Dar viena prasta žinia – Šveicarijos ledynai per dvejus metus sumažėjo dešimtadaliu
Vos per 2 m. Šveicarijos ledynai neteko 10% viso savo tūrio – tiek pat, kiek per tris dešimtmečius nuo 1960 iki 1990 m.
Tokie statistiniai duomenys pateikiami Šveicarijos ledynų stebėsenos tinklo (Swiss Glacier Monitoring Network, GLAMOS ), kurio tyrėjų komanda daugelį metų stebi 176 iš 1.400 Šveicarijos ledynų, metinėje ataskaitoje.
Tyrėjai įspėja, kad jau gali būti per vėlu išsaugoti daugelį Alpių ledynų, net jei bus laikomasi klimato susitarimų ir pasiekti tikslai.
Ledą matuojantys glaciologai nesiguodžia, kad šiemet tirpimas šiek tiek mažesnis nei pernykštis rekordas.
„Vis tiek tai buvo antri neigiamiausi metai nuo pat matavimų pradžios, – BBC sakė Matthias Hussas, GLAMOS vadovas. – SIaubinga matyti, kad šis praėjusių metų ekstremalumas kartojasi“.
Anot tyrėjų, tokį nuostolį lėmė viena po kitos einančios labai šiltos vasaros ir labai mažai sniego praėjusią žiemą. Pasak jų, jei tokie orai tęsis, atšilimas tik spartės.
Pasak BBC, kai kurie mažesni Šveicarijos ledynai jau išnyko. Šiemet mokslininkai nustojo stebėti St Annafirno ledyną, nes nebeliko ledo, kurį būtų verta matuoti. Kiti mažėja taip sparčiai, kad vargu ar pavyks juos išsaugoti, net jei pasaulinė temperatūra neviršys Paryžiuje nustatyto tikslo – padidėjimo 1,5 laipsniais.
GLAMOS prognozuoja, jog, jei nebus smarkiai sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susijusių su visuotiniu atšilimu, kiekis, net ir didesni ledynai, pavyzdžiui, Alešo, kurio ledo storis dabar vietomis siekia 800 m, gali išnykti per vieną žmonių kartą.
„Kaskart, kai grįžtu į šias vietas, kurias stebėjau daugelį metų, jos vis kitokios, – sakė M. Hussas. – Ledas mažesnis, plonesnis, pilkesnis. Tai labai liūdna.“
Ne tik vaizdas ir slidės
Ledynų tirpsmas reiškia ne tik tai, kad nebeliks nuostabių vaizdų ir slidinėjimo džiaugsmo. Ledas, kuris tradiciškai susikaupia žiemą ir lėtai tirpsta vasarą, teikia gėlo vandens, būtino Europos upėms, Europos pasėliams drėkinti ar atominėms elektrinėms aušinti.
Pavyzdžiui, pernai ir šiemet buvo apribota laivyba Reino upe, kuri yra pagrindinis Europos krovinių gabenimo kelias, nes upė tapo per sekli.
Per rekordiškai karštus 2022 m. buvo gaudomos Šveicarijos upių žuvys ir laikomos specialiose talpyklose, nes upių vanduo tapo per šiltas, kad žuvys galėtų išgyventi.
Pasak M. Husso, ledynai yra labai svarbus klimato kaitos indikatorius, nes pokyčiai juose labai gerai matomi. Anot jo, jei žmonija nesumažins klimato kaitos padarinių, iki 2100 m. neteksime visų Alpių ledynų.
Tekstą „Sezonas prasideda. Slidininkams – geros naujienos, bet blogų daugiau“ galima rasti čia.
2022 m. spalį publikuotą tekstą su vertingomis nuorodomis į klimato kaitos dar nepaliestus (arba mažai paliestus) slidinėjimo centrus Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje galima paskaityti čia.
