Kodėl ir mažoms įmonėms apsimoka bendrauti su menais

Kūrybininkės Irutės Tumaitės veikloms išvardinti kelių eilučių nepakanka. Ji yra kultūrinių patirčių ir kūrybos agentūros „Salto agency“ bendraįkūrėja, diplomuota menotyrininkė, paveldosaugininkė, viena iš puikaus kauniečių projekto „Ekskursas“ iniciatorių, „Laimės dienos“ sumanytoja, pagaliau – programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rėmimo ir prekės ženklo projekto vadovė. 

Ko nori verslas

Vandenys, kuriuose VŽ pašnekovė puikiai jaučiasi, yra rinkodara, komunikacija, darbas su rėmėjais bei jų paieška. Prisimindama nuo 2017-ųjų rengtą programą „Kaunas 2022“ ji pasakoja, kad ši papuolė į patį blogiausią laiką, koks tik gali būti: pirmiausiai ištiko karantinas dėl kovido, paskui – karas. Prasidėjus pirmajam, verslas ėmė labai atsargiai žiūrėti į rėmimą, taigi „galiausiai prie programos realiai prisidėjo tie rėmėjai ir partneriai, kuriuos KEKS išlaikė, užsiaugino ir 2022-aisiais su jais „jau džiazavo“.

„Verslininkui gali pasakyti, žiūrėkit, čia didelis projektas, daug reklamos, todėl būsit gerai matomi. Bet jie žinojo, kad mes galime pasiūlyti daug kultūrinių integracijų, turime daug kultūrinio turinio, kuris jiems suteiks kur kas prasmingesnį matomumą. Pagaliau – kad galime sukurti kūrinį pagal jų poreikius“, – dėsto I. Tumaitė. 

Vienu iš ryškesnių tokių „integruotų projektų“ pašnekovė vadina tris gatvės meno piešinius, sukurtus ant Kauno pastatų UAB „Švyturys“ užsakymu:

„Jie norėjo sukurti simbolius, kurie sietųsi su Kaunu, būtų atpažįstami ir ilgam liktų miestui. Tuomet mūsų komanda pasirinko tris kultūrinius partnerius, „Kaunas 2022“ programos dalyvius, tapatinamus su miestu – Kauno simfoninį orkestrą, žurnalą „Nemunas“ ir šokio teatrą „Aura“. „Švyturys“ buvo užsakovas, o mes – ta grandis, kuri turėjo suprasti, ko jis nori ir surasti menininkus tiems norams įgyvendinti“. 

Anot I. Tumaitės, „buvo ir smulkesnių projektų, tačiau šis realiai parodė, ko reikia tam kitam – verslo – pasauliui“.  

Taip buvo pasėta „Salto agency“ sėkla – agentūrą drauge su bendraminčiais Irutė įkūrė tuomet, kai VšĮ „Kaunas 2022“ skaičiavo paskutinius mėnesius, – reikėjo galvoti, ką darys, kai projektas baigsis.

Iš kitos pusės 

Anot pašnekovės, „Salto“ radosi iš didelių ir mažų projektų patirties, išsivyniojus minčiai, kad „apskritai reikia verslą kažkaip priartinti prie kultūros“.

„Kai atėjęs į susitikimą dėl rėmimo pasakoji, koks fainas festivalis, koks projektas, kokie menininkai ir panašiai, verslas galvoja – o kas man iš to? Taigi, kilo mintis pabandyti verslą priartinti prie kultūros organiškai, į rinkodarą įtraukiant menininkus“, – kalba I. Tumaitė. 

Anot jos, verslams kultūra nėra prioritetinė sritis, kurią jie būtų suinteresuoti remti, todėl toks sumanymas buvo bandymas prieiti iš kitos pusės, kad verslas, įgydamas gerų patirčių, pradėtų vertinti ir kitus projektus, susijusius su kultūra, bei taptų jų mecenatais. 

Kitaip tariant, „Salto“ pratina verslininkus būti atviresniems menui ir kultūrai. Pasak Irutės, šiuo atveju, labiausiai reiktų kalbėti apie edukaciją – galbūt ilgainiui su tokiu bendradarbiavimu susidūrusiems verslams norėsis tapti kultūros reiškinių – kino, šokio ir kitų festivalių dalimi, nes jie žinos, kad tai kuria pridėtinę vertę. 

„Taigi, pirmiausiai edukacija. Kitas dalykas, mūsų komandos, į kurią susirinko šabloniniais keliais nenorintys eiti žmonės, vizija ir misija buvo įvesti į rinką naujų sprendimų“, – kalba I. Tumaitė.

Jos žodžiais, „Salto“ komanda nekonkuruoja su kitomis renginių organizavimo įmonėmis:

„Užsakomieji verslo renginiai paprastai vyksta pagal tam tikrus, daugeliui pažįstamus scenarijus.  Mes norime į rinką įnešti naujų vėjų, kad verslas savo klientus, produkto vartotojus prisijaukintų per išskirtines patirtis, kurias sukuria menininkai, kiekvienu atveju individualiai pažiūrėdami į įmonės istoriją, aplinką, produktą ar paslaugą“. 

Kiek kainuoja būti pastebėtam

Išskirtinumą garantuojanti meninė kūryba jos užsakovams nėra pigus malonumas, todėl atrodytų, kad jį sau gali leisti tik didelius biudžetus valdantys verslai. 

Pašnekovė sutinka – didelės įmonės generuoja didesnius finansus ir gali leisti sau didelius projektus, pavyzdžiui, stiprindamos savo įvaizdį padovanoti miestui instaliaciją. Bet mažosios su mažais biudžetais irgi gali dirbti su kūrėjais, juolab joms tai yra „prasminga ir vertinga matomumo rinkoje požiūriu“. 

Paklausta, kiek įmonei kainuotų įgyvendinti prasmingą meninę idėją, kuri sustiprintų jos žinomumą, I. Tumaitė sako konkrečių sumų negalinti įvardinti. Anot jos, agentūros misija yra suvesti menininką su užsakovu, o menininkas turi užsidirbti pinigų ir pats įsivertina savo darbą. 

Pasak I. Tumaitės, įgyvendinti menininko idėją nebūtinai reikia didelio biudžeto. Pavyzdys – jos pačios kuruotas projektas su kraftiniais ledais. Taigi – nedidelis prekės ženklas, lietuvių gamintojai, pirmenybę teikiantys produktams, iš kurių tie ledai gaminami. Siekiant padidinti gamintojo žinomumą, kompozitoriui buvo užsakyta sukurti garsus skirtingų skonių ledams, kuriuos žmonės valgė per ausines klausydami tos muzikos. 

„Biudžetas buvo gana nedidelis – honoraras kompozitoriui. Bet žinia, kurią po to skleidė renginyje dalyvavę žmonės, pranoko lūkesčius – buvo daug emocijų, jie sakė, kad muzika dar labiau sustiprino ledų skonius, jie pasakojo istoriją kitiems, taip populiarindami ledus“, – kalba I. Tumaitė. Jos įsitikinimu, tokie variantai įkandami bet kokio mastelio verslui, aišku, rezultatas priklauso ir nuo to, ką verslas toliau su tuo darys. „Muzikinių ledų“ atveju, buvo siekta išpopuliarinti Palangos vasaros skaityklą, kurioje įsikūrė ir tų ledų pardavėjai. Renginys padidino ir skaityklos, ir ledų žinomumą. 

Anot pašnekovės, labiausiai galima kalbėti apie išskirtines pakuotes, jos kuriamos verslui bendradarbiaujant su savitą braižą turinčiais iliustratoriais. Tokiu atveju, kad ir koks mažas kraftinis verslas būtų, iš prekių jūros gaminys išsiskiria vien dėl pakuotės. Vienu pirmųjų įkvepiančių pavyzdžių Lietuvoje ji vadina „Chocolate Naive“ pakuotę, kurios kamputyje – vienaračiu važiuojantis žmogus.

Būti tiltu

Paklausta, kur ieško menininkų – „užsakymų atlikėjų“, I. Tumaitė pasakoja, jog su didele dalimi jų užmezgė ryšius per „Kaunas 2022“ projektą, be to, turi užsienio projektų duomenų bazę. 

Su kitais tiesiog susipažįsta. Antai vasaros pabaigoje „Kauno energija“, minėdama savo 60-metį, surengė festivalį „Transformacijos“, kurio kulminacija buvo šiuolaikinio meno instaliacija „Lengvai pakylėtas slėgis“.  Instaliacijai įgyvendinti „Salto“ atrado ir subūrė tris jaunosios kartos kūrėjus – menininką Jurgį Paškevičių, kompozitorių Antaną Dombrovskij ir šviesų dailininką Julių Kuršį. O šie, pasitelkę šviesą ir garsą, milžiniškose industrinėse erdvėse atgaivino senąją inžineriją. 

„Mūsų pagrindinė užduotis – būti tiltu tarp verslo ir meno. Menininkui mes duodame visišką laisvę, kiek tik jis gali jos turėti iš finansinės pusės. O klientai atsiranda per rekomendacijas, pažintis, o labiausiai – per darbus“, – sako I. Tumaitė. 

Į jos darbų portfolio neabejotinai įeina ir 2021-aisiais Kaune, Petrašiūnuose, „Peikko“ gamykloje, įgyvendintas projektas. Su kompozitoriumi Paulium Kilbausku ir šviesų dailininku Eugenijumi Sabaliausku „Salto“ įgyveno pirmąjį savo projektą – pirmą kartą visuomenei atvertoje gamyklos erdvėje buvo atlikta industrinė simfonija. 

Tuo metu dar galiojo karantino suvaržymai ir publikos srautai buvo ribojami, tačiau tai buvo renginys, „apie kurį visi kalbėjo“. Ir kurį Irutė kartu su kolegomis organizavo slaptai, neišsiduodami, nes, kvatoja pašnekovė, „nežinojo, kaip gausis“.

O kas iš to 

Paklausta, o kas iš to verslui, I. Tumaitė pasakoja, jog per visus „Kaunas 2022“ pasirengimo ir vyksmo metus dirbdama rinkodaros ir komunikacijos srityje ji matė, jog kad ir kokios apimties būtų kultūros ar meno projektas, jam „pasirašęs“ verslas sulaukia visai kitokio žiniasklaidos susidomėjimo ir gauna kitokių priemonių toliau jį auginti: 

„Kad ir „Švyturio“ gatvės piešinių projektas. Viena, kai įmonė paleidžia reklamos kampaniją apie naujus skonius, tačiau visai kita, kai miestui padovanoja dovaną – tris ilgalaikius piešinius, kurie puošia jo erdves ir sykiu stiprina prekės ženklo įvaizdį“. 

Anot pašnekovės, agentūra generuoja kultūrinį turinį, kuris įdomus ir žiniasklaidai, nes ši gali pasikalbinti ir menininką, ir verslininkus, kodėl jie, pavyzdžiui, sugalvojo atverti savo erdves miestui. Vėliau tie dalykai kuria fainas istorijas, kurias verslas gauna nesibelsdamas į duris ir nesakydamas: „Žiūrėkit, mes šiandien švenčiame. Parašykite apie mus“, nes istorijos yra apie vertybiškai įdomesnius ir stipresnius dalykus, nes atsiranda kūrėjai, atsiranda žmonių atsiliepimai, jie pradeda kitaip galvoti apie įmonę“.