamenu, tai informacinei atakai naudojo 12.000 netikrų paskyrų dezinformacijai Lietuvoje skleisti.

Leonido Donskio konferencijoje skaitysite pranešimą „Weaponizing History – Russian and Chinese Disinformation Campaigns Against Democratic Europe“ (Ginklavimosi istorija – Rusijos ir Kinijos dezinformacijos kampanijos prieš demokratinę Europą). Ar tai didžiausi mūsų priešai? 

Įdomus dalykas apie Rusiją ir Kiniją yra tai, kad jie bendradarbiauja ir propagandos srityje. Ieškojome trolių fermų, kurios puola Lietuvos politikus, skleidžia dezinformaciją apie NATO, ir atradome kinų trolių fermą, skleidžiančią daug melagingos informacijos apie Ukrainą – esą ukrainiečiai yra naciai, Zelenskis yra nusikaltėlis, jie skelbia Ukrainos karių nuotraukas su iškraipyta informacija ir pan. Tos netikros žinios iš Kinijos pradėjo sklisti prieš karą Ukrainoje, o karui prasidėjus suintensyvėjo. Akivaizdu, kad kinai kooperuojasi su Rusija.

Bet iš tikrųjų dezinformaciją skleidžia ne vien rusai ir kinai, daugybė šalių naudoja trolių fermas. Viena ferma gali būti vienas žmogus arba viena organizacija, turintys daug netikrų paskyrų.

Kai tyrėme, ar iš šalies daroma įtaka Europos Parlamento rinkimams, nagrinėjome situaciją Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, ir visose trijose šalyse radome tūkstančių tūkstančius paskyrų, kurios atrodė kaip italų, prancūzų ar vokiečių, bet buvo feikai. Skelbti įrašus socialinėje medijoje tie veikėjai pradėdavo 9-ą ryto Šanchajaus laiku, o baigdavo 5-ą vakaro. Tokie dalykai atrodo labai keistai, bet aiškiai indikuoja, kaip troliai dirba ir kokią kampaniją bando „prastumti“.

Tarkim, kai rusai pašovė MH17 skrydžio lėktuvą, skridusį į Malaiziją, pasipylė daug melagingų, trolių sukurtų įrašų, kad lėktuvą pašovė ukrainiečiai. Apie 340 paskyrų intensyviai rašinėjo apie tai, bet 12 val. Maskvos laiku, kai ten prasidėjo pietūs, visi rašinėtojai nurimo. Realybėje juk taip nebūna, komentarai pasirodo įvairiausiu laiku.

Kaip veikia ta trolių ferma?

Kiekviena trolių ferma skirtinga, bet dažniausiai jie turi kelis lyderius. Tarkim, Sankt Peterburge buvo tokia interneto tyrimų įmonė, priklausiusi „Wagner“ lyderiui Prigožinui, Putino virėjui. Joje dirbo apie 400 žmonių, ketvirtadalis jų skyrė dėmesį užsienio rinkai, jie skelbdavo įrašus užsienio kalba, o likusi dalis dirbo su propaganda Rusijos viduje. Jie kasdien ten eina kaip į darbą, dauguma supranta, kad skleidžia propagandą, bet kai kurie yra labai prorusiški ir tiki melagienomis, kurias platina.

Toje įmonėje kelis mėnesius užsislaptinusi dirbo viena žurnalistė, kuri, atvykusi į Olandiją, detaliai papasakojo apie tą darbą. Jos žodžiais, vienas darbuotojas turi 20 paskyrų „Twitteryje“, dabar jau vadinamame „X“, tada dar 20 paskyrų „Facebooke“, „Vkontakt“ ir pan. Dar jie turi tinklaraščius, ten rašo savo straipsniukus. Ryte vadovas aptaria, kokias temas tą dieną „stums“ ir pradedamos vykdyti kampanijos, visos jos turi grotažymes. Įdomu, kad grotažymės, kurios niekad nebuvo naudojamos, vieną dieną ima ir tuo pačiu metu atsiranda kelių šimtų žmonių įrašuose, visi staiga sugalvoja panaudoti tą patį junginį. Tai yra organizuota.

Visos tos netikros paskyros, kurias tyrimo metu aptikome Italijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, turėjo realius už jų esančius žmones. Yra ir botai, kurie spausdina automatizuotus pranešimus, bet yra ir žmonės, kurie rašo patys iš keliolikos paskyrų. Jie mažiau postina savaitgaliais ir vakarais.

Labai įdomu. Kaip tai sužinojote, kaip jūs dirbate?

Jei turi reikiamą programinę įrangą, tokius dalykus gali greitai susekti. Mes skyrėme daug metų jos kūrimui. Šią veiklą pradėjau 2013 metais, nes tuo metu gyvenau Rusijoje ir pastebėjau daug propagandinių paskyrų ir keistų jų įrašų. Mūsų naudojamą interneto trolių sekimo įrankį sukūrė vienas žmogus, dar turime 4 nuolatinius darbuotojus ir keletą laisvai samdomų specialistų. Komandos dydis priklauso nuo projekto, prie kurio dirbame. 

Daug pasakoti apie savo klientus negaliu, bet mes darome du dalykus: imamės verslo ar vyriausybių užsakymų, kai jie prašo ką nors ištirti, arba apmokome saugumo ar žvalgybos darbuotojus iš tam tikros įstaigos ar ministerijos, suteikiame jiems programinės įrangos licenciją ir jie jau patys naudojasi programa, daro tyrimus.   

Tai labai nišinis darbas, bet mums sekasi aptikti trolių fermas. Tarkim „X“ tinkle yra 23 aspektai, kuriuos galima tirti: laiko zona, kaip greitai paskyra surenka sekėjus, kokius įrašus skelbia, ar dirba biuro darbo valandomis, ar paskyra sujungta su kitomis platformomis.  Galima sudaryti net žemėlapius. Jų daug, esu įsitikinęs, kad „X“ platformoje daugiau nei pusė paskyrų yra netikros.

Manau, geriausias sprendimas būtų, jei socialiniai tinklai įvestų tam tikrus apribojimus. Pradžioje taip ir buvo, ir padėtis tikrai buvo geresnė. Kai Elonas Muskas perėmė „X“, manau, jis atleido visus už tai atsakingus darbuotojus, dabar matau radikaliausius įrašus tame tinkle, net apie tai, kad Hitleris buvo šaunus vyrukas, apie Holokaustą, rasizmą ir pan. Beprotiška.

Jei mano kompanija gali aptikti didžiausias trolių fermas, tai tokioms didelėms kompanijoms tai tikrai nėra problema. Jei turėčiau tą informaciją, kurią turi jie, galėčiau padaryti dar daugiau.

Gyvenote bei dirbote ir Ukrainoje, ir Rusijoje. Ar pastebėjote skirtumų tarp šių tautų?

Taip, skirtumai didžiuliai ir labai aktualūs. Pirmas dalykas, kad Ukrainoje po SRSS žlugimo žiniasklaida buvo gana objektyvi ir laisva, nebuvo kontroliuojama tokio totalitarinio režimo kaip Kremlius. Ukrainos laikraščiai tikrai geri, o Rusijoje daug kas susiję su propaganda, padėtis dar labiau suprastėjo nuskendus povandeniniam laivui „Kursk“. Putinas tada nesiėmė veiksmų, nors buvo galima išgelbėti dalį žmonių, jis delsė. Per televiziją rodė žuvusiųjų artimuosius, kurie buvo labai pikti ir jį viešai vadino žudiku. Po to Putinas ir Kremlius pradėjo formuoti valstybinę žiniasklaidą. Ji nėra nepriklausoma, ją kontroliuoja valdžia. O kai 2014 m. prasidėjo Krymo aneksija, padėtis tapo dar prastesnė.

Ukrainoje pradėjau dirbti 2004 m., prieš oranžinę revoliuciją. O 2006 m. jau dirbau Rusijoje – ten labai aiškiai matėsi antivakarietiški ir antiukrainietiški naratyvai. 

Įdomus dalykas: kai tyrėme, ar pastarieji Europos Sąjungos rinkimai buvo paveikti iš šalies, išsiaiškinome, kad kai kurios paskyros trolių fermose buvo sukurtos 2011-aisiais, net trejus metus prieš Krymo aneksiją. Tai rodo, kad jie tam ruošėsi ir pradėjo informacinį karą. Aišku, jie skleidė propagandą ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visus Vakarus. Tad kai kas nors Europoje sako, kad Rusija nėra mūsų priešas, aš turiu visai kitą nuomonę. Rusijai visa Europa yra priešas.

Jūsų išvardinti dalykai glumina: egzistuoja tiek melo, bet kontrolės mechanizmų trūksta, ir visada gali būti manipuliuojama kalbomis apie žodžio laisvę ar saviraišką. Ar įmanoma visa tai kažkaip išspręsti? 

Tikiuosi, kad vyriausybės dės daugiau pastangų, kad surastų įvairių propagandinių kampanijų organizatorius. Kaip minėtuoju Tenesio atveju, – visus tuos botus, melagienų puslapius ir pan. 

Ar galite įsivaizduoti, kad kai kurie iš jų gaudavo 100.000 USD per savaitę už tą veiklą? Per savo pranešimus visada klausiu, kiek netikrų paskyrų per 7-erius pastaruosius metus ištrynė „Facebookas“. Atsakymas šokiruojantis – 28 milijardus. Socialinių tinklų įmonės turi daryti kur kas daugiau, kad tokių dalykų neliktų. Jei aš galiu juos surasti – gali ir jie. Arba jie gali man paskambinti ir aš jiems paaiškinsiu, kaip tai padaryti. 

Konferenciją „From black and white to shades of grey“ organizuoja VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras, renginys nemokamas, vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Registruotis galima čia.